Nepasitikėjimas yra baisiai bjaurus dalykas,- kai tau nuolat atrodo jog kitas žmogus tave bando apgauti, apsukti….. atrodo, kad tau nuolat meluoja… kad niekas negali atlikti geriau darbo uz tave… ir daug kitų situacijų kai žmogus liguistai nepasitiki visais aplinkiniais. Norėčiau, kad pamąstytumėt, kodėl taip atsitinka,- kas lemia nepasitikėjimą. Juk viskas slypi pačiame žmoguje… -Kas?
12 komentarų
Rice
Kai pradedi savim ir kitais nepasitiketi, manau, priezasciu reikia ieskoti savyje. Gal tai pavasarine depresija. O siaip pasitikejima reikia pelnyti.
Jei nepasitiki mylimu zmogumi, matyt tai ne kas kita, o kaip raso johnny, savininkiskumas. Jis bjauresnis uz nepasitikejima.
johnny
per daug placiai paemei tema… kiekvienas elgiasi pagal savo patirti ir issiauklejima. o jei cia apie meile – pasitikejimas savo jegomis ir savininkiskumo jausmas.
Vilė
Kalbu ne apie save. Ir ne apie nepasitikejima susijusi su meile. Yra vienas zmogus, kuris baisiai nepasitiki aplinkiniais zmonemis,- tai ka jie sako, tai ka jie daro. Viskas ka kiti daro yra negerai, viska ka sako, jam atrodo- netiesa. Nors konkreciai tam zmogui, neturi pretenziju… Norejau isgirsti minciu, del ko atsiranda nepasitikejimas aplinkiniais, bet jauciu, kad per sunkus klausimas placiaja prasme, kai nera gyvenimo aprasymo… As pati suprantu, kad tai viduje slypi, bet kas? Norejau isgirsti zmoniu isgyventas situacijas, po kuriu atsirado nepasitikejimas aplinkiniais.- Ne taip suformulavau klausima.
johnny
kai gyvenimas zmogu pastoviai „musa”… tai galiausiai ir ikala kompleksa. tik vienam reikia gauti 100 kartu „per galva”, kitam uztenka ir vieno… si jausma gali isugdyti tevai netinkamu auklejimu, gali ir gyvenimas nepagaileti… :((( kuo daugiau tikiesi, tuo didesnis nusivylimas…
Jis 42
Vile, kodel tau tai svarbu? Tai tik to žmogaus problema. Tai yra žmogaus charakteris, gyvenimo būdas, požiūris į draugus, bendradarbius ir aplinkinius. Ar reikia stengtis pakeisti žmogaus požiūrį?
Tai panašu į jaunatvišką maksimalizmą, norą padaryti visus geriečiais.
lijana
Aš skiriu dvi nepasitikėjimo rūšis: 1) sveikas nepasitikėjimas – atsiranda, kai turi įrodymų, jog tuo žmogumi pasitikėti negalima. 2) ligiustas nepasitikėjimas – atsiranda tada, kai žmogus ima žiūrėti į aplinkinius kaip į savo priešus, kurie gali bet kada užpulti. Toks nepasitikėjimas gali būti išugdytas tokio pačio tipo šeimoje, arba tai tiesiog to žmogaus vienas iš būdo bruožų.
Vilė
to Jis 42: as tikrai jo nesiekiu peraukleti. Tai neimanoma- mes net nepazistami. :))) Zinau apie ji tik is patikimu lupu. Man ltik abai rupi tokie dalykai, – kodel taip, o ne kitaip. Ir viskas.
pegasas
Nepasitikėjimas yra blogai,bet per didelis pasitikėjimas dar blogiau. Pritariu lijanai,jai nepasitikėjimas normos ribose puiku,bet sunku yra pasitikėti žmonėmis tiek pažįstamais ,tiek mažiau žinomais. Jau daug metų,žmonės įprato nesilaikyti žodžio , neatiduoti skolos ir t.t. Žmogus geras.mandagus,nuolankus,draugiškas tik tada kai jam ko nors reikia…per nepilnus dešimt metų,man teko susitikti su įvairių profesijų ir įvairaus rango žmonėmis,aš kažkodėl tai pasitikiu žmogaus žodžiu , jai jis sako ,kad darys taip – patikiu,bet deja ,teko nusivilti mokslų daktarais,kunigais,kultūros ir meno darbuotojais,tai yra ta kategorija žmonių nuo kurių labai daug priklauso visuomės santykių dėsniai,todėl ir skaudu,kai apgauna tie žmonės apie kuriuos ir negalėtum net pagalvoti.
