Kam virš...

gimdymas

jei kas netingit papasakokite kaip vyksta gimdymas. ar tai labai skausminga? kaip viskas vyksta, koks tai jausmas? aciu uz atsakymus.

NaudotosKnygos.lt

38 komentarai

  • Ema

    Mantai, ZINOTI ir JAUSTI – sutik, ne tas pats. (Manau, esi gydytojas, tikiu, kad zinai). O mano mociute sakydavo „gimdymas – uzmirstine liga”, t.y.,viskas, kas buvo nemalonaus, uzsimirsta, kai paimi ant ranku savo vaikeli…

  • Mantas

    skausminga, bet negalvok vien apie tai (cia kaip ir su pirmu kartu); zinoma yra peridurinis nuskausminimas, bet pagimdyk nors viena vaika sitaip, tiesiog patirties prapletimui; antra galesi ir su narkoze;
    ar lankote su vyru gimdymo mokykla? gali pati sau daug padeti, taip pat ir vyras gali labai daug padeti per saremius, jeigu zino, ka daryti

  • Merli

    Nenorek visko zinoti, neskaityk ir neanalizuok kas parasyta 🙂 Nes tau bus kitaip. Kiekvienai tai – savita nepakartojama ir nepapasakojama. Tai stebuklas, jei to lauki. Bet jei bijosi ir lauksi skausmo, ta pajusi sunkiai:)

  • Nataly

    visa, kas vyksta su tavim, kai pamatai savo kūdikį ir priglaudi jį prie kruties, kompensuoja patirtą skausmą 🙂
    skauda, patikėk, juk nebereikalo moterys rėkia iš skausmo, bet viskas labai greita pasimiršta:) sėkmės. 🙂

  • Ema

    Mantai, ar pats ta skausma sugebi isivaizduoti??? Skauda, bet tas skausmas tiesiog KITOKS, (zinoma, jeigu gimdymas be komplikaciju). Ir tas jo iskentejimas KITOKS. Po visko – saldus jausmas, to neimanoma nei nusakyti, nei su kuo nors palyginti…

  • savas

    gimdziau…… tiksliau gimde zmona, bet man atrode kad gimdau as….. tai nenusakoma patirtis……..zinau tik tiek kad pirmas vaikas visada sunkiai ateina, kiti jau lengviau…….. SEKMES!!!!!

  • banditka

    Mantas gydytojas????nuo kada..o siaip visos gimdo skirtingai-vienom labiau pasiseka,kitom maziau.Skausmas yra,tikrai,bet kai pamatai savo kudikeli,paimi ji ant ranku ir matai,kaip tavo vyras pradeda verkti…uzsimirsta visi skausmai..tad negasdinsiu tave komplikacijom,saremiu skausmu ir tuo,kad daugeliui moteru plysta.Kai gimdysi,visa tai pajusi,bet svarbiausia rast gera akuseri ir mylet dar negimusi vaika.

  • Vile

    Banditka, niekad nepastebejai, kad Mantas kalba mediciniskai? 🙂 As jau seniai pastebejau…
    O gimdymas kiekvienai labai individualiai. Vienom tai nieko nereiskia. Pats gimdymas nera skausmingas, skauda, kai gimdos kaklelis atsidarineja. Yra, nors ir nedidelis procentas, moteru kurios saremiu visai nejaucia ir i ligonine atvaziuoja, kai atsidarymas buna 8 cm. O kai kurioms kiekvienas paruosiamasis saremis nepakeliami skausmai. Svarbu zinoti ka reikia vienu ir kitu atveju daryti. Tam rengiamos paskaitos apie tai.. Taigi, kai reikes ten viska parodys ir paaiskins.

  • banditka

    Vile,as neskaitau kiekvieno komentaro,tad tikrai negaliu pasakyt kokios ten pas ji zinios.:) Va kad tu turi tokiu ziniu,tai matosi.O siaip ir pati apie gimdyma nemazai jau zinau ir greit pati ji patirsiu.Kas liecia tai,kad visom skirtingai ,jau minejai.Daleiskim viena mano drauge pagimde labai lengvai,be ypatingu skausmu.O kita sunkiai,jau noreta net cezari daryt.Vargse ilgai siuvo ..vienu zodziu,kol pati nepatirsi,nesuzinosi

  • pantera

    Ema teisi.To neįmanoma nė su kuo palyginti.Skausmas užsimiršta,o tas palengvėjimo,pilnatvės,laimės,džiaugsmo jausmas,kuris užplūsta pamačius ir priglaudus mažą žmogutį yra nenusakomas…

