Tyrimai rodo, kad verslininkai nori bendradarbiauti su mokslu, tačiau pasigenda informacijos nuo ko pradėti. Tuo metu mokslininkus stabdo laiko stygius, finansavimo trūkumas ir sudėtinga verslo partnerių paieška. Vis tik netrūksta ir sėkmingų partnerystės pavyzdžių, kurie ne tik leidžia auginti naują specialistų kartą, tačiau ir kurti inovatyvius produktus.
Bendradarbiavimo kuriama vertė
Glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra grįstas abipuse nauda. Ši dviejų sričių sinergija leidžia verslui didinti konkurencingumą, vystant produktus, susiduriant su specialistų stoka ar plečiant veiklą. Mokslo įstaigos gali užtikrinti finansavimą moksliniams tyrimams ir naujų specialistų ugdymui. Viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje AB „Achema“ ir Kauno technologijos universitetas bendradarbiauja jau virš 40 metų.
„Achema“ neturi galimybių atlikti visų tyrimų patys, todėl į pagalbą ateina ir daugiau akademinių institucijų. Bendradarbiaujama ne tik su KTU, bet ir Lietuvos energetikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu, buvusiu Žemės ūkio universitetu bei kitomis įstaigomis. Minėtose institucijose yra užsakomos metalų nustatymo, chromotografinės, granulių paviršiaus mikroskopijos analizės, agrocheminiai trąšų bandymai.
Kaip teigia „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, bendradarbiavimas su KTU vyksta atliekant analitinių paslaugų užsakymus, t.y. užsakomos fizikinės ar cheminės analizės arba tyrimai, kuriems atlikti reikia tiek specifinės įrangos, tiek specifinių žinių.
„Bendradarbiavimu su KTU siekiame operatyviai spręsti darbe iškylančius techninius, produkcijos kokybės klausimus. Pavyzdžiui, turėjome problemą su geležinkelio cisternų, kuriomis vežame skystas trąšas, korozija. KTU paėmė trąšų ir plieno, iš kurio pagamintos cisternos, pavyzdžius, atliko elektrocheminius bandymus ir nustatė, kad reikia į trąšas dėti daugiau korozijos inhibitoriaus“, – pasakoja R. Miliauskas.
Teorinių žinių taikymas praktikoje
Pasak R. Miliausko, inžinerinio personalo paruošimas yra stipriausia KTU ir „Achema“ siejanti grandis, o didžioji dauguma įmonės cechuose dirbančio inžinerinio personalo yra KTU absolventai. Jam pritaria ir KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas Kęstutis Baltakys.
„Siekiant išlaikyti konkurencingumą įmonei reikalingi specialistai, turintys platų chemijos ir inžinerijos sričių išsilavinimą, sugebantys analizuoti procesus ir taikyti modernias technologijas. Iš funkcinių padalinių vadovų bendrovė reikalauja sisteminio mąstymo, gebėjimo formuluoti ir spręsti ne tik savo srities, bet ir visos pramonės šakos problemas, siūlyti naujus, ekonomikos pagrindais paremtus sprendimus. „Achema“ aktyviai bendradarbiauja atnaujinant studijų programas ir remia naujus chemijos mokslo tyrimus, leidžiančius atnaujinti esamas technologijas. Bendrovė ypač skatina savo darbuotojus įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tęsti mokslus magistrantūros Chemijos inžinerijos programoje“, – kalba K. Baltakys.
Kaip teigia K. Baltakys, kiekvienam mokslininkui svarbu teorines žinias pritaikyti praktikoje, o verslui kasdien kyla nauji iššūkiai, kuriuos diktuoja spartus technologinis augimas. Todėl tai abipusė nauda, nes mokslo kuriami sprendimai ne tik nugula į mokslinius straipsnius, bet yra diegiami versle, o verslas didina savo našumą bei konkurencingumą tarptautiniame kontekste taikydamas naujausius mokslo laimėjimus.
Kuriami nauji produktai
Bendradarbiaujant verslui ir mokslui nauji produktai kuriami atsižvelgiant į tendencijas rinkoje ir bendrovės galimybes. Dekoratyvinių augalų mylėtojams Lietuvoje buvo sukurta skystųjų trąšų linija „Gabija“, o sodininkams visa eilė birių trąšų mišinių. Šios skystos ir birios trąšos „Achema“ mokslinėje eksperimentinėje laboratorijoje (MEL) buvo sukurtos bendradarbiaujant ir su „Agrochema“.
„Jų specialistai nurodė kultūras, kurioms reikėtų specializuotų trąšų, o laboratorijoje, atsižvelgiant į augalų rūšis, parinko žaliavas ir sukūrė trąšų receptūras, nustatė naujų trąšų fizikines, chemines savybes, o „Achema“ mokslinė eksperimentinė laboratorija atsižvelgiant į augalų rūšis parinko žaliavas ir sukūrė trąšų receptūras, nustatė naujų trąšų fizikines, chemines savybes, paruošė reikiamą dokumentaciją“, – pasakoja „Achema“ generalinis direktorius.
Vadovas atskleidžia, kad pastaruoju metu „Achema“ ruošiasi naujų rūšių karbamido formaldehido dervų gamybai. Pagal dervų vartotojų poreikius bus sukurtos dervų receptūros, kurios bus pagamintos „Achemai“.
„Šiuo metu atsižvelgiant į rinkos poreikius plečiama karbamido formaldehidinių dervų gamyba. Besikeičianti teisinė bazė ir rinka sudarė tinkamas sąlygas gamybos našumo plėtrai ir naujų dervų markių poreikiui. Tačiau griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai formaldehido atžvilgiu reikalauja koreguoti esamas receptūras“, – teigia „Achema“ generalinis direktorius.
Poreikių analizė
Miliauskas teigia, kad „Achema“ kartu su mokslininkais nuolat stebi ir analizuoja Vakarų Europos rinkos poreikius. O rinkoje pastaruoju metu ypač kalbama apie karbamido su siera gamybos poreikį arba amonio salietros su tirpia siera. Esamuose „Achemos“ įrengimuose šių produktų pagaminti nėra galimybių, tad konsultuojantis su mokslo institucijomis svarstoma ar verta skirti investicijų naujiems įrenginiams.
Pasak R. Miliausko, amoniako gamybos cechų technologijos tobulinamos su tam tikromis kompanijomis, taip vadinamais, amoniako technologijų licenciarais – užsienio ekspertais. Įmonėje atliktos galimybių studijos parodė, kad yra daug galimybių didinti gamybos efektyvumą. Viena iš jų – amoniako cechų modernizavimas, diegiamas kartu su kas antrus metus vykdomais planiniais cechų remontais.
„Visi šie procesai neįmanomi be įvairių sričių ekspertų ir daugiašalio bendradarbiavimo. Jei anksčiau kartais dar buvo galima išgirsti kalbų, kad mokslas ir verslas eina skirtingomis kryptimis, tai šiandien, bent jau mūsų kompanijoje, galima drąsiai pasakyti, kad tai yra puikus kolegialus ryšys atveriantis platesnes galimybes abiems pusėms“, – teigia R. Miliauskas.
Pranešimą paskelbė: Greta Andriuškevičiūtė, UAB „INK agency“
