Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Minėti pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d. „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis. Turėsime instrumentą, kad techniškai netvarkingas automobilis būtų pašalintas iš eismo ir galėtų grįžti į techninę apžiūrą tik sutvarkytas. Miestų gyventojai bus apsaugoti nuo transporto priemonių keliamos taršos“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Priimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai suteikia teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams be policijos pareigūnų keliuose stabdyti transporto priemones ir be Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų atlikti…
Seimo nario Kęstučio Mažeikos pranešimas: „Teršėjas moka“ ar „teršėjui sumoka“ – tai K. Mažeikos prašymu aiškinasi prokuratūra“
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas įvertinti Aplinkos apsaugos departamento vadovybės veiksmus dėl galimo daugiau kaip 130 tūkst. eurų valstybės lėšų panaudojimo sprendžiant dviem bendrovėms priklausančių žemės sklypų Kaune, Juozapavičiaus prospekte, taršos problemas. „Istorija sena ir kartu kvepianti šiuolaikiniu kriminalu. Dviejuose sklypuose Juozapavičiaus prospekte Kaune nuo XIX a. pab. buvo gaminami geležinkelio pabėgiai, todėl susidarė istorinė tarša. Paprastai sakant, šiuo metu dviem bendrovėms priklausantys sklypai yra užteršti naftos produktais ir teršalai iš jų patenka į Nemuną“, – primena buvęs aplinkos ministras K. Mažeika. Europoje ir Lietuvoje galioja principas „teršėjas moka“, todėl įprastai Aplinkos apsaugos departamentas nurodo užterštų teritorijų savininkams savo lėšomis tvarkyti užterštus sklypus.…
Baltijos šalys ir Lenkija aptarė galimybes ir iššūkius siekiant klimato neutralumo
Penktadienį Aplinkos ministerijos organizuojamame Klimato savaitei skirtame renginyje „Žalioji transformacija – iššūkis ir galimybė: ko galime pasimokyti vieni iš kitų?“ Baltijos šalių ir Lenkijos politikai, ekspertai, socialiniai partneriai dalijosi įžvalgomis, kaip efektyviai mažinti šiltnamio dujų išmetimą, aptarė gerąsias patirtis bei iššūkius. Taip pat pristatė priemones klimato kaitai švelninti, numatytus Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP). Ragina labiau įsitraukti savivaldybes Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatydamas Lietuvos planą, kaip siekti dekarbonizacijos atsisakant iškastinio kuro, pažymėjo, kad atspirties taškas yra Europos Žaliojo kurso gairės ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyti tikslai, kurie yra ambicingesni, nei nustatyti Europos Komisijos, ir yra susieti su sektoriais, tai – Lietuvos išskirtinumas. „Noriu pasidžiaugti, kad…
JEI ŪKININKAUJATE IR KARTU SAUGOTE BALTIJOS JŪRĄ – DALYVAUKITE KONKURSE „BALTIJĄ TAUSOJANTIS ŪKININKAS“
Skelbiamas konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“, kurio tikslas – išrinkti Lietuvos ūkininką, savo veikloje taikantį pažangiausius maisto medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į aplinką mažinimo metodus ir priemones. Nuo 2010 metų organizuojamo konkurso ankstesni nominantai jau įrodė, kad įmanoma ne tik sėkmingai plėtoti savo ūkį, išauginti šviežią ir sveiką produkciją, bet ir kartu prisidėti prie bendro tikslo – švaresnės ir gyvybingesnės Baltijos jūros. Ūkininkus ir (ar) suinteresuotas žemės ūkio organizacijas kviečiame apsilankyti konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ interneto svetainėje https://www.baltijosukininkas.com/, kurioje rasite daugiau informacijos apie konkursą. Taip pat kviečiame užpildyti svetainėje pateiktą anketą ir ją atsiųsti Lietuvos gamtos fondui. Šiuo konkursu Lietuvos gamtos fondas (LGF) ir Pasaulio gamtos fondas (World Wild Fund…
Vyriausybė pritarė, kad reikia tobulinti pasiūlymus dėl draudimo neatlygintinai dalinti vienkartines pakuotes viešojo maitinimo vietose
Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių inicijuotoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę viešojo maitinimo vietose bei įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas siūlyti daugkartines pakuotes, jei maistas ir gėrimai vartojami vietoje, tačiau siūlo jas tobulinti atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos pateiktas išvadas. Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimų iniciatorių teigimu, jie leistų pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (Vienkartinio plastiko direktyva) keliamus tikslus, paskatintų daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos plėtrą, ji taptų patrauklesnė ir konkurencingesnė. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu ES Tarybos Aplinkos darbo grupėje yra svarstomas…
Pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui nedidinti miško kirtimo normos
Vyriausybė patvirtino metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024–2028 metams. Kaip pasiūlė Aplinkos ministerija, miško kirtimo norma ateinantiems penkeriems metams nedidėja – lieka tokia pati, kaip praėjusį penkmetį. Toks sprendimas priimtas įvertinus projekto derinimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus, taip pat atsižvelgus į diskusijų Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir susitikimo su nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ atstovais metu išsakytus argumentus, tačiau kartu sudarant prielaidas ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, toliau kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės…
Patikslintos įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą taisyklės suteiks daugiau skaidrumo
Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintos patikslintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios užtikrins komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sąnaudų pagrįstumą, šios paslaugos kainodaros skaidrumą ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. 2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, dalis savivaldybių į rinkliavą ar įmoką trauktinų sąnaudų bus vertinamos ir reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Įgyvendinant minimas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), atsižvelgdami į reguliuojamos veiklos sąnaudas, rengia ir teikia VERT pirmuosius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninių kainų apskaičiavimo projektus. VERT, įvertinęs RATC projektus nustatys regionines kainas 3 metų laikotarpiui. Į VERT nustatytą…
Magistralės rekonstrukcija sutrumpino kelionių tarp Vilniaus ir Kauno laiką
Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vidutinis metinis eismo intensyvumas kai kuriuose ruožuose viršija net 30 tūkst. automobilių. Statistikos duomenimis, šiame kelyje fiksuojamas didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigęs pirmasis ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcijos etapas ne tik sutrumpino kelionių tarp Vilniaus ir Kauno laiką, bet ir užtikrino, kad vairuotojai kelyje galėtų jaustis saugiai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, rekonstrukcija magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga todėl, nes šis kelio ruožas yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui. „Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti inovatyvias, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybes padidinti leistiną greitį iki 130 km/h. Tai reiškia, kad…
Aplinkos ministras: Kauno regiono savivaldybėms neinvestuojant į Kauno MBA kvapų filtrus, ji gali būti laikinai uždaryta
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, reaguodamas į Kauno rajono Ramučių bendruomenės nusiskundimus dėl iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos sklindančių nemalonių kvapų, kreipėsi į Kauno regiono savivaldybes ragindamas neatidėliojant spręsti šią problemą. „Ramučių, Petrašiūnų bendruomenių skundus dėl sklindančios smarvės girdime nuo 2016 metų. Deja, Kauno regiono savivaldybių valdomas Kauno RATC būtinų investicijų per tą laikotarpį nepadarė. Lietuvoje yra 9 atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Problemų ir skundų turime tik Kaune. Tikrai nėra taip, kad Kaune yra kitokios atliekos nei kitur Lietuvoje. Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta. Dėl to regiono atliekų tvarkymui teks ieškoti brangesnių atliekų tvarkymo alternatyvų – vežti…
Upių ir upelių gaivinimas: ką siūlo specialistai?
Lietuvoje nemažai upių ir upelių buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. Dėl tokio intensyvaus dirbtinio reguliavimo drastiškai sunyko nemažai vandens telkinių. Kaip išsaugoti ir atgaivinti natūralias upių ir upelių ekosistemas? Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas pasakoja, kad upių ir upelių ištiesinimas pasaulyje vykdomas dėl įvairių priežasčių: laivybos, žemių sausinimo, žemių drėkinimo, potvynių reguliavimo. Lietuvoje šie procesai ypač intensyvūs buvo XX amžiaus 7-9 dešimtmečiais siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui. „Dėl dirbamų laukų našumo upės ir upeliai Lietuvoje buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi, – pasakoja G. Sabas. – Kitais žodžiais – nemažai tokių upelių buvo paversti grioviais, skirtais kuo greičiau…
