• Gamta ir gyvūnai

    VMU ekosistemų apsaugai investuoja į mažosios medienos ruošos techniką, laikinąsias kelio plokštes

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) paskelbė viešųjų pirkimų konkursą mažosios medienos ruošos technikos įsigijimui, taip pat planuojama įsigyti laikinąsias kelio plokštes. Šie sprendimai, paremti kitų šalių gerąja praktika, svarbūs vykdant veiklą ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose.          „Gamtinės sąlygos Lietuvoje kelia rimtų iššūkių mūsų darbuotojams, girdime ir visuomenininkų, gamtininkų lūkesčius. Mums rūpi miško darbus atlikti jautriai, su kuo mažesne intervencija. Veikloje naudoti tausojančią techniką ypač aktualu ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose. Žinome, kad bendra investicijų į mažąją techniką ir laikinąsias kelio plokštes grąža pasireikš ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais. Tokia technika yra inovacija ne tik VMU, bet visame miškininkystės sektoriuje, tad tikimės būti pavyzdžiu…

  • Gamta ir gyvūnai

    Vidurio ir Rytų Europos regioną vienija energetinis saugumas

    „Energetinis saugumas Vidurio ir Rytų Europoje. Kartu – saugumo ir klimato labui” – tai naujas renginys Europos energetikos žemėlapyje. Lapkričio 28 ir 29 d. Varšuvoje daugiau kaip 100 sprendimų priėmėjų, diplomatų, ekspertų bei šia sritimi besidominčių žurnalistų iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Ukrainos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV drauge diskutuos apie regiono ateitį ir energetinį saugumą.“ Renginio organizatoriai: „Centrum Analiz Klubu Jagiellońskiego“, „Conservative Environment Network“ iš Jungtinės Karalystės ir fondas „Polska z Natury“ sukūrė naują platformą, skirtą dalijimuisi patirtimi ir bendrų receptų regiono energetikos ateičiai kūrimui.  Frances Burwell, „Atlantic Council“ pasižymėjusi narė, taip apibūdina konferencijos tikslą – Šiuo kritiniu metu, mums pasitinkant antrąją žiemą po neišprovokuotos Rusijos invazijos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Saulės moduliai ant stogo. Nauda žinoma, o rizika?

    Šiandien pasaulis aplink mus keičiasi kaip niekada greitai. Žmonės darosi sąmoningesni, suvokia, kad būtina mažinti energijos suvartojimą ir, kaip tik įmanoma plačiau, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. Tokiu būdu galima tvariai su minimaliai neigiamu aplinkai poveikiu gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo ir vandens, o ne naudojant iškastinį kurą. Šiuos ir kitus klausimus praėjusią savaitę kėlė šalies inžinerinė bendruomenė, projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos inicijuotojoje konferencijoje “Saulės moduliai ant stogo. Nauda žinoma, o rizika?”. Konferencijoje dalyvavo savo srities ekspertai: Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Martynas Matulevičius kalbėjo apie fotovoltikos gaisrus ir jų efektą plokštiems stogams, apie gesinimo ypatumus, UAB Rockwool techninis vadovas Andrius Buska susirinkusius kvietė diskutuoti apie tai…

  • Gamta ir gyvūnai

    Susitikimas miške: VMU parodė kenkėjų pažeistas teritorijas, diskutuota apie sanitarinę miško apsaugą

    Pirmadienį, lapkričio 27 dieną, Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir  Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai bei mokslininkai praleido miške – aplankė Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių ir Ignalinos regioninius padalinius. VMU gyvai pademonstravo, kaip atrodo kenkėjų – žievėgraužio tipografo ir pušinio pjūklelio – pažeisti miškai bei kvietė diskutuoti apie numatomas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones ir jų problematiką. Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vieno iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužio tipografo – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastojo pušinio pjūklelio židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausiai bei jie yra…

  • Gamta ir gyvūnai

    Srutų išpylimo į laukus poreikį vertins savivaldybių ekstremalių situacijų centrai

    Dėl itin lietingų orų ir įmirkusios dirvos daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui. Ir tiktai susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus.  Abiejų ministerijų ir LRVK Nacionalinio krizių valdymo centro surengtame pasitarime buvo ieškoma sprendimų dėl galimai gresiančios ekstremalios situacijos suvaldymo ir aptarti jos sumažinimo veiksmai. Sutarta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį,…

  • Gamta ir gyvūnai

    Išdiskutuotos idėjos, kokių naujovių reikia steigiant ir valdant pastatų savininkų bendrijas

