Balandžio 12 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų sodinimo šventė „Nacionalinis miškasodis“. Daugiau nei 40-tyje sodinimo vietų visoje šalyje tūkstančiai Lietuvos žmonių kartu su miškininkais sodino laisve ošiančius miškus ateities kartoms. Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė įprasminti prieš 35 metus tvirtai atkurtą ir susigrąžintą laisvę. „Lietuvos miškai jungia žmones – kartas, kaimynus, šeimas. Smagu matyti tiek daug žmonių, kurie čia jaučiasi kaip namie: ateina…
Žūtis ar ateitis: varliagyvių migracijos iššūkiai
Šiuo metu Lietuvoje vyksta varliagyvių migracija. Varliagyvių kaimynystė labai naudinga žmogui, nors apie tai dažnai nesusimąstoma: šie gyvūnai yra itin svarbi visos ekosistemos dalis. Nekalbant apie visiems turbūt gerai suvokiamą varliagyvių vaidmenį naikinant žmogaus nepageidaujamus vabzdžius, tokius kaip mašalai, uodai, kiti kenkėjai, šie gyvūnai yra didesnės mitybos grandinės gamtoje dalis. Nykstant varliagyviams, nyksta ir kitos su jais susijusios, jais besimaitinančios rūšys. Itin daug varliagyvių gyvybių nusineša migracija. Daliai šių gyvūnų šiemetinė migracija jau irgi baigėsi žūtimis keliuose: turbūt visi matė varlių ir rūpūžių „blynelių“ ant asfalto. Nepelnytai manoma, kad išgelbėjus vieną varlę ar rupūžę niekas nepasikeis. Iš tiesų net vienas išgelbėtas varliagyvis jau yra ženklus laimėjimas: viena varliagyvio patelė, priklausomai…
Vilniuje – daugiau galimybių žaliosioms miesto erdvėms: tyrimas atskleidė neišnaudotą potencialą
Vilniaus gyventojai vis dažniau susiduria su miesto tankėjimo, triukšmo ir oro taršos iššūkiais, todėl žaliųjų ir mėlynųjų zonų – teritorijų su augalija ir vandens telkiniais urbanizuotose teritorijose – svarba sostinėje tampa vis aktualesnė. Tokios erdvės ne tik gerina oro kokybę, bet ir teigiamai veikia fizinę bei emocinę gyventojų savijautą. Architektūros ir inžinerinių konsultacijų bendrovės „Sweco“ tyrimas rodo, kad Vilnius turi potencialo padidinti užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą 50-čia proc. Tačiau tam būtinas nuoseklus požiūris į urbanistinę plėtrą, infrastruktūrą ir bendruomenių įtraukimą. Praėjusių metų pabaigoje remiantis „Copernicus“ duomenimis „Sweco“ atlikto tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog žaliosios ir mėlynosios zonos Vilniuje sudaro 25 proc. užstatytų teritorijų. Tuo tarpu 22 analizuotų…
Visuomenė reikalauja Vyriausybės laikytis pažadų miškams
Šiandien organizacijų, mokslininkų ir piliečių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Premjeru aptarti kritinės situacijos, susiklosčiusios dėl ruošiamų Miškų įstatymo pakeitimų. Miškų ateitimi susirūpinę visuomenės atstovai Ministrui Pirmininkui perdavė viešą raginimą, kurį per dvi dienas pasirašė daugiau nei 8 tūkstančiai asmenų ir organizacijų, kuriame griežtai prieštarauja siekiui spartinti kirtimus ir primygtinai ragina laikytis Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų, akcentuodami būtinybę uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose ir priemiesčių miškuose. „Ši Vyriausybė savo programoje aiškiai žadėjo didinti saugomų miškų plotus, griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir užtikrinti, jog per artimiausius 20 metų bent 50 % šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus. Tačiau balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos…
TOP 5 pavasario kenkėjų kontrolės darbai
Pavasarį bunda ne tik gamtos grožis, tačiau suaktyvėja ir įvairūs kenkėjai, galintys sukelti grėsmę žmogaus sveikatai, padaryti žalą augalams, todėl svarbu laiku imtis kenkėjų kontrolės priemonių. Biologas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas, Liutauras Grigaliūnas aptaria penkis aktyviausius pavasario kenkėjus ir būdus, kaip su jais kovoti. Erkės: pašalinkite augalines atliekas Erkės tampa aktyvios, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos. Jos laukia aukos, prisikabinusios prie augalų stiebų, pajutusios šilumą, prakaito kvapą ar anglies dvideginį, erkės greitai įsikabina į odą, drabužius ar gyvūnų kailį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nėra registruotų cheminių preparatų, kuriuos būtų galima naudoti viešose ar privačiose žaliose zonose erkių naikinimui, nepažeidžiant įstatymų ir nekenkiant aplinkai. Tai reiškia, kad net ir…
Dirbtinis intelektas – jau ir skalbyklėse: ką tai suteikia vartotojams?
