Pasaulyje prijungtų įrenginių skaičiui kasmet augant po 14 proc., vidutinis namų ūkis šiandien internetu naudojasi kelis kartus intensyviau nei prieš penkerius metus. Tačiau kartu su augančiu išmaniųjų televizorių, telefonų ir buities prietaisų kiekiu, vartotojų budrumas nedidėja. Tyrimai rodo, kad 8 iš 10 vartotojų vis dar nepaiso elementarių saugumo taisyklių: nesikeičia numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio ir neatnaujina programinės įrangos. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad tai ne tik sulėtina ryšį, bet ir gali atlapoti virtualias namų duris sukčiams. Tarptautinė kibernetinio saugumo 2025 m. spalio mėn. apklausa atskleidė atotrūkį tarp to, ką interneto vartotojai žino apie tinklo saugumą, ir to, kaip realiai saugo savo įrenginius. Tyrimo duomenimis, 81 proc. iš daugiau…
Internete šeimininkauja botai: daugiau nei pusę turinio jau generuoja DI
Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai. Pasak „Telia“ DI teisės eksperto prof. Pauliaus Pakutinsko, tai nereiškia, kad žmonės dingo. Tiesiog jų balsas praranda svorį. „Tikriems žmonėms skaitmeninėje erdvėje lieka vis mažiau vietos. Juk dauguma žmonių internete nerašo agresyvių komentarų, nekuria šimtų įrašų per dieną ir neįsitraukia į konfliktus. Tačiau botai labiausiai mato ir mėgsta būtent tokį soc. tinklų triukšmą. Taip botai, kurie niekada nepavargsta ir visada greitai reaguoja, užgožia realius vartotojus. Todėl susidaro…
R. Stravinskaitė. Privaloma registracija e-parduotuvėse: neretai tai pažeidžia BDAR
Kai kuriose e-komercijos platformose jau tapo įprasta, kad prieš pirkimą vartotojas pirmiausia turi susikurti paskyrą. Ši praktika dažnai grindžiama patogumu, klientų lojalumo kūrimu, saugumu ar siekiu geriau pažinti klientą. Tačiau kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė Raminta Stravinskaitė, naujosios Europos duomenų apsaugos valdybos (EDPB) rekomendacijos siunčia aiškią žinutę – privaloma registracija dažniausiai neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Problema kyla ne dėl pačios paskyros, o dėl jos privalomumo. Tokiu atveju asmens duomenys saugomi ilgą laiką, o iš to kyla rizika, kad jie bus panaudoti platesniems tikslams, ne tik vienkartiniam pirkimui. Be to, vartotojai dažnai naudoja tuos pačius slaptažodžius, todėl nutekėjus duomenims rizika kyla ir kitoms vartotojo paskyroms.…
Nauji metai be rezoliucijų: kodėl vis daugiau žmonių renkasi nuoseklius pokyčius
Naujųjų metų pradžią įprastai siejame su pažadais sau – nuo didesnio fizinio aktyvumo ir sveikesnės mitybos iki naujos kalbos išmokymo. Tačiau vis daugiau žmonių šio modelio atsisako. Vietoje ambicingų rezoliucijų, kurios dažnai subliūkšta jau pirmosiomis metų savaitėmis, žmonės renkasi nuoseklius, kasdienius pokyčius ir didesnį dėmesį tam, kaip jaučiasi iš tikrųjų. Psichologai pastebi, kad toks požiūris ne tik mažina vidinį spaudimą, bet ir leidžia pokyčius įgyvendinti tvariau – be kaltės, gėdos ar nusivylimo savimi jausmo. „Mes niekada nepradedame gyvenimo nuo balto lapo – nepriklausomai nuo datos kalendoriuje, mes visada tęsiame savo gyvenimą. Dėl to naujametiniai pažadai dažnai tampa ne įkvėpimu, o papildomu spaudimu sau, ypač kai jie būna per dideli ar…
Klaida, kurią daro beveik visi: štai, kodėl prabudę jaučiatės neišsimiegoję
Miegate prastai? Nebūtina iškart kreiptis į gydytoją ar griebtis tablečių – verčiau atkreipkite dėmesį į smulkmenas, kurios gali daryti įtaką ne tik poilsiui naktį, bet ir produktyvumui dieną. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pabrėžia – miegas nėra atskira dienos dalis, todėl nemiga tampa plačia visuomenės problema. Miegas – būdravimo pasekmė Pasak L. Bojarskaitės, miegas nėra savitikslis procesas, kurį galima tvarkyti atskirai nuo kasdienio gyvenimo. „Mes miegam, kad galėtumėm nemiegoti – tam, kad sutvarkytumėm visus dalykus, kurie išsibalansuoja būdravimo metu. Miego metu viskas atstatoma, sutvarkoma, išvaloma, kad atsibudę galėtumėm daryti ką norime dienos metu“, – aiškina ji. Anot ekspertės, miego kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gyvename dieną, todėl miegas turėtų būti suprantamas…
Masiniai renginiai Lietuvoje bando ryšio ribas: ant scenos lipa nauja technologija
Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Arūnas Strolia, „Telia“ tinklo vadovas, sako, kad tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina. Dedikuota „juosta“ kritinėms operacijoms Privatus 5G ryšys (angl. Standalone, 5G SA). Tai visiškai nuo viešojo mobilaus ryšio atskirtas tinklas, kai įmonė savo teritorijoje turi sau priskirtas bazines stotis bei dedikuotą autonomišką valdymą. Tokia infrastruktūra priklauso tik konkrečiai organizacijai, todėl ryšio kokybė nepriklauso nuo aplinkinių vartotojų srauto ar tinklo apkrovų. Tai…
DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams
Kompiuterių ir elektronikos kainas šiemet kels ne antroji pensijų pakopa, o dirbtinis intelektas. To priežastis – sparčiai brangstanti operatyvioji atmintis (RAM), kuri dar visai neseniai buvo laikoma vienu pigiausių kompiuterių komponentų. Nuo 2025 metų spalio RAM kainos pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai, o šis pokytis jaučiamas visoje elektronikos rinkoje. Pasak Marijono Baltušio, „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovo, operatyvioji atmintis šiandien naudojama beveik visur – nuo išmaniųjų telefonų iki buitinės technikos. „Didžiausią atminties dalį šiuo metu sunaudoja milžiniški dirbtinio intelekto (DI) serveriai. DI – tarsi ėdrus milžinas, kuris kas sekundę suvalgo labai daug pačios sparčiausios atminties. Tie patys RAM atminties komponentai, kurie reikalingi DI, naudojami ir vartotojų elektronikoje, todėl gamintojams nukreipus pajėgas…
Bendrauti internete lietuvius išmokęs „mIRC“ dar naudojamas šiame populiariame socialiniame tinkle
Daugeliui pažįstamas, bet kiek ir primirštas – „mIRC“ – visų socialinių tinklų tėvas ir bemiegių naktų 2000-ųjų pradžioje kaltininkas. Viena iš pirmųjų vietų, kur lietuviai susipažino su skaitmeniniu bendravimu ir buvo į užmarštį nuėjęs „mIRC“. Ši programa leido jungtis prie IRC (angl. Internet Relay Chat) tinklų ir kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis visame pasaulyje. Šiandien, kai pokalbiai persikėlę į socialinius tinklus ir platformas, kaip „Messenger“ ar „Teams“, „mIRC“ protokolas vis dar gyvas, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai. „Programa „mIRC“ buvo pirmasis 2000-ųjų pradžios socialinis tinklas. Tai buvo vieta, kur žmonės susipažindavo, diskutuodavo, mokėsi programuoti, dalindavosi muzika ar tiesiog plepėdavo apie gyvenimą. Daliai „mIRC“ buvo ir vieta susitarti dėl pasimatymo gyvame pasaulyje. Tuo…
Sukčiai nusitaikė į jūsų antros pensijų pakopos pinigus: patarė, kaip elgtis
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje intensyviai aptarinėjami pokyčiai finansų srityje, ypač susiję su antrąja pensijų pakopa. Ekspertai perspėja, kad tuo gali naudotis ir sukčiai, todėl svarbu išlikti ypatingai budriems ir prisiminti šias kelias paprastas saugumo taisykles. „Sukčiai visada pasitelkia aktualijas – tai jiems padeda pelnyti susidomėjimą ir išlaikyti pokalbį telefonu kuo ilgesnį. Tad dėl dabartinio gyventojų susidomėjimo savo finansais, atsiranda pokalbių, kur prisistatantys pensijų fondų ar finansų konsultantais siūlo padėti atsiimti sukauptas lėšas“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas. Primena išlikti budriems Ekspertai primena, kad sukčiai naudojasi ne tik aktualiomis temomis, bet ir skubos jausmu – prašo patikslinti duomenis, skubiai imtis veiksmų, patvirtinti informaciją. Tokiose situacijose svarbu…
Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: teisininkė įvardijo, kodėl vadovo vaidmuo yra kritiškai svarbus
Daugelyje organizacijų kibernetinis saugumas vis dar paliekamas IT skyriui, nors be vadovo įsitraukimo neįmanoma sukurti realaus atsparumo. Anot ekspertų, būtent nuo vadovo priklauso, ar įmonė sugebės apsiginti ne tik nuo potencialių finansinių baudų, bet ir nuo kur kas skausmingesnių pasekmių. Ką iš tiesų reiškia vadovo atsakomybė, kodėl technologijos neveikia be kultūrinio pokyčio ir kokie praktiniai žingsniai lemia realų atsparumą, atsako teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė. Per pastaruosius metus kibernetinės grėsmės tapo daug skaudesnės – anksčiau atakos buvo gana primityvios, o dabar jos sudėtingėja, vis dažniau kuriamos pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tai reiškia, kad rizikos tampa tiesiogiai susijusiomis su organizacijos kultūra, procesais ir darbuotojų gebėjimu atpažinti rizikas. „Anksčiau būdavo gana aišku,…
