Esu issituokusi, susitikineju su vedusiu vyriskiu, pradzioje buvo lyg ir siaip, kad nesijausciau viena, dabar jauciu-myliu ji, pastoviai galvoju apie ji,man jo reikia…Ka daryt? Jis man rodo dideli demesi, apie jo skyrybas nedristu uzsiminti… Zinau, tokiu istoriju simtai…bet gal dar karta apie tai… Aciu

Su zmona gyvenam 7metus. Santykiai neblogi. Tik laikas nuo laiko ji pradeda skustis, jog jai truksta romantikos. Kokie stebuklai ta romantika? Meiles zodziai, rupinimasis ja, pagalba buityje – tai ne romantika? Ko nori tos moterys, kuo jas galima nustebinti dar, kai tiek metu kartu pragyveni?

Kazkokia nesamone: kai istekejau rupinausi seima, vaikais veliau karjera: vyrui skyriau ne tiek daug demesio kiek jam reikejo. Jis mane labai mylejo manau ir dabar tebemyli, bet musu imtymus santykiai pasikeite. Jei anksciau as nenorejau, buvau pastoviai pavargusi, tai dabar jis nenori, pavarges na ir isvis toks pasyvus pasidare. Visai neseniai turejau gimdos operacija, po jos as tarsi atgijau, atsirado jausmai, didelis noras myletis tik va problema, mano vyrui juokinga sako, kad as vaidinu nors istikruju taip nera. Nezinau ka daryti gal dabar man norisi atsigriebti uz praleistus metus bet turbut jau velu……………….

Pradėsiu nuo to, kad esu patraukli, liekna, aukšta 40-metė. Mano vyras smulkaus kūno sudėjimo ir vieno ūgio su manimi. Niekada per daug neteikiau reikšmės į vyro fizinius duomenis. Tiesiog džiaugiausi, kad neblogai sutariam, gerbiau jį kaip asmenybę. Prisipažinsiu, kad visada patiko aukšti, stambūs vyrai, bet tai man netrukdė mylėti saviškio.Pastaruoju metu dažnai tenka dalyvauti oficialiuose priėmimuose su vakariniais rūbais (vakarinė suknelė, aukštakulniai bateliai ir t.t.). ir būtent dabar pradėjau pastebėti, kaip nesolidžiai jis atrodo šalia manęs. Suprantu, – tuštybė taip manyti po šitiekos santuokos metų, bet tai mane tiesiog erzina. Pastebėjau, kad ir miegamajame pradėjau svajoti apie stambaus sudėjimo vyriškį, tikrai nesmagu apie tai prisipažinti…Baiminuosi atšalimo šeimoje dėl tokių keistų…

Mano merginai 19,o man 17… Ji begalo zavinga, sexuali, geros sirdies ir t.t… vienu zodziu ji man moters idialas… taciau yra viena problema… Ji jau, kaip reikalas subrendus ir pries ja jauciuos lyg koks „kudikis”. na eini miestu kartu ir lyg kvailai atrodytu … kaip 17 metu atrodau, taip ir atrodau… nu bet ji atrodo,gan vyresne..tas mane varzo… Klasiau jos del ko tu su manim susidejai 🙂 o ji sako man svarbu ne tavo amzius o koks tu esi sirdyje….aisq malonu, bet but fainiau jai ir atrodytumeme, kai vienmeciai 🙂 Padekit ?

Manau daugelis iš čia besilankančių yra šeimos žmonės. Noriu padiskutuoti apie šeimos tvirtumą, nuo ko jis priklauso? Rašome čia daug apie ką, bet pagrinde apie vieną ir tą patį: meilę, jausmus, neištikimybę, meilužes ir meiluzius. Nuo ko tai prasideda? Juk visi kai pradejom galvoti apie santuoką šių klausimų kaip ir neturejome, buvome laimingi suradę tą žmogų su kuriuo buvo gera būti kartu, kurį norėjosi apkabinti, bučiuoti, matyti visur ir visada, norėjosi mylėtis ir jausti vienam kitą nors ir amžimybę. Eina metai ir pradedame gulėti po atskiromis antklodėmis, apsikabinimai ir glomonės tampa jau ne tokios, seksas žymiai retesnis ir ne toks aistringas, prasideda žvilgsniai į kairę ir į dešnę, ką ten…

Kada pajunti, jog tavo traukinys tolsta… Metų skaičiumi,kurie atrodo nieko nereiškia ,priešingai, išmoko būti gražesne, protingesne, ar veidas parodo, kuris veidrodyje keičiasi, ar vyrai, į kuriuos tu dar kreipi dėmesį, o po to atsimeni, jog jie dar vaikai, ar tas durnas įsitikinimas, kad moteriai su amžiumi kažko nebegalima, nors vyrai kaip tik gali dar daugiau?

jei kas netingit papasakokite kaip vyksta gimdymas. ar tai labai skausminga? kaip viskas vyksta, koks tai jausmas? aciu uz atsakymus.

Mes vede. Dar neturim 30. Kartais nueinam i kluba, kartais tiesiog durniuojam, nes mums dar galima, kartais susitinkam su draugais ir inteligentiskai nusitasom kaip tapkes, o tada mandagiai issivazinejam su taxi.Mums juokinga, kai klube soka 50-meciai, bet tuoj patys tokie busim. Ka darysim tada? Telikas, laikrasciai ir kaimyne? Tai visos musu pramogos, kai grisim is poliklinikos su skaudanciais kaulais…

Man 50m. Neseniai susipažinau su vyru, kuriam 45m. Jis žino, kad esu vyresnė, bet tikslaus amžiaus skirtumo nežino ( vyro amžių sužinojau atsitiktinai). Kol kas mūsų santykiai „įsibėgėjimo” stadijoje. Ar turėčiau akcentuoti mūsų amžiaus skirtumą, tiesiog apie tai pasikalbėti, ar- pasiduoti savaiminei įvykių tėkmei?Būčiau dėkinga už patarimus, pasidalijimą patirtimi.