Pastaraisiais metais buitinės technikos sektorius išgyvena esminį virsmą. Gamintojai neapsiriboja vien tik įrenginių funkcionalumu – vis dažniau siekiama, kad įrenginiai taptų aktyviais pagalbininkais kasdienėje rutinoje: reaguotų į individualius naudotojo įpročius, taupytų laiką ir energiją bei pasiūlytų intuityvesnį ir patogesnį būdą valdyti namų ūkį. Viena iš ryškiausių šios technologinės pažangos krypčių – dirbtinio intelekto integracija į kasdienio naudojimo buitinę techniką. Reaguodama į šias tendencijas, „Samsung Electronics“ pristato naujausią skalbyklių ir džiovyklių seriją „Bespoke AI Laundry“, kuri pasižymi integruotu 7 colių „AI Home“ ekranu. Šis žingsnis yra dar vienas svarbus etapas įgyvendinant bendrovės viziją „Ekranai visur“ ir kuriant išmanesnį, lengviau valdomą bei tarpusavyje susietą namų ūkį. 27 colių skalbyklė ir džiovyklė –…
Valstybinė miškų tarnyba ragina žemių savininkus pasinaudoti parama medžių savaiminukams išsaugoti
Valstybinė miškų tarnyba ragina žmones, turinčius nenaudojamos ne miško žemės, kurioje auga medžių savaiminukai, teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti paramą šiems medžiams išsaugoti bei įtraukti į miško apskaitą. APVA dar 2024 m. rugsėjo 17 d. yra paskelbusi kvietimą fiziniams asmenims žemės savininkams teikti paraiškas paramai gauti pagal projektą „Medžių savaiminukų išsaugojimas ir įtraukimas į miško žemės apskaitą“. Pasinaudoti parama kviečiami visi žemės savininkai (fiziniai asmenys), turintys žemės sklypų, kuriuose auga medžių savaiminukai. Skiriama parama – 900 Eur (su PVM) už hektarą miško žemės ploto vienam pareiškėjui. Paramos forma – dotacija. Dotacija yra vienkartinė ir vertinama atsižvelgiant į APVA nustatytus kriterijus. Prieš kreipiantis paramos, svarbu žinoti, jog, medžių savaiminukais…
Ūkininkas iš Pasvalio rajono tvirtina: jei nori gero derliaus, investuok į naujoves
Trąšos, pesticidai, mikroorganizmai, biostimuliatoriai – tik dalis priemonių, kurios šią dieną yra prieinamos žemės ūkio rinkoje. Jų pasirinkimas didelis, o ir kiekvienos suteikiama nauda – skirtinga. Tačiau aišku yra viena: norint užauginti tikrai gerą derlių, svarbu ne tik investuoti į naujas, technologiškai pažangias priemones, bet ir tai daryti tinkamai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Visų naujovių kainos iš pradžių kandžiojasi, tad ir sunkiau jas įsileidi į savo ūkį. Pavyzdžiui, prieš maždaug 10 metų, kai atsirado pirmieji biostimuliatoriai, jų kainos buvo tikrai aukštos. Tačiau su tėčiu išdrįsom išmėginti juos ūkyje, pamatėm, kiek ir kokios naudos suteikia, ir naudojam toliau. Tad sprendimas nepabūgti didesnės kainos ir išbandyti – pasiteisino“, – sako ūkininkas…
Išplėstos galimybės panaudoti medžiagas iš perdirbtų statybinių atliekų
Šią savaitę aplinkos ministras Povilas Poderskis patvirtino Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, kuriais išplečiamos galiojančios nuostatos dėl perdirbtų statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis. Pakeitimai sudaro sąlygas statybinių atliekų apdorojimo metu gautas perdirbtas inertines medžiagas (pvz. gruntas ir atsijos) tiekti rinkai naudojimui ne tik statyboje, bet ir kitoms reikmėms. Jas būtų galima naudoti iškastoms vietoms užpildyti, kraštovaizdžiui, kelių barjerams, sankasoms formuoti. Todėl šių medžiagų naudojimui ne statybos tikslais bus nustatytos aiškesnės sąlygos ir užtikrinta, kad šiam tikslui būtų naudojamos tik aplinkai nekenkiančios ir saugios medžiagos iš perdirbtų atliekų. „Naujoji tvarka įveda konkrečius reikalavimus, kurie papildys jau galiojančius ir padės medžiagas iš perdirbtų statybinių atliekų atsakingai pernaudoti ne tik statybose, bet ir kitose srityse. Dėl to daugiau…
Tvarumo standartai NT rinkoje tampa būtinybe: įvardijo priežastis
Lėtėjant naujų nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrai Baltijos šalyse, tvarumas tampa vienu svarbiausių komercinio NT konkurencingumo veiksnių. Vis daugiau pastatų savininkų investuoja į tarptautinius tvarumo sertifikatus – tai padeda ne tik išlaikyti nuomininkus, bet ir kurti ilgalaikę turto vertę. Lietuva šioje srityje išlieka aiški lyderė: šalyje jau sertifikuoti 142 pastatai – tai daugiausia Baltijos regione. Per pastaruosius penkerius metus sertifikuotų pastatų skaičius Baltijos šalyse išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo 27 iki 278. Vien 2024-aisiais augimas siekė 15 proc., o iki 2025 metų pabaigos tikimasi perkopti 310 objektų ribą. Lietuvai tenka daugiau nei pusė visų sertifikuotų pastatų, Latvijoje jų – 70, Estijoje – 66. „Atsižvelgiant į kuklias komercinio NT…





