Namai

Ką daryti, kad nenusipirktumėt nesandaraus namo, ir kuo naudingas kontrolinis tyrimas

Laikas, kai namai perkami iš brėžinių, naudingas tik statytojams. Patiklių pirkėjų gali laukti ne tik dideli nusivylimai, bet ir piniginiai nuostoliai.

Į vieną sandarumo tyrimo laboratoriją paskambino statytojas. Jis pastatė didelį 25 kotedžų kvartalą, kitąmet planuoja statybas ir tęsti, ir plėsti. Namams būtina atlikti sandarumo matavimus. Išgirdęs, kaip tai atliekama, kokie turi būti rodikliai, statytojas paklausė, ar laboratorija nesutiktų, jeigu rezultatas būtų netinkamas, pakeisti jį atitinkančiu statybos techninį reglamentą. Išgirdęs atsakymą, kad tuo atveju reikėtų ištaisyti broką, statytojas pareiškė ieškosiąs tokios laboratorijos, kuri pažymoje nurodys jam tinkančius sandarumo rodiklius.

„Paprastai tai yra smulkieji statytojai, kurie, reikia pastebėti, randa laboratorijų ir tyrėjų, kurie surašo protokolus ne pagal realią situaciją, o pagal tokių užsakovų reikalavimus, – sako Akustinių tyrimų centro (ATC) vadovė Laura Nariūnienė. – Vienintelė priemonė apsisaugoti nuo tokių suktų statytojų ir parsiduodančių tyrėjų, – perkant namą atlikti kontrolinius matavimus.“

Neretai pirkėjai surizikuoja – dėl patiklumo arba taupydami papildomiems tyrimas pinigus. Rinkdamiesi batus, ironizuodama pastebi L. Nariūnienė, žmonės paprastai juos apžiūri atidžiau, negu pirkdami namus. Mokėdami didelius pinigus už būstą, pirkėjai turėtų naudotis visais įmanomais kontrolės būdais, kurie, palyginus su galimais nuostoliais dėl broko, yra itin menki. Ir ne visada prastai atliktą darbą bus galima įrodyti po to, kai pasirašyta pirkimo sutartis.

Kodėl svarbus statytojo požiūris

Pasak ATC vadovės, problemas jau iš anksto užprogramuoja netinkamas požiūris, paprastai būdingas smulkiesiems statytojams. Jiems energinio naudingumo sertifikatai, taigi ir sandarumo testai, yra tik dar vienas „galvos skausmas“. Užuot tinkamai vykdę statybos darbus, jie stengiasi apeiti įstatymus, tiesiog nusipirkdami būtinus tyrimo protokolus.

„Jeigu statytojas ieško landų, kaip gauti fiktyvias pažymas, o ne realiai atitikti būtinus rodiklius, vadinasi, jis statė negalvodamas apie pastato sandarumą ir kokybę“, – sako L. Nariūnienė.

Siekiant privalomų sandarumo rodiklių, techniniai sprendimai turi būti apgalvojami jau vykdant projektavimo darbus. Sandarus namas turėtų būti pradedamas statyti nuo pamatų ir sienų, kontroliuojant atliekamų darbų kokybę.

Problemiškos vietos – vis tos pačios

Akustinių tyrimų centro darbuotojai, atliekantys sandarumo matavimus, paprastai mato besikartojančias klaidas arba aplaidų darbą. Viena tokių – plėvelės. Jos neretai randamos netinkamai, atmestinai suklijuotos arba visiškai neklijuotos – kartais tiesiog tik sudėtos viena ant kitos. Tai yra viena dažniausiai aptinkamų namo nesandarumo priežasčių. Dar viena problemiška vieta – nesandarūs langai ir durys bei plyšiai aplink juos, kai darbai daromi atmestinai arba neturint būtinų kompetencijų. Jeigu matuojama jau atlikus apdailą, plyšių nesimato, bet iš tiesų jie taps šilumos iš namų išėjimo keliais.

Atidžiai turi būti užtinkuotos ir specialiomis medžiagomis užsandarintos sienų ir stogo arba perdangos jungtys; šviestuvų ir kitų prietaisų įrengimo zonos išorinėse perdangose, sienose; komunikacijų tinklų lizdų įrengimo vietos; ortakių, vamzdynų pravedimo pro išorines atitvaras vietos.

„Tai yra tos vietos, kurios turi būti tvarkomos atidžiai, kruopščiai, čia negalima paskubėti. Didelių problemų išlenda ir dėl netinkamo komunikacijų lizdų įrengimo. Dažnai pasitaiko, kad komunikaciniai lizdai neizoliuojami arba izoliuojami netinkamai. Taip pat atidžiai turi būti užsandarintos ortakių, vamzdynų pravedimų pro išorines atitvaras vietos“, – dalijasi pastebėjimais L. Nariūnienė. Ji akcentuoja: net nedidelės problemos, kai jų daug susikaupia, tampa nesandaraus namo priežastimi.

