Organinių dirvožemių apsauga, ekstensyvi gyvulininkystė, agromiškininkystė, kitos organinės anglies sekvestravimą skatinančios priemonės, žarnyno fermentacija, ekologinis ūkininkavimas – apie tai diskutuota 6-ojo žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimo metu.
Ankstesniuose susitikimuose aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita, išklausytos užsienio ekspertų įžvalgos. Kovo 31 d. susitikimo metu buvo pratęstos diskusijos apie tvarų žemės naudojimą, dirvožemio emisijų mažinimą ir absorbcijų didinimą bei gyvulininkystės ŠESD mažinimą.
Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.
Viena iš šio susitikimo metu detaliau aptartų problemų – gyvulininkystės sektorius ir jo didelis ŠESD išmetimų kiekis. Tačiau pačių gyvulių fiziologinės savybės sudaro tik nedidelę šios problemos dalį. Dideles emisijas lemia sistemos visuma: ūkininkų pasirinkta žemės konversija, gyvulių ganymo ir auginimo būdas. Priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos ir laikymo būdo, galvijų ganymas pievose gali tapti vienu iš sprendimų ir galimybe mažinti ŠESD emisijas, o taip pat gali palaikyti ir pagerinti kitas esmines ekosistemų teikiamas paslaugas (pvz., biologinės įvairovės apsauga).
Kitas pristatytas pasiūlymas – apie agromiškininkystę, kuri sudaro net 9 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės, tačiau Lietuvoje nėra įteisinta kaip žemės naudojimo forma. Agromiškininkystė teikia įvairią naudą, pavyzdžiui, didina žemės ūkio sistemų atsparumą klimato kaitos neigiamam poveikiui dėl aukštų temperatūrų ir kritulių, tokių sistemų vystymas taip pat leistų naudoti mažiau trąšų ir pesticidų.
Taip pat buvo išsamiai pristatyta priemonių mažinti ŠESD emisijas, susidarančias dėl gyvulių žarnyno fermentacijos, įvairovė. Pavyzdžiui, pagerinus pašarų maistinę vertę ir kokybę ar subalansavus racionus, sumažėja metano emisijos.
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pristatė ekologinių ūkių situaciją Lietuvoje ir planuojamą plotų plėtrą bei paramą ekologiniam ūkininkavimui 2023-2027 m.
Ji aptarė ir socialinių partnerių dekarbonizacijos darbo grupei pateiktus pasiūlymus. Didžioji dalis gautų pasiūlymų buvo susiję su tvaresniu dirvožemio valdymu, absorbcinio potencialo didinimu, taip pat gyvulininkystės ŠESD mažinimu, teisinio reguliavimo pokyčiais, žemės ūkio sektoriaus skaitmenizacija, geresniu duomenų rinkimu. Dalis gautų pasiūlymų – dėl išmaniųjų technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, mitybos pokyčių – bus aptariami vėlesniuose darbo grupės susitikimuose.
Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė pratęsė pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms pateikimo terminą iki balandžio 22 d.
Pasiūlymus galima pateikti https://klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.
Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – kovo 31 d.
Šio ir ankstesnių darbo grupės susitikimų įrašus galite rasti Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.
Kitas žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas planuojamas balandžio 14 d. Jo preliminarios temos: „Tausesnis išteklių naudojimas, energetinis efektyvumas, žiediškumas”.
Pranešimą paskelbė: Beata Bernadišienė, LR Žemės ūkio ministerija