O kas liečia darbo santykius,yra nemažai išsiblaškiusių žmonių,kurie paskendę savo problemose,todėl ir atlieka darbus atmestinai. Bet jai žmogus patikimas,būtina juo pasitikėti-pasakyti jam,kad jis yra patikimas,tai paskatina ir kitus atsakingiau elgtis,tada kaip tas sniegas, riedantis nuo kalvos didėja,taip daugėja ir žmonių ,kuriais galima pasitikėti-pasitikėti būtina ,be to gyvenimas darosi pilkesnis,niūresnis.
Sėkmės ir pasitikėjimo
Vigis
Pasitikejimas – nepasitikejimas, baime buti isduotam – manau tai viskas vieno medzio vaisiai… O kas gali mus isduoti, tik patys artimiausi… Juk negali musu isduoti Juanio provincijos valstietis, mes nepazystami ir niekada nesusitiksime, todel jis niekada ir neisduos… Taigi isduoda tik artimiausi, o kas tau artimesnis uz tave pati… Taip gaunasi, kad daznai zmogus isduoda pats save ir tai buna skaudziausia, nors dazniausiai kalte bando suversti kitam kazkam, nejau kaltinsi pats save… tai galu gale labai skaudu… Gal todel po keliu isdavysciu pradedame nepasitiketi visais ir pirmoje eileje paciu savimi… Pradedame kasdiena meluoti patys sau, o kaltiname melagystemis visus aplinkinius… Vienu zodziu pradedame suktis kaip vovere uzdarame rate, kasdiena no to vis labaiu pavargstame o naudos jokios 🙂
Manau klausima noreja suformuluoti kitaip – ne kaip tai vyksta, o ka daryti, kad to isvengtum… Kai istrukti is uzdaro rato?
Vile
to Vigis: …man patiko. Jei gali, pabandyk atsakyti i ta klausima, kuri pats uzdavei.
Vigis
to:Vile zinai atsakymas nelabai paprastas, tikslaiu sudetingas, tam skirtos storiausios filosofines knygos, su ivairiom teorijom, meditacijom, dvasinemis praktikomis ir pan…
Mano atveju geriausiai tinka ekstremali situacija, na kai tavo egzistencijai iskyla tikras pavojus, ne dirbtinai sukurtas, o pats realiausias, kai nuo tavo pastangu tiesiogiai priklauso tavo givybe… Nugali save, nugali sitacija, lieki gyvas, pati kova tave pakeicia, pakinta ir supantis pasaulis… Kazkiek laiko vel saule sviecia ryskiau, o dangus vel pasidaro vaiskus… Pavizdziui praeta vasara su jachta patekome i nuozmu storma Atlante, iki siol jauciuosiu nuostabiai, nors ir teko kelis menesius laizytis zaizdas…
Nors pradzioje uztenka ir nekaltesniu dalyku – pavizdziui merginai nuostabiai padejo suolis su timpa nuo tilto, ji labai bijojo aukscio, o nusokusi nustojo bijoti, kazkaip pradejo daugiau pasitiketi savimi ir kitais… Vienu zodziu per kelias akimirkas labai sustiprejo, nors kol krito truputi prazilo…
Na gal taip trumpai, nelendant gilai i filosofijas
Anonimas
Nepasitiketi gali ir be priezasties. Tai labai slykstus jausmas, kai tave visi tikrina, meluoja, ir t.t.Ir visai be reikalo.Bet kaip nors istversiu, vistiek visas mano gyvenimelis apgailetinas.