Kada matuoti sandarumą

A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatų, taip pat ir jų dalių sandarumas privalo būti išmatuotas. Šį matavimą atlieka tik akredituotos laboratorijos baigtame statyti pastate, prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą – po matavimų nebegali būti gręžiama, kalama, ardoma, kad nebūtų pažeistas sandarumas. Akredituotos laboratorijos privalo savo internetinėje svetainėje skelbti informaciją apie išduotus, sustabdytus ar panaikintus sandarumo bandymo protokolus.

Sandarumo matavimą galima daryti ir iki apdailos, iki statybos pabaigos. Nors šie matavimai netiks sertifikatui išduoti, tačiau bus aišku, ar namas sandarus, ką reikia taisyti, kad toks taptų. Tad tokie išankstiniai arba kontroliniai matavimai ypač rekomenduojami perkant nebaigtus įrengti namus su daline apdaila.

L. Nariūnienė įsitikinusi: jeigu sandarumu statytojas susirūpina tik tada, kai statybos darbai baigti, sudėtinga tikėtis gerų rezultatų.

Kuo naudingi kontroliniai matavimai

„Labai rekomenduoju atlikti kontrolinius matavimus prieš perkant namus. Patys paieškokite akredituotų laboratorijų, – matavimo metodika ir kaina, – beje, tikrai nedidelė, palyginus su namo kaina ir galimomis rizikomis, – vienoda tiek privatiems asmenims, tiek įmonei, tiek pirkėjui, tiek statytojui, – pataria L. Nariūnienė. – Tedalyvauja atliekant tyrimą ir pats statytojas, tuomet aiškiai pamatys visas problemas, nes tyrimas akivaizdus.“

Tačiau ne visada galima atrasti problemines vietas, kai apdaila jau padaryta, nors matavimo rodikliai rodys esant nesandarumą. Pasitaiko situacijų, kad statytojo pateiktas protokolas rodo, jog rodikliai atitinka nustatyto energinio naudingumo klasę, o pirkėjui atlikus kontrolinius matavimus iki jam pradėjus kokius nors darbus šiame pastate, rezultatai blogesni. Paprastai statytojai tokiais atvejais nesiginčija, taiso broką. Tačiau sudėtingiau, nors ir įmanoma, ginčyti matavimų rezultatus, kai, pvz., pirkėjas pats atliko apdailą. Neretai tokie ginčai persikelia į teismus, todėl specialistai ir siūlo kontrolinius matavimus – jie kainuos pigiau už teisinius procesus.

Aukštos energinės klasės sertifikatas – teigiamas statytojo įvaizdis

„Aukštos energinės klasės sertifikatą statytojas turėtų laikyti ne galvos skausmu, o pasididžiavimu, konkurenciniu pranašumu. Juk tai įrodymas, kad statytojas ne tik deklaruoja, o iš tiesų stato patikimus, sandarius, kokybiškus namus“, – sako L. Nariūnienė, akcentuodama, kad tai reiškia ir gerą statytojo vardą rinkoje.

Išsisukinėjantys, tyrimų rezultatus perkantys statytojai rizikuoja. Ne tik oficialiais nemalonumais.

Dabartinis pirkėjas yra išprusęs, jis paprastai ieško informacijos apie statytoją, jo įgyvendintus projektus, ieško žmonių, jau gyvenančių pardavėjo pastatytuose namuose. Tačiau didžiausia problema, kai apie sukčiaujančius statytojus pradedama diskutuoti socialiniuose tinkluose. Tada kyla įvairiausių nemalonumų, galinčių ilgam sugadinti statytojo vardą ir neigiamai paveikti jo statinių pardavimus.

„Beprotiškai greita statyba, kaistanti nekilnojamojo turto rinka turi kainą, nes pirkdamas iš brėžinio gali tik viltis, kad bus gerai pastatyta, – sako L. Nariūnienė, pastebėdama, kad vis tik nuo pirkimo iš brėžinių, klestėjusio 2008 m., situacija pasikeitė šviesmečiais. – Didesnių pastatų – komercinių, daugiabučių ir pan., – statytojai sau kelia aukštus reikalavimus. Sudėtingiausia sandarumo ir akustikos klausimus spręsti su smulkiaisiais statytojais. Tačiau situaciją iš esmės gali pakeisti išprusęs pirkėjas, kuris turi ne vieną saugiklį, tik reikia jais naudotis.“

ATC iliustr. 

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą