Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos atstovai ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui, Seimo Aplinkos komiteto nariams, kitų ministerijų atstovams, miškininkų, aplinkosauginių ir pramonininkų organizacijų atstovams, kitiems socialiniams partneriams pristatė rengiamą Miškų įstatymo pataisų projekto išvadą, kuri artimiausiu metu turėtų būti svarstoma Vyriausybėje. Po to daug naujovių ir pertvarkų numatantis Miškų įstatymo projektas keliautų į Seimą. „Suprantame visuomenės lūkesčius dėl Lietuvos miškų ateities, todėl norime, kad tokio svarbaus įstatymo rengimas vyktų skaidriai ir viešai. Šiandien svarbiausias Miškų įstatymo projekto nuostatas Vyriausybėje pristatėme socialiniams partneriams ir visiems, kam rūpi tvari ir atsakinga miškininkystė”, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis. „Šio įstatymo priėmimas žymėtų istorinį pokytį miškų politikoje, kuriuo pereinama nuo intensyvaus miškų naudojimo link miškų apsaugos.…
Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių – tai kenkia jiems
Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams. Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai – kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai mažą kvapą…
Ūkininkas Povilas įsitikinęs: kuo mažiau streso augalams, tuo ramiau ir ūkininkui
Itin permainingi žiemos ir pavasario orai daliai ūkininkų galėjo sukelti nemažai streso: staigus atšilimas sausį ir toks pat staigus atvėsimas balandį iššaukė nerimą. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Povilas Totoraitis tikina, kad pasirinkus reikiamą strategiją savo laukuose ir tinkamai paruošus augalus, jie bus atsparesni klimato staigmenoms, rašoma „Linas Agro“ pranešime. „Dar rudenį, jau nuėmus derlių ir pasibaigus aktyviajam sezonui, žieminiams pasėliams panaudojome biostimuliatorius . Tai leido ne tik sustiprinti augalus rudenį, bet ir paruošti juos geresniam žiemojimui. Tačiau aišku yra viena: labai svarbu pasirinkti tinkamas augalų apsaugos priemones, kurios padidins pasėlių atsparumą žiemos iššūkiams, pavyzdžiui, šalnoms. Taip padidės ir paties ūkininko atsparumas stresui, nes jam bus ramiau tiek dėl augalų kokybės, tiek…
Asbestui – ne vieta kieme: Kaune tęsiama nemokama atliekų pridavimo iniciatyva
Vis dar daugelyje senesnių pastatų aptinkas asbestas – nuo stogo dangų iki izoliacinių medžiagų. Kaune veikianti nemokama iniciatyva suteikia gyventojams galimybę dviem būdais saugiai ir patogiai atsikratyti pavojingų atliekų. Šiemet paslaugų teikimo sutartis pratęsta, todėl asbesto šalinimo galimybės išlieka prieinamos visiems kauniečiams. Daugelis privačių namų savininkų, kurie bent kartą atliko atnaujinimo darbus savo namuose, žino – po jų neretai lieka nemažai statybinių atliekų. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu keitėte stogą, ar senesnės stogo dangos medžiagos nėra su asbestu. Anksčiau tai buvo plačiai naudota statybinė medžiaga, pasižyminti atsparumu karščiui, ugniai ir cheminėms medžiagoms. Dėl šių savybių jis naudotas stogams (šiferiams), izoliacinėms medžiagoms, vamzdžių apšiltinimui, grindų dangoms. Vėliau paaiškėjo, kad asbestas labai pavojingas…
„Žemė Gyva“: Ar Lietuva išdrįs pripažinti gamtos teisę gyvuoti?
Pasaulyje vis dažniau atsigręžiama į teisinę praktiką, kuri pripažįsta gamtos teisę egzistuoti, klestėti ir būti išsaugotai. Šios teisinės iniciatyvos, atsirandančios įvairiuose pasaulio regionuose, žymi paradigminį lūžį – ekosistemos ir biologinė įvairovė nebėra laikoma tik materialinių išteklių rinkinys, bet yra pradedama suvokti kaip savarankiškas teises ir savo vidinę vertę turintis subjektas. Kodėl Lietuva negalėtų prisijungti prie šios pasaulinės krypties? Ar mūsų upės, miškai, sengirės, ąžuolai, vandens šaltiniai – tokie kaip Neris, Šimonių ir Labanoro girios, Anykščių šilelis ar kitos gamtinės vertybės – nėra verti būti pripažinti, ne tik objektais, bet ir gamtos dariniais turinčiais esmines teises? „Žemė Gyva“ – gamtos teisių idėjos vis garsiau skamba ir Lietuvoje 2025 m. Kovo 22…
Kaišiadorietė Laima: kodėl tiek daug gaminame, kad po to tenka išmesti kalnus
„Maisto banke“ savanoriaujanti kaišiadorietė Laima Džemedžionienė dėl savo veiklos sulaukia įvairiausių reakcijų – vieni džiaugiasi ir giria, jog moteris daro gerus darbus, kiti pirštu prie smilkinio pasukioja ir stebisi – juk nieko nemoka už savanorystę. Tačiau aktyvi moteris kasdien mielu noru eina savanoriauti ir sako esanti laiminga atradusi tokią veiklą. Šokiravo išmetamos duonos kalnai Prieš kelis mėnesius į pensiją išėjusi Laima sako, jog ne jai skirta visą dieną žiūrėti serialus – ji mieliau ateina į Kaišiadoryse įkurtą „Maisto banko“ atiduotuvę, čia rūšiuoja nuo išmetimo ar utilizavimo iš parduotuvių, ūkininkų, gamintojų išgelbėtą dar gerą maistą ir dalina jį rajono nepasiturintiems žmonėms. Moteris atvirauja, jog savanoriauti ją paskatino tvarumo idėjos. „Pirmą…
Alternatyvos tradiciniams indams – ką verta išbandyti?
Ar vis dar reikia pilnų spintų lėkščių, stiklinių ir įrankių, jeigu gyvenimo tempas diktuoja kitokias taisykles? Šiandien vis daugiau žmonių renkasi ne kolekcionuoti porcelianą, o ieškoti funkcionalumo – greito, patogaus ir tuo pačiu estetiško sprendimo maisto pateikimui. Ne tik restoranai ar maitinimo įstaigos, bet ir šeimos, rengiančios piknikus, šventes ar tiesiog norinčios sutaupyti laiką, vis dažniau atsigręžia į naujos kartos vienkartinius gaminius. Tai nebėra tik plastikiniai puodeliai iš stovyklų laikų. Dabartiniai sprendimai pasižymi tvarumu, aukšta kokybe ir net dizainu. Taigi – kokias alternatyvas verta išbandyti šiandien? Kai reikia patogumo, bet nesinori atsisakyti estetikos Modernūs vienkartinio naudojimo indai leidžia pasiekti išskirtinį patogumo ir vizualinio patrauklumo balansą. Jie pritaikyti tiek kasdieniams poreikiams,…
Kviečiame dalyvauti bearimių technologijų lauko dienoje
Balandžio 24 d. ūkininko Jono Venslovo ūkyje Kalvių kaime, Rokiškio rajone, vyks renginys, skirtas dalytis gerąja patirtimi bearimio ūkininkavimo technologijų srityje. Ūkininkai galės sužinoti apie efektyvius ir tvarius ūkininkavimo būdus, jų naudą dirvožemiui ir ūkiui bei teikiamą investicinę ir skatinamąją paramą, iš pirmųjų lūpų pasiklausyti apie tiesioginės sėjos taikymo pradžią ūkyje, patirtas pamokas įvairios dirvožemio granuliometrinės sudėties laukuose, praktinius elementus tiesioginės sėjos technologijoje ir išgirsti mokslines įžvalgas apie žemės dirbimo technologijų poveikį dirvožemio struktūrai. Taip pat bus galima apžiūrėti bearimei žemdirbystei skirtą techniką. Renginys vyks nuo 9 val. 30 min. iki 14 val. Renginio vietos koordinatės: 55.761946, 25.456962 Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, tai galite padaryti čia. Vietų skaičius…
Ekspertai tvirtina: netikėtas pavasario sniegas žalos pasėliams nepridarė, bet reikia ruoštis skubiems ir plačios apimties darbams
Itin permainingi pavasario orai – šiluma, kurią nustelbė netikėtas šaltukas ir sniegas, o jį netrukus pakeisianti kone 20 laipsnių temperatūra, – ūkininkus verčia ne tik stebėtis, bet ir nerimauti dėl pasėlių. Tačiau žemės ūkio ekspertai ramina teigdami, kad šaltis augalams pakenkti neturėjo, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Trumpam užsibuvę šalčiai nebuvo tokie stiprūs ir intensyvūs, kad kaip nors pažeistų pasėlius. Dalyje Lietuvos, kur anksčiau sušilo, augalų vegetacija buvo sustojusi, ir jie dabar nekantriai laukia ateinančios šilumos bei lietaus. Tai reiškia tik viena: reikia tikėtis augimo spurto, nes didžiojoje šalies dalyje jau buvo atlikti pirmieji tręšimai“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. Gali tekti stabdyti augimą Anot…
„Via Lietuva“ atskleidė, kokie gyvūnai jau naudojasi „Via Baltica“ magistralėje esančiu žaliuoju tiltu
Nors automagistralėje „Via Baltica“ žaliasis tiltas gyvūnams pastatytas tik 2023-ųjų pabaigoje, jis jau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – vos prieš mėnesį sumontuota vaizdo stebėjimo kamera spėjo užfiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai bei kiti žinduoliai. AB „Via Lietuva“ primena, jog laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą pavasarį ir rudenį jų migracija yra aktyviausia. Nuo stirnų iki katinų 70 metrų ilgio ir beveik 36 metrų pločio žaliasis tiltas gyvūnų migracijai įrengtas 77 kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kilometre, virš aštuonių eismo juostų kelio (įskaitant jungiamuosius kelius abiejose pusėse), kur leistinas transporto priemonių greitis siekia 130 km/val. Šių metų kovą šiame žaliajame tilte buvo sumontuota…