  • Jolikė

    Labutis.Taip, gimdymas yra skausmingas dalykas.Kai gimdžiau, buvau 23m., atrodė, kad pakankamai literatūros buvo perskaityta ir pasakojimų prisiklausyta. Tačiau kai man reikėjo gimdyti viskas atrodė ne taip kaip kažkas rašė ar pasakojo. Pats gimdymas ne toks jau ir skausmingas, skausmingiausia, kai atsidarinėja kaklelis, tada nors sienom lipk. Ir netikėk , kad pirmi gimdymo požymiai yra nubėgantys vandenys.Pavyzdžiui aš tuo tikėjau ir net prasidėjus ritmiškiems nugaros skausmams (pradėjo atsidarinėti kaklelis) pravaikštinėjau visą dieną kęsdama skausmą ir galvodama, kad tai „netikras pavojus”.Kai skausmas buvo nebepakeliamas pasisakiau daktarei, kaklelis jau buvo atsidaręs per 5cm., pasiėmė žirkles ir tik tada nuleido vandenis. Patarimas:jei jau jauti pirmus skausmus nieko nebevalgyk ir nebegerk. Kaklelis man atsidarinėjo 14val., aš nesakau, kad ir tau tiek laiko atsidarinės, bet noriu pasakyti, kad reikia daug jėgų tiek valandų kęsti skausmą. Atsidarius kakleliui prasidėjo gimdymas. Pagimdžiau kažkur per pusę valandos. Manau, kad gana lengvai. Tačiau tik iš pradžių taip atrodė, kadangi vaikelis nelabai taisyklingai ėjo, tai keliose vietose plyšo kaklelis. tada ant stalo gulėdama galvojau, kad duokit antrą pagimdysiu, vardan to skausmo kurį jaučiau kai jį siuvo. Kai plyšta tarpvietė, tai prieš siuvant ją užšaldo, o kaklelį siuvo be jokių nuskausminamų priemonių.Kaip sakant siuvo „gyvą mėsą”.nenorėjau tavęs išgąsdinti, paprasčiausiai papasakojau savo istoriją. Kitą dieną viskas jau užsimiršo ir netgi galvojau apie kitą gimdymą. Ir kai pamatysi savo „į matriošką” suvystytą lėliuką, pagalvosi, kad buvo verta dėl jo taip kęsti.

  • lg

    kaip jau daug kas cia minejo, kiekvienai moteriai gimdymas yra labai skirtingas, bet as papasakosiu apie savo. As turiu du vaikucius. Gymdymas su abiem buvo labai panasus. Su pirmuoju man saremiai prasidejo nakti (kazkur 12 valanda). Is pradziu jie nebuvo stiprus, skausma sunku aprasyti, bet jis primine menesiniu sumaisyta su nugaros skausmu tik biski astresnis. Vanenys pratruko mazdauk desimta valanda ryto ir po kokio pusvalandzio saremiu skausmas pradejo stipreti ir laikas tarp saremiu trumpeti. Skausmas tikrai stiprus, po kiekvieno saremio norejau tik uzsimerkti ir uzmigti, visas kunas drebejo, kaip salclio kreciamas. galiausiai paprasiau, kad duotu man epidurini. Kai pastate laseline su epiduriniu skausma per kokias desimt minuciu kaip ranka nueme. Tikrai rekomenduoju. Jokio streso, gimdziau ir su seselem juokavau. Su antru vaiku irgi is karto prasiau, kad duotu epidurini. Mano abu vaikai gan dideli gime, taip kad su abiem daktaras turejo prakirpti kaklely. Nieko nejauciau kaip kirpo ir kaip paskai siuvo. Nesvarbu koks gimdymas yra, ta skausma labai greit pamirsti.

  • Piene

    Cia jau viskas aprasyta, tad belieka pridurti, kad pirmas gimdymas labai skausmingas. Plius plysimai, siuvimai, bet visa tai pamirstama ir telieka tik dziaugsmas. Pagimdysi ir suzinosi. Nenusimink, kaip istvere visos, taip istversi ir tu.

  • lile

    Kol neskauda, patarciau ir nemastyti apie „laukiamas” kancias. Taip tiesiog lengviau. Tiesiog iki gimdymo deretu megautis nestumu ir laukti ateinanciu dziaugsmu, o ne vargu.
    Kai tik pagimdziau, skausmas uzkart pasimirso. Todel dabar aprasyti tai kiek sunku. Tiesiog kitoks skausmas. Ir ne tik skausmas, o ir salcio- karscio bangos, nuovargis. Buvau lyg kazkokiam tranze, nors gimdziau be nuskausminamuju. Kai pagimdziau nuovargis iskart praejo, o skausmas uzsimirso beziurint i mazuti cepsinti „zveriuka”.
    Tiesa, labai padejo nuostabiai maloni akusere ir ramus gydytojas. Jie viska paaiskino, kas vyksta, kodel turiu islikti net gimdydama rami, ka turiu daryti. Manau, maloni ir profesionali akusere labai svarbu.
    Linkiu tau ir tavo mazyliui (-iams) sekmes ir sveikatos. Tikek, kad viskas bus gerai, tai ir bus. Istversi, iskentesi – ir dziaugsies.

