Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija informuoja apie maisto ir virtuvės atliekų (MVA) rūšiuojamojo surinkimo pradžią ir kviečia gyventojus sekti naujausią atliekų tvarkymo centrų informaciją. Biologinių atliekų samprata, surinkimas ir perdirbimas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme biologinės atliekos apibrėžiamos kaip biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo…
Ne tik tausoja gamtą, bet ir gerina kurjerių darbo sąlygas: kodėl elektromobiliai yra pranašesni už dyzelinius mikroautobusus
Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ kurjeriai jau dvejus metus sostinėje kursuoja su elektromobiliais. Ir nors vienas pagrindinių įmonės tikslų priimant sprendimą įsigyti aplinkai draugiškas transporto priemones buvo aplinkos tausojimas, tai padėjo pagerinti ir kurjerių darbo sąlygas. Nuo didesnio komforto ir saugumo iki minimalios triukšmo bei aplinkos taršos – kas lemia elektromobilių pranašumą prieš dyzelinius mikroautobusus? „DPD Lietuva“ Kurjerių vadybininkas Darjuš Gudanec pasakoja, kad kurjeriai elektromobilių teikiamą komfortą pajaučia tik atsisėdę prie vairo – jie yra patogūs ir dinamiški, o moderni ir praktiška jų komplektacija leidžia darbuotis efektyviau ir saugiau. „Vos persėdus iš dyzelinio automobilio į aplinkai draugišką transporto priemonę pajaučiamas patogumas. Tai lemia ne tik automatinė pavarų dėžė, bet ir…
Prezidentas grąžino Seimui svarstyti įstatymą dėl naktinių taikiklių medžioklėje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymą Nr. XIV-2342, kuriuo įteisinama galimybė medžioklėje naudoti naktinius taikiklius. Prezidento vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra būtinas siekiant įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pvz. kovos su afrikiniu kiaulių maru efektyvumo ar geresnio pasirengimo krašto gynybai. Šalies vadovo nuomone šis įstatymas prieštarauja pagrindiniam teisėkūros principui – tikslingumui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Be to, Seimo priimtu įstatymu leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas itin plačiai, ne…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: „Po Prezidento veto naktiniams taikikliams medžioklėje tikimasi, kad veto nebus atmestas“
2023 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Į Respublikos Prezidento veto Medžioklės įstatymo pataisoms sureagavęs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas teigia, kad tokio sprendimo iš Prezidento Gitano Nausėdos ir tikėjęsis. „Tikrai dėkoju Prezidentui, kad išgirdo visų į jį besikreipusių žmonių, tarp jų – ir mano, balsą ir stojo į aplinkosaugos pusę, vetuodamas Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisintas naktinių matymo taikiklių naudojimas medžioklėje. Neabejojau, kad Prezidentas bus principingas savo idėjoms ir neleis įteisinti aplinkosaugai žalingo įstatymo“, – sako L. Jonauskas. Seimo narys tikisi, kad Seimui nepavyks atmesti Prezidento veto. „Nors išlieka galimybė, kad Seimas gali atmesti…
VMU šiais metais atnaujino 1152 km miško kelių
Valstybinių miškų urėdija per 2023 m. atliko miško kelių priežiūrą, remontą ir statybą už 7,72 mln. Eur, iš viso rekonstruota ir sutaisyta 1145 km miško kelių, nutiesta 7,03 km naujų kelių, investuojama į miško kelių priežiūros ir remonto techniką. VMU prižiūri 38,2 tūkst. km miško kelių tinklą valstybinių ir privačių miškų teritorijoje, kurių priežiūrą vykdo dotacijomis bei nuosavomis lėšomis. VMU į kelių priežiūrą ir tvarkymą investuoja nuosavas lėšas ir naudojasi programomis, tokiomis kaip Valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) bei Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis, skirtomis miško kelių priežiūrai ir taisymui (remontui) visų nuosavybės formų miškuose programos. „Siekiant, kad miško keliai būtų…
Ekologiškų skanumynų gamintojas: pagaminti sveiką gaminį – įmanoma, tik reikia daugiau laiko, žinių, darbo ir priežiūros
„Mes parduodame tai, ką valgome patys, – apie tai, kaip gamina ekologišką maistą: duoną, sausainius, tortus ir įvairius skanumynus, pasakoja Vytautas Račickas. – Nieko nėra sudėtingo – viskas iš gyvenimo, būtinybės ir noro pasigaminti sau, bet ne dėl to, kad nori uždirbti daug pinigų.“ Kodėl žengiate sunkesniu keliu – keliate sau aukštesnius maisto gamybos reikalavimus? Daugumą veikia tėvų patirtis, jų pavyzdys. Mano tėvai mus maitino sveikai, diegė teisingą auklėjimą. Todėl suaugę ir sukūrę savo šeimas išsaugojome tėvų auklėjimą ir įprotį valgyti kokybišką ir sveiką maistą. Dirbome samdomus darbus Vilniuje, Kaune ir nuėję pavalgyti į viešojo maitinimo įstaigas itin sunkiai rasdavome kokybiško, sveiko, „teisingo“ maisto. Todėl pradėjome gaminti namuose tai, ko…
Naujųjų pažadas žalesnei Lietuvai
Lietuvos lovų, čiužinių bei miegamojo tekstilės gamintojas „LONAS“ rūpestį aplinka jau ne vienerius metus perteikia tvaresniais gamybos sprendimais. Kruopšti žaliavų bei partnerių atranka, kūrybiškas gamyboje likusių atraižų panaudojimas, pažangūs ir resursus taupantys gamybos būdai, gaminių ilgaamžiškumo užtikrinimas – tik dalis įmonėje taikomų veiklos principų. Nuo šiol „LONAS“ dėmesį aplinkai skirs ne tik gamybinėse bei ekspozicinėse erdvėse, bet ir už jų. Už kiekvieną Baltijos šalyse klientų įsigytą lovą gamintojo komanda sodins po medelį. Sodins savomis rankomis Idėja įtraukti klientus ir kartu prisidėti prie Lietuvos, kurioje veiklą pradėjo ir sėkmingai vykdo „LONAS“, gimė trisdešimtojo gimtadienio proga. Gamintojo komanda siekė surasti būdą, kaip šią svarbią sukaktį įprasminti išties reikšmingai. „Jau artėjantį pavasarį po…
Gyvūnai neturėtų būti dovanojami: jie – ne gyvas žaisliukas, o didelis įsipareigojimas ir atsakomybė
Kasmet artėjant šventėms aplinkosaugininkai ir gamtininkai primena nedovanoti „gyvų“ kalėdinių dovanų. Mielas kačiukas, šuniukas, jūrų kiaulytė, šinšila, vėžliukas, varlė ar žuvytės pradžiugins ir vaikus, ir suaugusius, tačiau kartu tai didelė atsakomybė ir įsipareigojimas. Tinkamai pasirūpinti laukiniais gyvūnais ir augintiniais reikia ne tik žinių, bet ir skirti nemažai laiko, todėl toks pasirinkimas turi būti gerai apgalvotas. „Prieš įsigydami gyvūną turime labai aiškiai suvokti, kaip atrodys mūsų kasdienybė atsiradus šuniukui, kačiukui ar kitam augintiniui. Ar galėsite juo rūpintis kasdien, skirti daug laiko ir energijos, kad, pavyzdžiui, šuo galėtų reguliariai mankštintis ir daug vaikščioti, bėgioti lauke. Kas pasikeis jūsų ar jūsų šeimos gyvenime, jei jame atsiras augintinis? Kas juo rūpinsis, kai jūs išvyksite…
Gera kalėdinė žinia iš eksperto lūpų: gyvos žaliaskarės iš Lietuvos trauktis neketina
Prieškalėdiniu laikotarpiu regint parduodamas, perkamas bei puošiamas eglaites mintys apie šios rūšies medžius dažniau nei įprastai turbūt aplanko kiekvieną, o kartu kelia ir įvairių klausimų. Ar tikrai atsakinga nurėžti jauną medį vienadienei šventei? Ar turistiniuose maršrutuose akis badantys eglių sausuoliai yra pranašai, kad žaliaskarės Lietuvą jau palieka? Ar plynu kirtimu virtęs šimtametis eglynas yra normalu? Šiuos ir panašius dalykus vienas geriausiai mūsų šalyje išmanančių ekspertų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų monitoringo laboratorijos vadovas prof. dr. Algirdas Augustaitis šiame kontekste teigia, kad pats visada puošė ir puoš tik gyvą eglutę, o žaliaskarės kaip puošė, taip ir puoš Lietuvą. Ar eglučių verslas prisideda prie…
Ekologiškų produktų gamybos kontrolės specialistė: apie mėginius, tyrimus ir kitą nematomąją kontrolės pusę
Vienas iš kontrolės mechanizmų, kaip užtikrinti, kad pirkėjas nusipirktų tikrai ekologišką – kokybišką, saugų ir švarų produktą, yra laboratoriniai tyrimai. Kaip ir kodėl jie atliekami, pasakoja žinovė – ekologiškų produktų kontrolės institucijos „Ekoagros“ sertifikavimo schemos pareigūnė Laima Lebedžinskienė. Kiek mėginių per metus ištiriama? Ar tai daroma pagal išankstinį planą, ar kilus įtarimų, o gal dėl kitų priežasčių? Priminsiu, kad ekologiškų produktų gamybos procesas, visas iki smulkiausių detalių, yra kontroliuojamas. Jie gaminami pagal bendrus visai Europos Sąjungai (ES) reikalavimus. Ir tik jei gamyba atitinka reikalavimus šimtu procentų – produktai sertifikuojami, paženklinami kaip ekologiški ir išleidžiami į prekybą. „Ekoagros“ per metus paima kelis šimtus mėginių laboratoriniams tyrimams atlikti. Iš jų…