    Penktadienį Aplinkos ministerijos surengtoje nuotolinėje diskusijoje su socialiniais partneriais aptartos idėjos, kokie pokyčiai aktualūs, steigiant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijas, nustatant jų veiklos principus, valdant bendrojo naudojimo objektus. Šią iniciatyvą paskatino girdimi nusiskundimai, susiję su bendrijų steigimo, veikimo ir valdymo sunkumais. Siūloma į nekilnojamojo turto valdytojų, kurie gali tapti bendrijų nariais, sąrašą įtraukti ne tik sodo, bet ir kitus žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius asmenis, sudaryti sąlygas pastatų, kuriuose yra tik komercinės, administracinės ar kitokios paskirties patalpos savininkams bendrojo naudojimo objektus valdyti steigiant bendriją. Kartu siekiama palengvinti ir supaprastinti bendrojo naudojimo objektų valdymą įsteigus bendriją. „Pakvietėme veikiančių bendrijų asociacijas, kitas suinteresuotas įmones,…

  • Gamta ir gyvūnai

    Įelektrinta ateitis: Baltijos regionui – pavyzdys iš Skandinavijos

    Komentuoja startuolio VOOL įkūrėjas ir generalinis direktorius Juhanas Härmas. Palyginti neseniai, Švedijos sostinės Stokholmo politikai nusprendė, kad jau nuo 2025 m. į miesto centrą nebegalės patekti benzinu ir dyzelinu varomos transporto priemonės. Viena to priežasčių yra didžiulė oro tarša, kuri sukelia dideles sveikatos problemas įvairaus amžiaus žmonėms. Ryžtingi Stokholmo politikų veiksmai kovojant su prasta oro kokybe apims 20 kvartalų teritoriją miesto centre, išsiskiriančiame judriomis prekybinėmis gatvėmis ir dangų raižančiais biurų pastatais. Draudimas įsigalios nuo kitų metų gruodžio 31 d., o išimtys bus taikomos tik policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonėms. Kalbama, kad vėliau draudimas bus pritaikytas ir kituose rajonuose. Baltijos šalyse – nuosaikesnė pozicija Ko gero, nieko…

  • Gamta ir gyvūnai

    Nelegaliai įvežtos nuodingos medžiagos bus grąžintos į Lenkiją

    2022 m. pabaigoje LR Prokuratūra informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nuodingų medžiagų disponavimo. Buvo nustatyta, kad Iš Lenkijos į Lietuvą IBC konteineriuose buvo atvežta apie 648 tonų nuodingų skystųjų medžiagų. Aplinkosauginio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad į Lietuvą įvežtos nuodingos medžiagos priskiriamos pavojingoms atliekoms. Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus, priėmė sprendimą dėl neteisėto atliekų įvežimo į Lietuvą ir pradėjo atliekų grąžinimo procedūras į kilmės šalį pagal Reglamento 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ nuostatas. Aplinkos apsaugos agentūra, kaip kompetentinga tarpvalstybinių atliekų vežimo srities institucija, po ilgo ir sudėtingo bendradarbiavimo proceso, įsitraukus ir padedant Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijoms, pasiekė, kad Lenkijos kompetentinga institucija pripažintų nelegaliai į Lietuvą…

  • Gamta ir gyvūnai

    Mokslų daktarė Daiva Šileikienė: „Vartodami ekologišką maistą mes taupome savo energiją“

    Vytauto Didžioje universitete (VDU) įrengta biokristalizacijos laboratorija –  viena iš nedaugelio tokių Europoje. Apie joje atliktus išskirtinius ir įdomius maisto produktų tyrimus pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Daiva Šileikienė. „Maisto kokybė – labai svarbu, o būtent ekologiški produktai užauginti kitaip – be sintetinių trąšų, be pesticidų, be genetiškai modifikuotų organizmų. Tai labai svarbu pabrėžti ypač šiuo metu, kai XXI amžiuje chemija tapo klestinčia pramonės šaka ir cheminės medžiagos mus supa ir mūsų kasdienybėje, kartu vartojant vaistus, buitinę chemiją, – sako D. Šileikienė. – Žmogaus kūnas, jo imuninė sistema prieš cheminių medžiagų poveikį tam tikrą laiką gali atsilaikyti, bet neerzinkime savo kūno sveikatos. Viena iš…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimas padidino mėgėjų žvejybos leidimų kainas

    Seimas pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, nustatydamas naujus mėgėjų žvejybos leidimų įkainius, reglamentuodamas racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, aiškesnius žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, bus mokama: 1) dviem paroms – 3 eurai; 2) mėnesiui – 10 eurų; 3) metams – 30 eurų. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti paleidžiant žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, bus mokama: 1) mėnesiui – 10 eurų; 2) metams – 25 eurai. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir kuriame organizuota limituota žvejyba, išskyrus lašišų…