Laisvalaikis

Garsiausių Lietuvos artisčių istorijas atskleidžia nauja paroda Prano Domšaičio galerijoje

Aktorė Rūta Staliliūnaitė, aktorė ir režisierė Unė Babickaitė (Uné Baye), operos solistės Marijona Rakauskaitė ir Giedrė Kaukaitė, baletmeisterė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė – tai tik keletas garsiausių Lietuvos scenos menininkių, kurių portretus galima pamatyti naujoje parodoje Prano Domšaičio galerijoje – „Scenos divos“. Parodos kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė atlikėjų portretus atrinko iš Lietuvos muziejų, teatrų ir privačių kolekcijų. Dauguma eksponuojamų šedevrų priklauso Lietuvos dailės aukso fondui.

Paroda atidaroma gegužės 5 dieną, penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėdoje).

Asmeninės ir Lietuvos scenos istorijos

Paroda „Scenos divos“ atveria retą galimybę susipažinti su įsimintinus vaidmenis sukūrusiomis aktorėmis, pripažintomis muzikos atlikėjomis ir jas įamžinusių dailininkų kūryba, o taip pat – iš naujo atrasti Lietuvos teatro, mados ir dailės istoriją.

„Tarpukarį, XX a. vidury ir II pusėje tapyti moterų menininkių portretai atskleidžia ne tik portreto žanro ypatumais, šių kūrinių autorių meistriškumą ir jų kūrybinius ieškojimus, bet ir Lietuvos moterų menininkių charakterius, visuomenės požiūrį į moterį menininkę ir menininko statusą, galiojusius grožio kanonus, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė. – Kiekviena artistė turi ypatingą istoriją, liudijančią jos valią, vizijas ir drąsą. Parodoje taip pat įdomu palyginti, kaip vienas ar kitas kūrėjas vyras pristato moterį menininkę, kas jiems yra svarbu.“

Atlikėjos dažnai vaizduojamos įkūnijančios savo garsiausius vaidmenis, todėl parodoje galima išvysti net keletą Karmen portretų – du įspūdingiausieji yra ne tik dailininkų Vlado Didžioko ir Petro Kalpoko, bet ir šį vaidmenį sukūrusių M. Rakauskaitės ir O. Dubeneckienės-Kalpokienės, simbolinė dvikova. Parodos lankytojai taip pat akimirksniu atpažins ir R. Staliliūnaitę, kurią portreto meistras Vytautas Ciplijauskas pavaizdavo kaip Barborą Radvilaitę.

Atskira portretų serija skirta teatro ir kino žvaigždei Unei Babickaitei (Bay). Holivudo pripažinimo sulaukusią tragiško likimo aktorę tapė žinomi dalininkai Kazys Šimonis, Adomas Varnas, Vytautas Kašuba ir Lietuvoje mažai pažįstamas armėnų menininkas Sarkis Katchadourianas.

Parodoje eksponuojami ir reti portretai, kuriuose asmenys vaizduojami visų ūgiu. „Scenos divose“ – jų visa eilė: balerinos Olgos Malėjinaitės (dailininkas Jonas Janulis), dramos teatro legendų Onos Rymaitės (dailininkas Jonas Janulis), Elenos Žalinkevičaitės (dailininkas Neemija Arbit Blatas) ir jau minėtasis R. Staliliūnaitės atvaizdai. 

Lietuvos scenos meno istoriją nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iškilmingai pasakoja milžiniško formato Jono Mackonio paveikslas „Taip gimė Lietuvos opera“ (1985). O šio tapytojo drobė „Dzūkų dainininkė Zofija Gudonienė“ ir V. Ciplijausko kūrinys „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ atkreipia jautrų žvilgsnį į liaudies muzikos atlikėjas.

Skirtingi žvilgsniai į kūrėjas

Parodos „Scenos divos“ kūratorė R. Rachlevičiūtė kviečia pažvelgti ir į tai, kaip teatro, baleto ir operos scenoje matomas kūrėjas vaizdavo tapytojai vyrai ir kaip tapytojos moterys – kaip atsleidė jų asmenybes, kokius bruožus pasirinko išryškinti, kuo skiriasi „vyriškas“ ir „moteriškas“ žvilgsniai į portretuojamąsias. Taip pat – atkreipti dėmesį į pačių moterų susikurtus įvaizdžius – kaip portretuose mums prisistato M. Rakauskaitė, Vladislava Grigėnaitė, Nijolė Ambrazaitytė, G. Kaukaitė ir kitos menininkės.

Portretai – garsių menininkų dialogai

Žinomas Lietuvos meninkes vaizdavo iškilūs dailininkai ir dailininkės: V. Ciplijauskas, Pranas Domšaitis, Adomas Jacovskis, P. Kalpokas, Bronė Mingilaitė-Uogintienė, Kajetonas Sklėrius, K. Šimonis, Sofija Veiverytė, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė ir kiti. Skulptūrinių portretų sukūrė V. Kašuba („Unės Babickaitės portretas“, 1941), Bronius Pundzius („Marijos Lipčienės portretas“, 1933), Petras Deltuva, o šokio stichiją atskleidė Matas Menčinskas („Šokėjai“, „Ispaniškas šokis“, apie 1936).

Parodoje ženklus Klaipėdos menininkų indėlis – tai portreto meno šedevrai, kuriuos sukūrė Juozas Vosylius, Angelina Banytė, Algirdas Taurinskas. Pastarojo kūrinys „Nijolė Narijauskaitė ir Bronius Gražys“ eksponuojami pirmą kartą.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš visos Lietuvos

Didžioji dalis parodoje „Scenos divos“ eksponuojmų tapybos ir skulptūros kūrinių yra atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos, o taip pat pasiskolinti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejaus, Klaipėdos dramos ir Kauno nacionalinio dramos teatrų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, TARTLE meno pažinimo centro ir privačių kolekcijų.

Paroda „Scenos divos“ LNDM Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2023 m. liepos 24 d.

Rėmėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – didžiausias nacionalinis meno muziejus Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekciją eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje.

Iliustracijos:

  1. Juozo Vosyliaus „Aktorės Nijolės Sabulytės portretas“, Klaipėdos dramos teatras.
  2. Barbora Didžiokienė „Dama juoda suknele“ (O. Kalpokienės portretas), 1922. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
  3. Jonas Mackonis „Dzūkų dainininkė Zofija Gudonienė“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
  4. Petras Kalpokas „Balerinos Marijos Juozapaitytės portretas“, 1933. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
  5. Jonas Mackonis „Taip gimė Lietuvos opera“, 1984. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Informaciją teikia Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė, tel. +370 600 39972, el. p. skaiste.marciene@lndm.lt

Pranešimą paskelbė: Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą