Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ kreipsis į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, su kuriuo nesutinka. Įmonė teisme sieks įrodyti, kad nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, kai atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį į diskriminacinį ir ydingą teisinį reglamentavimą dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo. Įmonė į ministeriją kreipėsi finansavimo skyrimo apraše pastebėjusi punktą, prieštaraujantį ES nustatytiems projektų atrankos ir finansavimo kriterijams, bendriesiems teisės principams ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams. „Keista, kad esame nubausti už kreipimąsi į mūsų sektorių prižiūrinčią ministeriją dėl pastebėto neatitikimo apraše. Jis diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus ir sudarė išskirtines sąlygas įmonėms, tvarkančioms plastiko atliekas iš rūšiavimo konteinerių, nors tai, mūsų nuomone,…
Įspėja vairuotojus: „nekaltas“ pažeidimas gali brangiai kainuoti
Tai, kas kai kuriems vairuotojams vis dar atrodo kaip nekaltas sustojimas „tik minutėlei“, gali užtraukti baudą. Stovėjimas elektromobilių įkrovimo vietoje, jei nesikraunate, ne tik trukdo kitiems, bet ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. Įkrovimo paslaugų tiekėjai ir policija primena: vieta su įkrovikliu – ne parkavimo aikštelė. „Džiaugiamės matydami augantį vairuotojų susidomėjimą elektromobiliais ir aktyvų įkrovimo stotelių naudojimą. Deja, susiduriame su situacija, kai į mus kreipiasi elektromobilių vairuotojai, kurie, atvykę į įkrovimo parką, neranda laisvos vietos, nes jos būna blokuojamos vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais arba tuo metu nesikraunančiais elektromobiliais. Tikime, kad dauguma tokių atvejų kyla ne iš piktybiškumo, o iš nežinojimo, todėl norime priminti, kad įkrovimo vietos turi būti skirtos tam,…
Valstybinių miškų urėdija pradeda taikyti miško terapiją – kelią į sveikatingumą ir harmoningą ryšį su gamta
Miškas – neįkainojamas mūsų šalies turtas. Nuo seno lietuviai į mišką traukė ne tik rinkti uogų ar grybų, bet ir pailsėti, atsigauti. Šiandien vis dažniau pripažįstama, kad miškas turi realų, moksliškai pagrįstą poveikį žmogaus emocinei ir fizinei sveikatai. Šią sąsają giliai atskleidžia ir vis daugiau populiarumo sulaukiančios miško terapijos praktikos. Miško terapija – tai sąmoningas buvimas miške. Jos tikslas – pagerinti savijautą ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Skirtingai nei paprastas pasivaikščiojimas gamtoje, miško terapija dėmesį sutelkia į penkis pojūčius – garsus, kvapus, regą, prisilietimus ir net skonį. Ši praktika, kilusi iš Japonijos (Shinrin Yoku), tapo pasauliniu judėjimu, kurį vis dažniau atranda ir Lietuva. Tyrimai rodo, kad miško terapija gali pagerinti ne…
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
2024–ųjų birželį priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo, kuriuo šalys narės įpareigotos įdiegti veiksmingas visų ekosistemų atkūrimo priemones. Viena iš tokių priemonių yra įprastų miško paukščių indekso vertinimas, pagal kurį apibūdinamos ilgalaikės įprastų miško paukščių gausos tendencijos visoje Europoje. Organizuoti miško paukščių stebėseną ir paukščių indekso skaičiavimą 2025 metais įpareigota Valstybinė miškų tarnyba. Po konsultacijų su LR aplinkos ministerija ir su šios srities ekspertais, Valstybinė miškų tarnyba parengė reikalavimus „Įprastų miško paukščių indekso“ (MPI) metodiniams – organizaciniams pagrindams Lietuvoje sukurti. Šį projektą įgyvendinti ėmėsi Lietuvos ornitologų draugija (LOD) specialistai. Vykdant darbus, numatyta parengti ilgalaikius MPI apskaitos maršrutus (geografinį apskaitos vietovių išdėstymą), juose atlikti paukščių apskaitas (2 kartus…
Verslui svarbu ruoštis: nuo 2027 m. keisis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos tvarka (ATLPS 2)
Nuo 2027 m. Lietuvoje pradės veikti atskira Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – ATLPS 2. Šis pokytis palies įvairius verslo sektorius – nuo gamybos ir maitinimo įmonių iki logistikos bendrovių ar nekilnojamojo turto valdytojų. Tai svarbus žingsnis visai Europos Sąjungai siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, tačiau taip pat – ir konkretus iššūkis bei pareiga verslui. Todėl pradėti ruoštis šiems pokyčiams, ypač verslams, reikėtų jau dabar. Kokių pokyčių tikėtis? ATLPS 2 numato, kad nuo 2027 metų gamtinių dujų ir kitų taršių kuro rūšių – tokių kaip dyzelinas, benzinas ar mazutas – tiekėjai privalės apskaityti jų naudojimo metu susidarančias emisijas. Todėl įmonės, kurios naudoja tokį kurą, turės…
Panevėžyje įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2025
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Iš 125 paraiškų vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus – nuo gyvenamųjų namų iki urbanistinių projektų, nuo teorinės sklaidos iki tvarių inovacijų. Didysis prizas šiais metais yra skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui. Ceremonijoje dalyvavęs aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė architektūros strateginę svarbą valstybės ateičiai: „Gražiausi Lietuvos pastatai dar tik bus pastatyti. Jie gimsta ne vien iš brėžinių, bet ir iš laisvės kurti. Tai – niekada nesustojantis procesas. Šiandien, kai globalizuoti miestai tampa vis labiau vienodi, Lietuvos architektai turi laisvai kurti, o…
Tritonus Tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje tyrinėjusią moksleivę iš Vilkaviškio ypač sužavėjo žygiai Šveicarijos Alpėse
Savaitė Šveicarijos Alpėse tyrinėjant čia esančią biologinę įvairovę – tokiu specialiu prizu šiais metais buvo apdovanota ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo trečiosios vietos laimėtoja, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos III gimn. klasės mokinė Elma Račiukaitytė. Elma pasidalino įspūdžiais iš Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės (angl. International Wildlife Research Week), kurioje šiemet dalyvavo 24 dalyviai iš 9 šalių. Kaip sekėsi mokslinėje stovykloje Šveicarijoje? Ką veikėte, kokius tyrimus atlikote? Sekėsi labai gerai. Šveicarijos gamta sužavėjo nuo pat pradžių, o draugiška komanda lydėjo viso projekto metu. Tarptautinės gamtos tyrimų savaitės dalyviai tyrė laukinę Šveicarijos Alpių gamtą, vyraujančią augaliją ir gyvūniją. Iš viso buvo atliekami 8 tyrimai, kurių temos įvairavo nuo trąšų poveikio augalų įvairovei nustatymo iki…
Seimas sudarė teisines prielaidas įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius
Seimas priėmė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą, sudarydamas teisines prielaidas įstatymo galiojimo laikotarpiu įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius minėtame registre arba įrašyti į jį gręžinio savininko duomenis, kad šie asmenys galėtų gauti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius ir jiems nebūtų taikoma atsakomybė*. „Įstatymas yra svarbus daugeliui žmonių, kurie vis dar yra konflikte su savivaldybių komunalininkais, kurie neduoda leidimo prisijungti, naudoti savo gręžinio vandenį (nors žmonės turi už savo lėšas įsirengtus gręžinius) ir yra verčiami prisijungti prie centralizuotų tinklų. Yra galimybė per ateinantį laikotarpį, rasti kompromisą. Aišku, bus pakankamai sunku tai padaryti, nes įstatymas galiojo visus metus, turbūt reikės vis tik…
Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
Pirmadienį Seimas pritarė grupės parlamentarų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d. Aplinkos ministerija primena, kad tokius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki š. m. balandžio 30 d. Per šį laikotarpį gręžinius registruojanti Lietuvos geologijos tarnyba gavo apie 13,4 tūkst. prašymų. Dabar tai bus galima padaryti iki 2026 m. liepos 31 d. Priimtame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme, kaip ir anksčiau galiojusioje tvarkoje, numatyta, kad gręžinio savininkas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti įrengtą gręžinį,…
Vytenis Povilas Andriukaitis. Europos Parlamentas žengia pirmus žingsnius užtikrinant naminių gyvūnėlių gerovę
Maždaug 44 proc. Europos Sąjungos (ES) piliečių laiko augintinius – šunis ar kates. Lietuvoje 34 proc. namų ūkių augina šunis, 27 proc. – kates. Iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir paprasta, tačiau problemų apstu. Prekybos šunimis ir katėmis apimtys ES siekia 1,3 mlrd. eurų per metus ES mastu. Apie 60 proc. savininkų savo gyvūnėlius perka internetu. Deja, iki šiol ES šalyse nebuvo vieningų minimalių gyvūnų gerovės standartų, o tai leido augti nelegaliai prekybai ir pelnytis gerovės principus pažeidžiantiems nelegaliems veisėjams. Ši situacija turėtų pagerėti – Europos Parlamentas (EP) pritarė įstatymo projektui, kuriuo nustatomi pirmieji ES lygio minimalūs kačių ir šunų veisimo, laikymo ir priežiūros standartai. Parlamentas savo poziciją priėmė 457…
