Kam virš...

Gyvenimas po skyrybu

Kreipiuosi i issiskyrusius vyrus ir moteris. Kadangi si „malonuma” apturejau visai neseniai ir dar per nuosava gimtadieni (tadien teismas prieme sprendima) dar niekaip negaliu issilaizyti zaizdu. O ir nauju vis atsiranda. Buves vyras ir toliau leidzia sau pagrasinti mane sumusti, tyciojasi, nepaiso mano interesu. Deja, visiskai isvengti bendravimo su juo neiseina, nes yra vaikas, kuri auginu as.
Prasyciau Jusu, kurie tai jau praejote, pasidalinti savo izvalgomis ir patirtimi. Ar is tiesu laikas gydo? Kokie to gijimo etapai (jeigu yra)? Kokiu zinote receptu nuo nepilnavertiskumo, depresijos, pykcio, nerimo?

NaudotosKnygos.lt

19 Comments

  • ina

    Skyrybos įvyko pries tris metus.Ir tik dabar pradedu vel šypsotis gyvenimui.O buvo klaikus,juodas mano gyvenimo periodas . Tuo metu atrode kad baigesi mano gyvenimas buvo taip blogai ir toks sirdies skausmas,nerimas,nepasitikejimas savimi,kaip dar is proto neissikrausciau nezinau . Bet viskas praejo patikek, laikas pats geriausias gydytojas .O vyru nebekenciu jie tikri patinai . Sekmes tau ir nenusimink isbandymai skirti stipriausiems ….

  • -Ni-

    Laikas tikrai geras gydytojas,tik pirmiausia turi suprasti save.Pasistenk savęs nesigailėti ir nesileisk kad kiti gailėtų ir kartotų,koks jis kvailys,ir kad tu geriau atrodai negu ji……. daugelis jo draugu dziaugesi jo nesekmemis,vis primindami kaip jis negarbingai pasielge, laukdami is manes purvo, kuri tureciau pilti. Labai stengiausi to nedaryti.Issiskiriau pries 18 metu, man buvo 25 . Pati isejau su dviem dukrom,susirinkusi i vaikiska vezimeli butinus daigtus. Nezinojau ar istversiu, prabego daug metu. Visko buvo per tuos metus jis norejo sugrizti, negalejau ir negaliu juo tiketi. Dukros uzaugo saunios , buvo sunku, bet sulaikius visa skausma sakydavau ,kad tetis geras zmogus, tiesiog taip suaugusiems nutinka. Vaikai turi teti- drauga. Igijau jo pagarba. Supratau viena dalyka ,kad yra vyru,kurie visados tures kitu moteru ir geriau buti draugais negu gyventi kartu . Jis gyvena su ta.. moterimi po vienu stogu,bet niekados nepraleidzia progos pasakyti, geriau butu tureti tarnaite….. Seros receptas geras as tai isbandziau. Svarbiausia kantrybe. Skyrybos palieka savo randus visam gyvenimui . tu stipri – nepamirsk saves!!!!!!!

    =Ni=

  • LAISVĖ

    Laikas tikrai geras gydytojas,tik pirmiausia turi suprasti save.Pasistenk savęs nesigailėti ir nesileisk kad kiti gailėtų ir kartotų kokia tu nelaiminga,nes būna didesnių problemų.Domėkis kitų problemomis ir tavosios atrodys ne tokis baisios.Jeigu gyvenat atskirai tai jau gerai,nes gyvenant kartu po skyrybų būna košmaras.Jie moka ir gąsdinti ir terorizuti…Man reikėjo metų laiko,kad galėčiau į jį žiūrėti,kaip į kaimyną ir tada buvo tas pats kur važiuoja su kuo ir ką kalba.Tiesiog išmokau negirdėti to ko nenoriu girdėti.Ne gyvenimas o knyga galėčiau su tavim daugiau pakalbėti manau .padėtų bet nesugajvoju kaip.

  • Sera

    Taip, laikas gydo is tiesu, nors pradzioje baisiai sunku tuo patiketi. Bet pati privalai buti laiko sajungininke, jei nori, kad uzmarstis uzlopytu zaizdas. Pradzioje negalesi negalvoti, prisiminsi daugybe maloniu ir bjauriu smulkmenu ir graudinsiesi nuo visko, net nuo draugisko svetimos seimos vaizdo. Nepasijuok is recepto, kuri pasakysiu. jis tik is pirmo zvilgsnio pasirodys kvailas. is tiesu veiksmingas, pati isbandziau. Kas ryta, tik prabudusi, pasakyk sau: och, kaip gera gyventi, tik zengusi pro duris akim susirask kokia menka, bet sirdi glostancia smulkmena, kad ir dailiai atrodanti kazkieno pamesta saldainio popieriuka, mintyse snekekis su viskuo, medziais, tvoromis, pravaziuoujanciais auto ir visiem linkek gero, sveikink su graziai parsidedancia diena. ir taip toliau ir panasiai. Jei tokius triukus daryti turesi kantrybes bent savaite, pati nustebsi, kaip pasikeite poziuris i gyvenima ir pajusi, kad nuo veido nedingsta sypsena. Cia ne mano isgalvota. Tai vienos protingos psichologes pravestas gydymo kursas. man padejo.

  • Dalia

    Puikus Seros patarimas! Oaš siūlau nueit į knygyną ir nusipirkt Louise L Hay knygą ‘Mylėdamas save tu būsi laimingas’ Šios knygos autorė parapsichologė.Nenuleisk rankų.Dabar esi laisva,tad ir būk laisva nuo praeities.O tam kietuoliui pasakyk,kad ir už grasinimą baudžiama.Stiprybės Tau!

  • lijana

    Yra tokia knyga „Kai sudūžta meilė”. Joje yra puikiai aprašyta tai, ko tau dabar reikia. Visa informacija moteriai, atsidūrusiai ant skyrybų slenksčio, po įvykusių skyrybų, kuriai grasinama smurtu, kuri yra sugniuždyta. Jei sugalvosi ją perskaityti, pamatysi tunelio gale šviesą. Beje, laikas gydo greičiau, jei jam padedi.

  • Anonimas

    Sveika ir sveikos, esu jauna ir dar net netekejusi, bet skyrybu tema kazkaip atsitiktinai priverte susidometi viena drauge, kuriai teko tai isgyventi. Salia to ji dar serga depresija. Tad jos situacija buvo tikrai liudna. O Jums noreciau parekomenduoti katik pasirodziusia Medard Laz knyga „Gyvenimas po skyrybu”. Kainuoja 8-9lt. Apie ja galite pasiskaityti http://www.super.lt/?content=product&prod_id=4967. Sia knyga isleido issiskyrusiuju sielovados centras „Bendrakeleiviai” (Vilnius). Cia galite gauti Jums reikiama pagalba. Veikia psichoterapines grupes atskirai moterims ir vyrams. O taip pat grupes vaikams, isgyvenantiems tevu skyrybas. Linkiu Jums Dvasios stiprybes.

  • meskis

    pasinaudok Sieros patarimu, tikrai geras… na o jei taviskis vis dar reiskia pretenzijas, reiskiasi vis dar nori daryti itaka tau tavo gyvenimui, tavo veiksmams. gal but taip ir anksciau buvo… ir jam tai tiko. kaip suprantu konfliktai vyksta susitikimo metu. skaidyk jo pretenzijas, norus i dvi dalis: visada atskirk ji asmeniskai nuo jo noru: sakyk „tavo sis reikalavimas, noras, posakis mane trukdys, mane zemina”, nesakyk „tu mane trukdai, zemini”… zmones nera linke patys keistis, jie greiciau linke keisti, perziureti savo norus nei savo asmenybe. pamegink paklausti „ar tokius veiksmus suprasti, kaip (samoninga ar nesamoninga) bandyma is jo puses pratesti vedybinio gyvenimo iliuzija, ar to siekia…?” bet kokiu atveju tai „kamuoliai tik i vienos puses vartus”, skaudziausia tikriausiai vaikui ir daugiau demesio reiketu skirti jam, su juo reiketu pasikalbeti, kaip jis tai isgyvena, gal but
    jam, o ne kam kitam reikia daugiausiai demesio…?

  • Aiste

    pati isgyvenau ta , issiskyrem pernai, pradzioje buvo be galo sunku, tie prisiminimai, saves grauzimas, ta neramybe, nesaugumo jausmas…
    kazkokia baime, tuoj bus metai, kaip mes atskirai, dabar jau geriau jauciuosi, pazindinuosi su kitais zmonemis, atsivere akys, i viska pradedu kitaip ziureti..
    geriausias vaistas-taip laikas, o dar geresnis-sutikti kita zmogu, isimyleti;)))

  • Di

    nepatikesi, bet tavo situacija grynai identiska manajai, vienintelis skirtumas, kad manes nemuse, ir nemusa.
    suprantu, ka tu siuo metu isgyveni, bet galiu tau garantuoti 110,120…procentu, kad visa tai praeis uzmarstin, bet kada? tai priklauso tik nuo taves pacios! Ka galeciau tau patarti, pirmiausia apsiginkluok kantrybe, kuo daugiau bendrauk , nevenk issiskyrusios statuso, o kaip tik kuo dazniau apie tai kalbek, venk prisiminimu , tiek geru , tiek blogu, zodziu savo praeities „bagaza”, kaip nereikalinga balasta mesk uz borto.Ir dar vienas patarimas, siuo metu venk vyriskos draugijos, nes tu esi pazeidziama, o jiems tai ypac lengvas grobis! bendrauk su vyrais, bet ju neprisileisk! ir pabaigai, pamilk save, ir aplinkiniai prades tave myleti!
    Sekmes tau!

  • Lux

    Labai aciu Di, puikiai mane supratai. Visi patarimai „kaip pirstu i aki”. Is tiesu jaciausi kaip kokiam giliam suliny. Niekam negalejau ir nenorejau apie tai kalbeti, nes jau ne karta esu gavus atgal. Matyt, zmones nemegsta silpnu ir matydami pazeidziamuma smogia kuo skaudziau. Ne karta tai patyriau todel ir sakau. Is tiesu mano didziausia problema – nemeile sau. Saknys gilios – vaikysteje, santykiuose su motina. Matyt, niekad nesijauciau pakankamai reikalinga ir mylima del manes pacios. Todel vyro meile, santuoka man reiske viska. Ant to laikesi visa mano savimone ir kai tai sugriuvo… Atrode, kad belieka tik numirti.
    Taigis, dabar kapstausi is tos duobes, bandau vel atrasti gilumine egzistecijos prasme ir savo vieta joje.
    Inicijavau sia diskusija is tiesu noredama konkreciu receptu. Pavyzdziui, pati nesamoningai gyniausi nuo to kosmaro darboholizmu. Laime, bent tai is tiesu padejo. Bent kuriam laikui, nes kartais irgi persitempiu.
    Brangieji likimo draugai, kokiu dar zinote priemoniu? Alkoholis ar atsitiktinis seksas atpuola.

  • Vaida

    Sveiki, zinau sita jausma, as issiskyriau del to, kad mane vyras susparde, o visi aplinkui po to lojo ant manes, kad as isskyriau seima, katalikiskas poziuris_nesvarbu, kad musa, svarbiau gyventi seimoje del vaiku. Po skyrybu jauciausi lyg naujai atgimus, jauciausi taip lyg padariau labai svarbu darba, kuri jau seniai turejau padaryti. Man vienai daug geriau viskas sekesi, nei su vyru gyvendama. As issikovojau tai ko seniai norejau, kam niekada nepritardavo vyras, dabar as laiminga, nes niekas manes nekritikuoja, nes kai atsigulu nebejauciu baimes del girto vyro, nes manes niekas nemusa, neverta kenteti taip del vaiku, jie nemato gero pavyzdzio, juk vaikai is musu mokosi, kam gyventi kaip suo su kate iki melyniu,juk gyvenimas greitai bega, ir nebelieka laiko svajoti, nebelieka laiko gyventi, aciu.

  • rasy

    nežinau kaip man reikės isgyventi ši peroida.isgyvenau 14 metu bet ateina ta lemtinga minutė kada savas vyras tampa paciu didžiausiu priešu…kvepia skyrybos…baisu tam ryžtis ir nesuima protas kad kelio atgal nėra…nekenciu smurto ir atsiprašinėjimų kad daugiau taip nebus…gyvenu del vaikų ir nežinau gaila jų istikrųjų jiems tėvas kad ir koks jis bebūtų nesvrbu kad mamos akys labai dažnai ašarotos…gal kas yra panašoije situacijoje kai sprendžiasi likimas ar toliau kentėti ar spjauti i viska…bet tam reikia be galo daug ryžto…gal ir naiviai mastau kiti pagalvos nori kvaile ir kentėk bet kaip lengviau visa tai pradėti?

  • SSS

    Svarbiausia nuspręsti.Noriu padėti toms,kurios jau galvoja apie skyrybas.Nekentėkit,niekas ačiū nepasakys.Net vaikai kada nors papriekaištaus,kad neprašė jūsų kentėti.Nieko skaudžiau vaikui nėra,kaip verkianti mama.Nieks labiau nedrąsko vaikų širdelių,kaip barniai ar tėvų muštynės.Išsiskyriau su vyru prieš kelis mėnesius.Apie skyrybas galvojau jau kelis metus.Kartu pragyvenom 22 metus.Labiausiai kankinausi dėl to :ar nesigailėsiu?Išsiskyriau su vyrų,kurio daugelis pavydėtų:ir su padėtim ,ir gražusir t.t.Labai mylėjau labai pasitikėjau.Nusivyliau ,supratusi ,kad tas žmogus manęs negirdi,nejaučia.Per ilgą laiką susvetimėjom,nutolom.Reikėjo išsiskirti anksčiau,kol jausmai neperaugo į neapykantą.Mes pavėlavom. Dabar bendrauti beveik neįmanoma.Gal vėliau?Kadangi iniciatyva buvo mano,dabar esu labai smerkiama,kad sugrioviau ,iš pažiūros ,labai gražią šeimą.Esu apkaltinta visom nuodėmėm.Tačiau,tai,kaip vyras elgėsi skyrybų proceso metu,galutinai mane išgydė nuo iliuzijų.Tai,ką pati nuo savęs(gal mylėdama)bandžiau nuslėpti,iškilo visu gražumu.Pasibaisėjau.
    Dar prieš kelis mėnesius ,mano namai buvo „pragarai”.Dabar čia-ramybės oazė,net vaikai pražydo ir išlindo iš savo kambarėlių,kur tyliai tūnodavo,kai duždavo indai irliejosi ašaros.Žinoma,persekioja prisiminimai ir geri ir blogi,betaš jų nesibaidau.Manau,kad taip ir turi būti.Laikas išgydįs.Baisu buvo.Tačiau viską dariau nuosekliai,žingsnis po žingsnio.Nusprendžiau pati,pasikonsultavau su psichologu,juristu,tėvais ir draugais,ir,žinoma,su vaikais.Be jų pritarimo,būčiau neišdrįsusi.Ačiū jiems.

  • rasy sss

    tik vienas klausimas neduoda ramybės kad kazkas tam zinngsniui turi pastūmėti?o gal kantrybė turi ribas…ir kur palaikymas kai yra sunku,kur siena į kuria galėtum atsiremti?visdėlto 22metai be galo daug..bendrai nezinau ir as kiek bus lemta man kartu gyvent nes gyvenimo indas lipinamas jau ne pirma karta…

  • SSS

    Kantrybė turi ribas.Paskutiniai lašai padaro savo darbą…O atsiremti galima į visus tuos ,kas palaiko:draugai,tėvai,vaikai…Kartoju,kad labai bijojau,bet dabar nesigailiu.Gyvenimas tęsiasi.Jis-gražus.

Parašykite komentarą