Prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjai nuo šiol galės pasirinkti, kaip jie nori susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą. Iki šiol sugrąžinę depozitą, pirkėjai gaudavo popierinį kvitą, kurį galėdavo išleisti apsipirkdami „Rimi“, arba susigrąžindami kvite nurodytą sumą kasose. Šis pinigų už depozitą susigrąžinimo būdas išlieka. Tačiau nuo šiol pirkėjams siūloma dar viena alternatyva – susigrąžinti pinigus už priduotą tarą tiesiai į „Mano Rimi“ kortelę ir nebespausdinti kvito bei taip prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Nespausdindami popierinių kvitų taromatuose, pirkėjai per metus galės sutaupyti iki 2,3 mln. kvitų – tai yra 800 kilogramų popieriaus. „Šis būdas žymiai patogesnis pirkėjui, nes pasirinkus gauti pinigus į „Mano Rimi“ kortelę „Mano Rimi“ pinigais, nebereikės spausdinti ir nešiotis…
Seimas sugriežtino fizinių asmenų atsakomybę už pakartotinius savavališkos statybos atvejus
Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimų įstatymus, kurie sugriežtino fizinių asmenų atsakomybę už pakartotinius savavališkos statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo atvejus – baudos padidintos du kartus. Juridinių asmenų atsakomybė už tokius pažeidimus jau buvo sugriežtinta priimant Statybos įstatymo pataisas. Siekiant didesnio statybos procesų skaidrumo nustatytos sankcijos ir už svarbios informacijos nepateikimą. Pavyzdžiui, už pakartotinę savavališką naujo nesudėtingojo statinio statybą gali būti skirta 600-1,2 tūkst. eurų bauda, iki šiol ji siekė 300-600 eurų. Jeigu pakartotinai savavališkai statomas ypatingasis statinys, bauda sieks 5,5-6 tūkst. eurų. Nesudėtingojo statinio pakartotinis savavališkas rekonstravimas nuo šiol užtraukia 280 – 1,2 tūkst. eurų baudą (buvo 140-600 eurų). Baudos didinamos įvertinus šias aplinkybes:…
Moldovos įstaigas švaria energija aprūpins lietuvių įrengtos saulės elektrinės
Šešios Moldovoje įsikūrusios įstaigos – trys generalinės inspekcijos avarinėms situacijoms pastatai, kultūrinis centras ir dvi ligoninės – netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet“. Bendrovės skaičiavimais, įrengta saulės elektrinė tieks daugiau kaip 509 000 kWh elektros energijos per metus, o tai užtikrins 45 proc. šešių įstaigų metinių elektros energijos poreikių. Iki šiol šios institucijos buvo priklausomos nuo elektros energijos tik iš tinklo. Projekto, kurio tikslas – sumažinti Moldovos Respublikos energijos vartojimo intensyvumą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos gamybą ir vartojimą, įgyvendinimo darbai prasidėjo pernai rugpjūtį. Planuojama, kad saulės elektrinė bus įrengta šiemet rugpjūtį. Projektai finansuojami Klimato kaitos programos lėšomis, kurias administruoja…
Vandens stygius – įkvėpimas filmų kūrėjams: ką daryti, kad tai nevirstų tikrove
Gyvendami vandens ištekliais gausiame krašte retai susimąstome apie šio turto gyvybišką svarbą gamtai ir mūsų organizmui. Tačiau apie tai, kas gali nutikti, kai vandens ima trūkti arba jis yra užteršiamas, neretai primena kino kūrėjai. Susipažinkite su keliais vaidybiniais filmais, kurie gali padėti geriau suvokti vandens reikšmę bei ką galime padaryti, kad kino scenarijai neįvyktų ar nepasikartotų. Vienas iš šiuo metu populiarių filmų, kuriuose vanduo – ar, tiksliau, jo trūkumas – vaidina esminę rolę, yra „Kopa“ (angl. „Dune“). 2021 metais pasirodžiusios pirmosios „Kopos“ dalies, o šiemet ir antrosios veiksmas vyksta atšiaurioje Arakio dykumų planetoje. Joje vietinė fremenų tauta gyvena itin didelio vandens trūkumo sąlygomis, todėl vandens tausojimas – neatsiejama kiekvienos dienos…
Pratęstas oranžinių maisto atliekų maišelių dalijimas: bus galima atsiimti 11-oje Vilniaus „Lidl“ parduotuvių
Vilniuje toliau nemokamai dalijami specialūs oranžiniai šiukšlių maišeliai ir kibirėliai, skirti maisto atliekoms rūšiuoti. Balandžio mėnesį sostinės gyventojai šias rūšiavimo priemones galės atsiimti net 11-oje sostinės „Lidl“ parduotuvių. Pasikeitus maisto atliekų rūšiavimo tvarkai Vilniuje, gyventojai raginami atskirti nebetinkamas vartoti maisto atliekas ir jas kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose. Išnaudojus nemokamai suteiktus maišelius, papildomai jų bus galima įsigyti prekybos tinkluose. Pagal naują tvarką vilniečiai maisto atliekas raginami kaupti oranžiniuose vienkartiniuose maišeliuose ir tvirtai užrišus juos įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tikimasi, kad nauji rūšiavimo įpročiai padės Vilniuje sumažinti atliekų kiekį. „Vilniuje įsigaliojusi nauja atliekų rūšiavimo tvarka sulaukė didelio sostinės gyventojų dėmesio ir įsitraukimo. Bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, gyventojų…
