Penktadienį Aplinkos ministerijos surengtoje nuotolinėje diskusijoje su socialiniais partneriais aptartos idėjos, kokie pokyčiai aktualūs, steigiant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijas, nustatant jų veiklos principus, valdant bendrojo naudojimo objektus. Šią iniciatyvą paskatino girdimi nusiskundimai, susiję su bendrijų steigimo, veikimo ir valdymo sunkumais.
Siūloma į nekilnojamojo turto valdytojų, kurie gali tapti bendrijų nariais, sąrašą įtraukti ne tik sodo, bet ir kitus žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius asmenis, sudaryti sąlygas pastatų, kuriuose yra tik komercinės, administracinės ar kitokios paskirties patalpos savininkams bendrojo naudojimo objektus valdyti steigiant bendriją. Kartu siekiama palengvinti ir supaprastinti bendrojo naudojimo objektų valdymą įsteigus bendriją.
„Pakvietėme veikiančių bendrijų asociacijas, kitas suinteresuotas įmones, organizacijas, kad diskutuojant pasitikrintume naujovių poreikį ir naudą dar pirminėje teisėkūros stadijoje, kartu kurtume geriausius sprendimus. Socialinių partnerių įsitraukimas šiame etape labai reikšmingas ieškant bendro sutarimo“, – pažymėjo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Šiuo metu galiojantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra labiausiai orientuotas į daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkus, jų steigiamas bendrijas bendrojo naudojimo objektams valdyti. Kitos paskirties pastatų, kurie apima ir individualius vienbučius ar dvibučius namus, savininkams bendriją įsteigti ir bendrijos veiklą organizuoti sudėtingiau, nors jie taip pat turi bendrojo naudojimo objektų, kuriuos reikia visiems kartu prižiūrėti, pavyzdžiui, automobilių aikštelės, apšvietimo sistemos, tvoros, užtvarai, keliukai, siurblinės ir kt.
„Pasitaiko atvejų, kai individualių namų rajone lieka tuščių sklypų, kuriuose pastatų dar nėra, tačiau jų savininkai kartu su kaimynais turėtų rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Deja, pagal minėto įstatymo nuostatas šiuo metu jie į bendriją negali būti įtraukti, dėl to neretai kyla ginčų“, – diskusijoje dėmesį atkreipė viceministrė.
Todėl socialinių partnerių susitikime buvo teikiami pasiūlymai, jog reikėtų sudaryti sąlygas bet kokios paskirties pastatų, butų ir kitų patalpų, taip pat žemės sklypų savininkams jungtis į bendrijas, kurios yra įsteigtos kaip juridinis asmuo ir gali prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis. Tokiu būdu įstatymo centre atsidurtų ne daugiabutis guvenamasis namas, o bendrojo naudojimo objektai ir jų savininkai.
Sodininkų bendrijų įstatymas, kaip ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymas, nustato bendrojo naudojimo objektų valdymą, tų objektų savininkų teises ir pareigas, todėl svarstoma, kad galėtų likti vienas bendrojo naudojimo objektų valdymą, steigiant bendrijas, reglamentuojantis teisės aktas.
Siūlomi pakeitimai išplėstų galimybes savininkams steigti bendrijas jų bendrojo naudojimo objektams valdyti. Taip pat numatytos priemonės, kurios suteiktų daugiau aiškumo, teisingumo ir skaidrumo bendrijų veiklai. Jos taptų savarankiškesnės, turėtų daugiau pasirinkimo laisvės.
Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis dėl naujos galimybės – bendru visų savininkų sutarimu bendrojo naudojimo objektus perduoti bendrijai valdyti nuosavybės teise – įteisinimo. Tokios sprendimų atžvilgiu lankstesnės ir efektyvesnės formos bendrijos sėkmingai veikia kitose šalyse.
Siūloma, jog nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektus perdavę savininkai kontroliuotų bendrijos valdymą ta dalimi, kurią perdavė valdyti bendrijai. Bendrija liktų pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o pajamos, gautos naudojant bendrojo naudojimo objektus, būtų investuojamos į jų atnaujinimą.
„Taip lengviau būtų užsidirbti papildomų pajamų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, paprasčiau gauti tam paskolą ir priimti sprendimus. Savininkų įtaka būtų susieta su turimo turto dalimi – balsų proporcija būtų nustatoma pagal turimą dalį bendrijoje“, – kalbėjo dr. Daiva Matusevičė.
Socialinių partnerių susitikime aktyviai pasisakė sodininkų ir daugiabučių namų bendrijų atstovai, pažymėdami, kad mato tiek pozityvių pasiūlymų, tiek pasiūlymų, kuriems nepritartų. Išsakyta ir papildomų sunkumų, su kuriais susiduria bendrijos, į juos siūloma atsižvelgti rengiant pakeitimus.
Iš esmės pritarta, kad ministerijos siūlymai atverti papildomas galimybes steigti bendrijas įvairių paskirčių objektų savininkams ir kurti savanoriškai pasirenkamą naują bendrijų formą gali būti nagrinėjami ir vystomi toliau.
Visų dalyvių buvo sutarta tolesniame etape skirti laiką susitikimams su atskiromis bendrijas vienijančiomis organizacijomis, galimai sukurti ir darbo grupę bendrijų klausimams išnagrinėti ir pokyčių pasiūlymams pateikti.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija
