Ar vartotojai ir verslas yra pasiruošę tvariai madai? Ar tvarumas jau tampa mada? Tvarumas ir mada yra beveik paraleliai minimos sąvokos, nes mada – viena taršiausių pramonės sričių, todėl šis sektorius vienas pirmųjų ir susidūrė su tvarumo iššūkiais, o jo atstovai pradėjo ieškoti sprendimų. Savo patirtimi ir įžvalgomis diskusijoje „Ananasų odos rankinė, kelnės iš kanapių pluošto. Ar verslas ir vartotojai jau pasiruošę tvariai madai?“ festivalio „Būtent!“ metu dalinosi mados dizainerės Jolanta Rimkutė, Indrė Makarevičė ir Justina Semčenkaitė, Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) Tvarios mados disciplinos lektorė ir mados apžvalgininkė. Diskusiją moderavo doc. Justė Kubilinskaitė Tarvydienė, mados analitikė, VDA ir Vilniaus dizaino kolegijos (VDK) dėstytoja, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė. Diskusiją iniciavo projektas…
Keičiasi „Žaliojo taško“ vadovas
Keičiasi didžiausios ir pirmosios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas” vadovas. Valdybos sprendimu nuo šių metų rugsėjo 1 d. generalinio direktoriaus pareigas pradės eiti Almontas Kybartas. Jis pakeis iki šiol „Žaliojo taško” vadovo pareigas ėjusį Kęstutį Pocių, kuris darbą organizacijoje tęs komercijos direktoriaus pareigose. Naujai paskirtas generalinis direktorius Almontas Kybartas darbo atliekų tvarkymo sektoriuje patirtį skaičiuoja nuo 1999 metų, kuomet tapo vienu iš iki šiol veikiančios elektronikos atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling” steigėjų ir vadovu. Jo vadovavimo metu sukurta elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema Lietuvoje. A.Kybartas taip pat buvo Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos pirmininkas, valdybos narys, kūrė ir vystė kitų sektorių verslus, vykdė konsultacinę veiklą. „Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys…
Renkamės vaisius ir daržoves – kaip suprasti, kad jie yra švieži ir kokybiški
Vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas ir vitaminų šaltinis, tačiau ne visada gebame atskirti, kada vaisius ar daržovė yra nebetinkama vartoti, o kada tik pasikeitusi jo išvaizda, bet ne maistinės savybės. Žinodami, kaip atskirti vis dar šviežius ir kokybiškus vaisius bei daržoves, galite ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie mažesnio maisto švaistymo. Tiek renkantis parduotuvėje ar turguje, tiek ir vertinant produktus jau turimus namuose, įsitikinti, kad vaisius ir daržovė yra geri, galima atkreipiant dėmesį į kelis ženklus, sako maisto saugos ir kokybės specialistė Asta Kairiūkštė. Vyrauja „tobulų“ vaisių ir daržovių mitas A. Kairiūkštė pažymi, kad žmonės apsipirkdami parduotuvėje ar turguje dažnai yra linkę idealizuoti „tobulos“ išvaizdos vaisius ir daržoves,…
Draudikai skaičiuoja audros nuostolius: rezervuota šimtatūkstantinė suma gali greitai išaugti
Trečiadienį Lietuvoje siautėjusi audra pridarė daugybę nuostolių tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam turtui. Nuo vėjo, krušos ir lietaus kentėjo namai, automobiliai, daiktai. Ypač daug nuostolių pridaryta rytinėje ir centrinėje šalies dalyje. Priežastis – oro masių susidūrimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skaičiuoja net 112 kartų vykęs šalinti virtusių medžių ir kitų audros padarinių. ESO praneša, kad vienu metu be elektros buvo likę apie 22 tūkst. namų ūkių. BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik sako, kad nuostoliai sieks šimtatūkstantines sumas. „Vis dar sulaukiame klientų skambučių, tačiau vien per pirmąją dienos pusę užregistravome per 350 klientų pranešimų. Šiuo metu jų patirtiems nuostoliams atlyginti jau esame rezervavę beveik 200 tūkst. eurų,…
„Maisto bankas“ atidarė pirmąją maisto atiduotuvę – tokios nėra visose Europoje
Šiandien Vilniuje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje maisto atiduotuvę, kurioje produktus nepasiturintys gali rinktis kaip įprastoje parduotuvėje, tačiau čia jie – nieko nekainuoja. Atiduotuvės asortimentą sudaro nuo išmetimo „Maisto banko“ savanorių išgelbėtas, tačiau žmonių vartojimui dar tinkamas maistas. Planuojama, kad ši atiduotuvė padės pamaitinti virš tūkstančio sunkiau besiverčiančių žmonių per savaitę. Vilniaus Konstitucijos pr. duris atvėrusios erdvės atidarymo metu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius teigė, kad būtent tokia atiduotuvė – unikalus ir alternatyvų neturintis konceptas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Maisto atiduotuvės-parduotuvės konceptas sunkiau gyvenantiems žmonėms yra paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, kelios tokios vietos veikia ir Europoje. Tiesa, minimose atiduotuvėse didesnę dalį sudaro ne nuo…
Vilnius pirmasis Lietuvoje gamins žaliąjį vandenilį
Vilniaus miesto Taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Sostinė planuoja įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinu varomus autobusus. Taip bus mažinama miesto priklausomybė nuo iškastinio kuro, mieste mažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kietųjų dalelių išmetimas. Vandenilio gamybos procese susidaranti atliekinė šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemą. „Karo Ukrainoje kontekste, kai teko dorotis su Rusijos energetiniu šantažu, tvyrojo nemažai baimės dėl tvarumo politikos energetikos srityje. Tačiau dabar kaip niekada gerai suvokiame energetinės nepriklausomybės svarbą ir atsinaujinančių energijos išteklių rolę, siekiant būti energetiškai nepriklausomais. Be to, iki 2030 m. esame įsipareigoję paversti Vilnių klimatui neutraliu miestu. Pradėję gaminti ateities…
Skiriamos investicijos skatins mokslinius tyrimus miškų srityje
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) mokslo ir studijų institucijas, vykdančias mokslinę ir mokomąją miškotyros, ekologijos ar aplinkotyros krypčių veiklą, nuo rugpjūčio 29 d. 8 val. kviečia teikti paraiškas subsidijoms miškų mokslo tiriamiesiems ir eksperimentiniams darbams įgyvendinti. Šiai priemonei 2023 metams skirta 600 tūkst. eurų valstybės parama. Dotacijos suma vienam miškų mokslo darbui negali viršyti nustatytos maksimalios 100 tūkst. eurų sumos. “Siekdama plėtoti šiuolaikišką, dinamišką ir konkurencingą miškų sektorių, Aplinkos ministerija teikia didelę reikšmę nuosekliai mokslinių tyrimų plėtrai. Klimato kaita bei su jos pasekmėmis kylantys iššūkiai rodo, kaip svarbu investuoti į šiuolaikiškus mokslinius tyrimus, kurie atliks esminį vaidmenį miškų sektoriaus vystymuisi. Tikimės, kad vykdomi tyrimai atneš naujų idėjų mokslininkams bei…
Keičiama Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų tvarka
Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašas, kuris numato nuo naujų metų registruoti paviršinio vandens naudotojus ir jų sunaudojamą vandens kiekį. Taip pat bus kaupiama, atnaujinama ir patikslinama informacija apie sunaudojamą paviršinį vandenį, numatomos aplinkosauginės priemonės, siekiant išvengti neigiamo poveikio vandens telkinių hidrologiniam režimui dėl paimamo vandens iš telkinio. Tvarkos aprašas bus taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d., kada įsigalios nauja Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarka. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas nustato, kad naująja tvarka turės vadovautis fiziniais ir juridiniai asmenys, išgaunantys 10 m3 per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.…
Dvi iš trijų didelių ir vidutinių įmonių Lietuvoje teigia jau dirbančios tvariau – daugiau nei Latvijoje ir Estijoje
Du trečdaliai (65%) didelių ir vidutinių įmonių Lietuvoje jau taiko tvarumo principus savo veikloje, dar maždaug penktadalis (23%) tai planuoja pradėti daryti per artimiausius trejus metus, rodo duomenų bei įžvalgų bendrovės „Kantar“ atliktas tyrimas, kurį užsakė verslo bankas „OP Corparate Bank“. Lietuva pirmauja Baltijos šalyse Estijoje apie pusė (47%) apklaustų įmonių savo veikloje jau taiko aplinkosaugos, socialinius bei atsakingos vadybos principus, dar trečdalis (33%) juos planuoja diegti per artimiausius kelis metus. Latvijoje kol kas tvarumo principus savo veikloje teigia taikančios kiek daugiau nei trečdalis (38%) apklaustų įmonių, kiek mažiau nei pusė (40%) yra nusimačiusios tai daryti artimiausiais metais. „Lietuvos įmonės – akivaizdūs tvarumo lyderiai Baltijos šalyse. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių…
Aplinkos ministerija sieks išplėsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises
Aplinkos ministerija parengė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis būtų išplėstos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės bei jų socialinės garantijos. Parengtose įstatymo pataisose siūloma suteikti pareigūnams didesnius įgalinimus: suteikti teisę įrengti vaizdo kameras prie stebimų objektų, įtvirtinti daugiau atvejų, kada pareigūnai gali tikrinti dokumentus ir daiktus nustatant daromus pažeidimus. Pareigūnai, siekdami patekti į teritorijas ir patalpas, galėtų pašalinti fizines kliūtis, t. y., esant būtinybei, be savininko ar kito atsakingo asmens leidimo turėtų teisę nupjauti spyną, išlaužti vartus, duris ir pan. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimai, kurie gali būti priimti Aplinkos apsaugos departamento lygmeniu, nebūtų priimami aplinkos ministro. Siekiant operatyvumo ir racionalaus lėšų naudojimo, siūloma, kad…