Liko vos savaitė: sodinti mišką kviečia Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“
Artėja miškininkų ir gamtos mylėtojų laukiamiausia pavasario šventė – Nacionalinis miškasodis. Šiais metais jis ypatingas – minime Dainų šventės šimtmetį ir kviečiame visus – miškui ir dainai neabejingus piliečius kartu su miškininkais, balandžio 20 d. pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. „Miško sodinimas yra vienas esminių miško ciklo etapų, kuomet tinkamai išaugintus, atsparius sodmenis miškininkai sodina kiekvieną pavasarį nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios. Plotai, kuriuose miškasodžio metu su visuomene bus sodinami medeliai yra įvairūs: miškas sodinamas atkuriant plotus, kuriuose buvo nukirsti žievėgraužio tipografo pažeisti eglynai, kirtavietėse, kuriose buvo iškirsti brandą pasiekę medynai. Taip pat įveisiami ir visiškai nauji miškų plotai, kuriuose miško niekada nebuvo. Kasmet pasodiname apie 30…
S. Gentvilas Atliekų politikos forume: mūsų vaikai tokio reiškinio kaip sąvartynas turėtų neprisiminti
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį vykstančiame Aplinkos ministerijos surengtame Atliekų politikos forume. „Lietuva įrodė, kad pokyčiai įmanomi. Nuo 2004 m. įspūdingai sumažinote sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį nuo daugiau nei 1 mln. tonų 2004 m. iki 200 tūkst. tonų 2022 m., kai sąvartynuose šalinote mažiau nei 15 proc. atliekų, kas pranoksta ES reikalavimus. Šis pasiekimas rodo Lietuvos ryžtą kurti patikimą ir perspektyvią atliekų tvarkymo sistemą, orientuotą į atliekų tvarkymo hierarchiją“, – sveikindama forumo…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: demokratai siekia, kad taršių automobilių savininkai galėtų pašalinti trūkumus nemokėdami baudų
2024 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai rengia įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad leidimas aplinkos apsaugos inspektoriams stabdyti transporto priemonės eksploatavimą dėl per didelio dūmingumo netaps pretekstu bausti gyventojus, tačiau iš tiesų pasitarnaus taršos mažinimui ir aplinkosaugos tikslams. „Šiuo metu įstatyme numatyta, kad dūmingumui pašalinti vairuotojas turi dvi paras, po kurių privalo visa apimtimi iš naujo atlikti automobilio techninę apžiūrą ir, žinoma, už ją sumokėti. Šis terminas yra neadekvatus, o reikalavimas pakartotinai tikrinti ne tik dūmingumą, bet visą techninę apžiūrą – perteklinis ir nelogiškas“, – sako vienas pataisų iniciatorių Algirdas Stončaitis. „Aplinkos…
Neabejotinai prireiks kantrybės: patarimai, kaip teisingai prižiūrėti veją
Sakoma, kad gražus namas puošia jūsų sodą, bet jam dar daugiau grožio suteiks ir tinkamai prižiūrima veja. Be abejo, kur gi dar malonumas vasarą basomis bėgioti po žalią žolę ir visu kūnu jausti gamtos energiją. Kad veja džiugintų ne tik jūsų, bet ir kaimynų akį, patartina vadovautis keliais svarbiais priežiūros patarimais, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. „Lidl“ ekspertų teigimu, tinkamai prižiūrėti veją nėra sunku, tačiau tam reikia kantrybės ir pasiryžimo – tik taip galima tikėtis džiuginančio rezultato. 1. Pašalinkite piktžoles, samanas ir sudžiūvusią žolę. Ten, kur yra žolė, visada atsiras ir piktžolės – taip jau surėdyta gamta. Jos atsiranda net ten, kur mažiausiai tikimasi. Tam, kad piktžolės negadintų jūsų vejos, patartina…
Planetos tarša kelia nerimą verslui: siūlo, kaip elgtis tvariau
Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo apribotas, dauguma sektorių veikė arba smarkiai mažesniais pajėgumais arba neveikė iš viso. Paskaičiuota, kad 2020 m. balandžio mėnesį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 17 proc. palyginti su 2019 m. balandžiu. Sumažėjimas fiksuotas kaip tik tuo metu, kai daugumą pasaulio šalių kaustė karantinai. Visgi šylančio klimato padariniai ir toliau kelia didelę grėsmę. Lyderystę, kovojant su klimato kaita, pasiruošęs priimti ir verslas, tiesa, vartotojams supratimo dar trūksta. Verslas turi veikti tvariais principais Gediminas Mickus, siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims sako, kad ypač elektroninėje komercijoje…
