Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyrius atnaujino informaciją apie potvynių rizikas ir grėsmes. Nuo šiol ji bus skelbiama interaktyviuose žemėlapiuose. Juos sudaro atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai. Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat padės išvengti galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat – teritorijų planavimo dokumentus. „Atsižvelgus į žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių“, – sako Aplinkos…

Pirmadienį vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento. Lietuva teigiamai vertina šį reglamentą, nes supranta poreikį mažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį. Pateiktame kompromisiniame pasiūlyme pasiekta pusiausvyra tarp ambicingų reglamento tikslų ir lankstumo valstybėms narėms, kartu suteikiant rinkos dalyviams galimybę pereiti prie tvaresnių sprendimų. Kompromisiniame tekste buvo numatytos nuostatos dėl pakartotinio naudojimo tikslų, tam tikrų pakuočių tipo draudimo, buvo pasiūlyta nuostata dėl 2040 metų pakartotinio naudojimo ir užpildymo tikslų peržiūros. Derybų metu buvo atsižvelgta į Lietuvai svarbiausius probleminius klausimus dėl esamų užstato sistemų veikimo, galimybės naudoti nacionalinį užstato ženklą po Pakuočių reglamento įsigaliojimo. ES šalių ministrams susitarus dėl šio teisės akto,…

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai įrengiant vėjo elektrinių parkus taikomi ir šiuo metu, tačiau rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas atsiranda skirtingų interpretacijų dėl galimo veiklos poveikio paukščiams ir šikšnosparniams. Suburta ekspertų komanda išskyrė jautriausias vėjo elektrinių poveikiui paukščių rūšis, nustatė vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio šioms rūšims kriterijų reikšmes, atstumus nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo sankaupų vietų, saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo…

Penktadienį Ženevoje (Šveicarija) aukšto lygio atstovų susitikimu baigėsi 4 dienas trukęs Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) šalių 9-asis susitikimas.  Jame dalyvavo 300 dalyvių: vyriausybinių institucijų atstovai iš 46 valstybių, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.   Bendru Espo konvencijos šalių sutarimu po vykusių intensyvių ir konstruktyvių diskusijų, buvo patvirtinti aplinkosauginei bendruomenei svarbūs sprendimai, susiję su sėkminga tolimesne Espo konvencijos veikla.  Lietuvai svarbiausi šio susitikimo metu patvirtinti sprendimai: sprendimas dėl Baltarusijos įsipareigojimų pagal Espo konvenciją neįvykdymo eksploatuojant Baltarusijos atominę elektrinę Astrave ir sprendimas dėl Baltarusijos nacionalinės teisės neatitikties Espo konvencijai.  Sprendimu dėl Baltarusijos AE Espo konvencijos šalys dar kartą vieningai patvirtino Baltarusijos pažeidimus vystant šį projektą, įpareigojo Baltarusiją…

Gruodžio 13 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pasibaigusioje COP28 klimato kaitos konferencijoje pasiektas istorinis susitarimas dėl subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo palaipsniui, kurio buvo siekiama pastaruosius 14 metų. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nors globaliu mastu sprendimas priimtas tik dabar, Lietuva jau kuris laikas imasi ambicingų klimato kaitos švelninimo veiksmų. „Net jeigu klimato kaita neegzistuotų, Lietuvos ekonomikai žalioji transformacija vis tiek apsimoka. Pirkdami iškastinį kurą, elektrą ir kitus energijos šaltinius į užsienį išsiunčiame apie 6 proc. nacionalinio BVP. Atsisakydami iškastinio kuro mes rūpinamės ne tik šiandienos, bet ir ateities kartomis, kurios paveldės mūsų sprendimus. Todėl šiais metais priėmėme labai plataus užmojo akcizų įstatymo pakeitimą, kuriuo numatomas ir tolimesnis iškastinio kuro apmokestinimas“,…

„Ar mes būtume sertifikuoti, ar ne, visą laiką stengiamės auginti ir gaminti pakankamai aukštos kokybės uogas, gaminius, kuriuos valgome ir patys. Be to, jei esi įprastinis ūkininkas, vartotojų ir pirkėjų lengvai nepriviliosi. Uogininkų yra nemažai, o Lietuva nėra didelė. Uogos – ne mėsa, ne bulvės, o desertas, kuris turi kuo nors sužavėti, patraukti. Pavyzdžiui, turgelyje – kaip ir nemažai ūkininkų. Bet daug žmonių grįžta pirkti pas mus“, – sako ūkininkė Vita Šlapkauskienė. Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų ūkyje ne tik auginami, bet ir perdirbami pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuoti vaisiai ir uogos. Nacionalinės kokybės produktai (NKP) žymimi ženklu „Kokybė“. Su ūkininke kalbasi žurnalistas Darius Sėlenis. Ką savo ūkyje auginate, ką…

2023 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas, reaguodamas į šiandien Seimo priimtą Medžioklės įstatymą, kuriuo šernams ir invaziniams gyvūnams medžioti įteisinamas naktinio matymo taikiklių naudojimas, kreipėsi į Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas, kad šis įstatymas būtų vetuotas.  L. Jonauskas teigia, kad šis įstatymas priimtas pataikaujant smulkiai interesų grupei, neatsižvelgus į institucijų prieštarą ir galimas grėsmes. „Jau gerą dešimtmetį įvairiais būdais bandoma įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Ankstesnėse kadencijose Seimas, veikiamas neigiamos visuomenės nuomonės, nesiryždavo pritarti vieno ar kito politiko bandymams įteisinti šių priedėlių naudojimą medžioklėje. Šiandien Seimas balsavo gėdingiausiame savo…

Seimas pritarė Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 6 teisės aktų pakeitimams, kurie sudarys teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų. Esant būtinybei įsteigti jas privačioje žemėje, sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams, šis procesas taps labiau įtraukiantis ir efektyvesnis. „Šio įstatymo pataisos nustato saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūras, kad jos būtų aiškesnės. Tai yra labai svarbu tiek miškų savininkams, tiek ūkininkams. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba saugos ne tik nacionalinius ir regioninius parkus, bet ir atskiras buveines. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kas yra žalioji infrastruktūra, kuri ypač aktuali miestuose“, – Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Saugomų teritorijų sistema…

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos yra vienas iš būdų siekti visiško pramonės neutralumo klimatui bei atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant tvarią pramonės transformaciją, kurios keliu sparčiai žengia ir vakarų Europos šalys (Danija, Olandija, Norvegija ir kitos). AB „Akmenės cementas” reaguodama į atnaujintą Europos Sąjungos (ES) reguliavimą dėl CCS technologijų vaidmens ES dekarbonizacijos tikslų perspektyvoje (Net Zero Industry Act) subūrė pramonės, valdžios, mokslininkų, partnerių auditoriją į bendrą renginį „NetZero 2050: pramonės dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvoje“. Buvo apžvelgta, kaip sekasi įgyvendinti Europos žaliojo kurso iniciatyvas Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria pramonė ir į kokius tvarius sprendimus planuojama investuoti, kaip sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Diskutuota apie CO2, kaip didžiausią…