  • karina

    kiekvienai gimdymas praeina savaip. as ir dar 2 mano drauges gimdem beveik tuo paciu laiku, as paskutine… todel prisiklausiau visko: jei fiziskai stipri, platus klubai, jauna – gimdysi lengvai. NESAMONE. as miestiete, per daug nesportavusi, fizinio darbo nedirbusi ir metu man buvo 30. vienu zodziu buvau nusiteikusi ilgom ir sunkiom kanciom. bet viskas praejo gana lengvai – pagimdziau 4100 gramu mergyte per 8 val. 15 min. (darbo pamaina :)). reikia susikaupti, suimti save i rankas – prasidedant saremiams masazuoti nugara, nepamirsti kvepuoti. kartu gimde moteris, kuri klyke visa gerkle. ir man norejosi rekti, bet akusere nuramino, kad nuo to tikrai nebus lengviau. labai svarbu, kad tuo metu salia butu savo darba saziningai dirbanti akusere, jinai tau patars, pades nesiblaskyti. jei turi galimybe pasirink is anksto kur ir pas ka gimdysi, tuomet ir medikai kitaip priziures ne tik pati gimdyma, bet ir tavim rupinsis kol israsys is ligonines. jei gimdyciau antra karta ikalbeciau vyra dalyvauti gimdyme (kai as gimdziau tai buvo naujiena, kad vyras dalyvautu gimdyme. maniskis nesutiko).
    linkiu Tau stiprybes!

  • ruta

    o tai kada galima darytis cezario pjuvi?jeigu nori ?ar tik tada kai gimdos kaklelis nesiplecia?atrasykit man lb idomu.as buvau isprievartauta ir suzinojau,kad laukiosi.dabar man 16 metu.gal darytis aborta?neturiu mamos,kad patartu,is mano seimos dar niekas nezino…patarkit.

  • Natalija

    Sveiki! Esu 23 metų. Mano vyras labai nori vaikelio, norėčiau ir aš, bet ne dabar, tai atidedu vėlesniam laikui. Turiu labai didelę baimę, kad po gimdymo, vyras gali mane palikti. Dabar sveriu 48 kg, esu graži, ir nuolat save puoselėju, todėl bijau, kad pagimdžius kūdikį paliksiu stora, nusliks plaukai, būsiu nuolat pavargusi, nebesirūpinsiu vyru, nes laiko pritrūks, Mūsų santykiai blogės ir galiausiai liksiu su vaiku viena. Toks likimas ištiko mano mamą, todėl šito nepaprastai bijau. Patarkit prašau.

  • Pagimdžiusioji

    O kodėl tu manai kad sustorėsi? Aš su pirmu vaiku pastojau būdama 37kg. Po gimdymo svoris liko tas pats. Ir tik su antru normaliai priaugau svorio.Dabar 65kg. Be to motinystė puosia,o ne gadina. Nejau tavo vyras toks nesupratingas,kad gali pamest tave dėl to? Gal čia tau tik taip atrodo. Nu sakau po pirmo vaiko nevisada priaugi svorio. Kaip tau, nebandžius gimdyt,nežinosi. Ir dar.Jei vyras normalus,tai santykiai po vaikučio,dar sutvirtėja. Plaukai nustoja slinkt su laiku. Laiko vaikutis siek tiek atima,bet ne tiek daug kaip atrodo.Maniskiui 7mėn jau. Ir spėju pasidaryt viską,ir vyrui maloni pabūti. Gimdyt geriausa su epidūriniu,po gimdymo jautiesi puikiai,neišvargus. Pirma gimdžiau natūraliai,baisu ir prisimint.Tai tiek. Sėkmės!

  • Natalija

    Labutis. Iš pradžių noriu padėkoti, kad man atrašei. Parašiusi čia laiškelį, vis dėlto labai sunerimau. Juk vaikų tikrai noriu, ir ne vieno. Tai kodėl turiu save varžyti daryti tai, apie ką svajoju. Yra dvejonių ir baimių daug. Šiandien žengiau didelį žingsnį, šio tikslo link. Pasitariau su vyru ir nusprendėm į tai žvelgti labai rimtai. Taigi, šiandien buvau pas psichologą, juk baimė yra visada pagrįsta kažkuom, taigi nutariau ja atsikratyti…

  • vaida

    pamenu kaip su vyru suplanavom vaikely,bet tada nepasiseke,yvyko persileidimas……..ilga laika negalejau pastoti,ysivaizduokit kaip buvo sunku,su vyru net apie yvaikinima kalbejom…….po ilgu bandymu mums pavyko,as laukiuosi,nors niestumas begalo sunkus,as jauciuosi laiminga….laukiam nekantraudami kada galesim paimti ant ranku savo vaikuty……suprantama kankina yvairios mintys,bijau kd gali buti kasnors negerai,gimdymo taipat bijau,bet vardan savo vaiko ,kurio begalo laukiu iskesiu viska,tik duok dieve,kad jis butu sveikas………

  • busimamamyte

    man panasi situacija buvo kaip ir vaidos,tad man nesvarbu skaudes neskaudes,viska istversiu del savo mazylio.laukiu nesulaukiu kada as ji/ja galesiu paimt ant ranku,ir nesvarbu kiek bemiegiu naktu manes laukia,viska iskesiu.

Parašykite komentarą

Privatumo politika