Metų pradžia – laikas, kai kone visose įmonėse vyksta metiniai veiklos vertinimo pokalbiai. Jų metu aiškinamasi, kaip efektyviai dirba darbuotojai ir kokio atlygio pokyčio jie gali tikėtis. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ ėmėsi Lietuvoje dar negirdėto žingsnio: skirti piniginius priedus darbuotojams už darbą su dirbtiniu intelektu (DI), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbtinis intelektas jau seniai tapo technologijų įmonių, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, kasdienybe. Todėl natūralu, kad siekiame realiai įvertinti, kiek naudos mums suteikia ši technologija ir kaip ji palengvina veiklos operacijas. Tai apima ir mūsų darbuotojų vertinimą, kiek jie savo darbuose pasitelkia DI“, – sako „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris. Anot jo, tai nereiškia, kad įmonė…

Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…

Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…

Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pastarąjį dešimtmetį prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apimtį generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės. „Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas…

Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus. Vilniaus universitete įdiegta 0,5 mln. eurų kainavusi duomenų saugojimo platforma bus atvira, ja galės naudotis mokslininkai, studentai bei įmonės, startuolių kūrėjai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra ypač pagelbės medicinoje. Vienas pirmųjų joje vystomų projektų – sprendimas, padėsiantis gydytojams lengviau atpažinti širdies ligas. Naujoji duomenų saugykla buvo įdiegta Vilniaus universiteto (VU) Duomenų centre mašininiam mokymui ir kvantiniams skaičiavimams gamtos ir biomedicinos mokslų srityse. Saugykloje kaupiami šių mokslo sričių jau turimi bei naujai gaunami įvairūs heterogeniniai duomenys: vaizdai, tekstai, eksperimentų rezultatai ir kiti duomenys su pateikta metainformacija, leidžiančia atsekti…

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų. „DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau…

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…