Kaip neprarasti draugo?

Pagaliau atsitiko tai, ko ilgai siekiau.Nuo žiemos vidurio norėjau susipažinti su vienu vyru.Jis man patiko iš pirmo žvilgsnio.Kasdien jį matydavau, todėl kuo toliau, tuo labiau man jis patiko.Norėjau užkalbint, bet nedrįsau.Nesu iš tų merginų-pirmųjų.Liūdėdavau kai jo nematydavau.Galvojau viskas greit praeis, atsibos jo siekti, susipažinti nebenorėsiu.Banžiau susigalvoti jo turimų minusų, bet nepadėjo niekas.Ir štai prieš 3 savaites atsitiko tai, ko ilgai siekiau.Mes persimetėm keleta žodžių, o kitą dieną susipažinome.Pagaliau.Kasdein susitinkam pasišnekam, pasirašom žinutėm, jei tą dieną nesimatom.Bijau, kad galiu įsimylėti, nes tai trukdytų bendravimui.Bet aš jau jo ilgiuosi, svajoju, kasdien mano mintyse tik jis.Kartą net 2h. stovėjom prie mano vartų ir šnekėjomės.Gerai jį pažinau, jo charakteris man primtinas, geras, nuoširdus žmogus.Bet negaliu būt dabar laiminga.Žinau, kad jis išvažiuos kur kitur dirbti, jis nevietinis.Nenoriu jo prarasti.Prisiskaičiau apie jį ir save pagal horoskopus.Parašyta-netinka, bet gali būt geri draugai.Tai mane truputį stabdo.Jis ne idealus yra 3 trūkumai svarbiausi.Žinau jis nevedęs, tipiškas viengungis (28m.).Augina katiną, neseniai nusikirpo kasas,gyvena su motina, turi draugų, nemanau kad yra kokia mergina, nes kitaip su manim nebendrautų.Kai susipažinom atrodžiau baisiai, nei pasidažius, nei su gerais rūbais.Nebuvom kur nors išėję.Jis kvietė, bet aš nusukau kalbą.Paskui gailėjausi.Man taip visada atsisakau ko nors ir gailiuosi, pati paskui kažką bandau pakeisti. Padėkit neprarasti draugo.Mus skiria metų skirtumas, atsumas, bet nenoriu jo prarasti.Man taip niekada nėra nutikę.Ir taip neturiu draugų, prarandu draugus, per atstumą ir kitus žmones.Man jis reikalingas.Kaip neprarasti, kaip elgtis su juo, kaip šnekėt, kokiom temom, kad nepasirodyčiau kvaila, ir jaunenė.Noriu tapt daruge.Jei jam nepatiktų, jis nebūtų net pradėjęs bendraut su manimi.Ar ne?Juo pasitikiu, atrodo, kad seniai jį pažinočiau.Parašykit kaip tapt drauge.Dėkui.