Kovo 15 d. Vilniuje Ignalinos atominė elektrinė (IAE) įvykdė pirmą viešąją konsultaciją savivaldybių atstovams dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno (GA) įrengimo Lietuvoje vietos parinkimo proceso. Viešojoje konsultacijoje, kuri vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, dalyvavo atstovai iš 42 savivaldybių. Tai yra pirmasis suplanuoto viešųjų konsultacijų ciklo su visuomene renginys, siekiant užtikrinti suinteresuotųjų šalių atviras diskusijas ir jų dalyvavimą priimant sprendimus GA įrengimo Lietuvoje vietos parinkimo procese. IAE generalinis direktorius Linas Baužys pabrėžia visuomenės dalyvavimo svarbą priimant sprendimus branduolinės energetikos srityje. Pasak jo, itin svarbu užtikrinti skaidrią komunikaciją ir atvirą diskusiją su visuomene nuo pat pradinio projekto etapo, kol nėra priimti jokie sprendimai, susiję su giluminio atliekyno vietos parinkimu. „Giluminis atliekynas –…
Seimas atmetė Prezidento veto: medžioklėje įteisintas naktinių optinių taikiklių naudojimas
2024 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas nusprendė atmesti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto ir be pakeitimų priimti Medžioklės įstatymo pakeitimus dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Už šį sprendimą (Nr. XIVP-3271 GR) balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Atmesti šalies vadovo veto Seimui pasiūlė Kaimo reikalų komitetas. Seimas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Pagal priimtas pataisas, medžioklėje naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, sutarta leisti naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Kitus…
Olga Žalienė toliau vadovaus Lietuvos jūrų muziejui
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė jo vadovė Olga Žalienė. Konkurse dalyvavo trys pretendentai. O. Žalienė muziejui vadovauja nuo 2002 metų, Vilniaus universitete ji yra baigusi istorijos studijas. Vienas pagrindinių Lietuvos jūrų muziejaus veiklos tikslų yra kaupti, saugoti, tyrinėti ir populiarinti muziejines vertybes, pristatančias laivybos istoriją, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istoriją bei jūros gamtos įvairovę, ekologiją. Lietuvos jūrų muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Alfonso Mažūno nuotrauka Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Dėl potvynių valdymo – 4 savivaldybių kreipimasis į ministerijas
Pastaruoju metu potvyniai Vakarų Lietuvos regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas, todėl net keturios Savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų, vieningai sutaria – reikalinga kompleksinė valstybės parama esamai potvynių infrastruktūrai stiprinti. Visos savivaldybės pabrėžia: ateityje tokių potvynių, kokius matėme metų pabaigoje, tik daugės, todėl Aplinkos ministerija, skirstydama potvynių prevencijai skirtas lėšas, turėtų vadovautis naujais moksliniais tyrimais ir duomenimis. Šiltėjantis klimatas ir didėjanti potvynių grėsmė reikalauja skubaus ir efektyvaus atsako. Svarbu suplanuoti ir įgyvendinti efektyvias potvynių rizikos valdymo priemones, skirtas tiek potvynių prevencijai, tiek ir reagavimui į juos. Tai apima investicijas į infrastruktūrą, skirtą potvynių prevencijai, taip pat kruopščią potvynių pavojų analizę ir tinkamas reagavimo procedūras. Visi šie…
Sugauta, bet nepanaudota žuvis: kaip spręsti globalią maisto trūkumo problemą?
Tarptautinė ekspertų komanda, kurioje dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, neseniai baigė įgyvendinti Erasmus+ projektą, kuriuo vienu metu sprendžiamos kelios iš pirmo žvilgsnio, regis, skirtingos problemos – maisto trūkumas pasaulio šalyse, atsakingas jūrinės žuvies išteklių naudojimas, naminių augintinių sveikatos užtikrinimas, ekosistemų apsauga. Projekto dalyviai iš Islandijos, Norvegijos, Kroatijos, Turkijos bei Lietuvos sukūrė programą, kuri visų pirma Viduržemio jūros žvejams, pašarų gamintojams, naminių augintinių šeimininkams, taip pat ir visuomenei gali tapti efektyviu instrumentu prisidedant prie darnaus ekonominio, ekologinio ir socialinio vystymosi. Žvejų laimikis krantą pasiekia ne visada Ne visiems yra žinoma, kad milžiniški kiekiai Viduržemio jūroje sugaunamos žuvies šiuo metu išmetama atgal į vandenį, ir tai daro…
Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Medžioklės įstatymo pataisas
2024 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotus Medžioklės įstatymo pakeitimus dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Seimas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis buvo nutarta įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Pagal priimtas pataisas, medžioklėje naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, buvo sutarta leisti naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Kitus gyvūnus medžioti su naktiniais optiniais taikikliais būtų draudžiama. Pasak pasiūlymo rengėjų, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo,…
Aplinkos ministras S. Gentvilas išlydėjo ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komandą
Šeštadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Klaipėdoje išlydėjo ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komandą į 9 mėnesius truksiantį žygį. Aplinkos ministerija yra šios iniciatyvos globėja. „Baltija – jauniausia jūra planetoje, bet su vienais didžiausių žmonijos išbandymų. Todėl ekspedicijos žygis aplink Baltiją yra pavyzdys mums visiems, skatinantis keistis. Prie švaresnės Baltijos jūros galime prisidėti visi, nes jūra prasideda kiekvieno mūsų kriauklėje“, – komandą išlydėdamas sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Kartu su ekspedicijos iniciatoriumi Giedriumi Buču, kitais žygeiviais ir Jūros tyrimų instituto mokslininkais Simonas Gentvilas prisijungė prie Melnragės paplūdimio valymo iniciatyvos, kurios metu buvo renkamos šiukšlės ir tiriama smėlio tarša. Taip pat aplinkos ministras aplankė Aplinkos apsaugos agentūros jūrų laivą–laboratoriją „Vėjūnas“, kuriame šiandien mokslininkai-tyrėjai apie…
Pasaulio ministrai diskutavo apie pastatų pritaikymą prie klimato kaitos
Ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai. Šio renginio tikslas – pirmą kartą po praėjusių metų gruodį Dubajuje įvykusios COP28 klimato kaitos konferencijos suburti ministrus ir kitus aukštus aplinkosaugos pareigūnus bei pradėti diskusijas dėl statybų sektoriaus dermės su aplinkosauga. Šį forumą, kuriame dalyvavo apie 800 dalyvių iš viso pasaulio, organizavo Prancūzijos Vyriausybė ir Jungtinės Tautos pagal Aplinkos apsaugos programą. „Didelis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastatų ir statybų sektoriuose įpareigoja visas valstybes skubiai imtis suderintų veiksmų“, – ministrų susitikime Paryžiuje kalbėjo S. Gentvilas. Anot ministro, Lietuvos nacionaliniame energetikos ir…
Tyrimas atskleidžia: verslai turi svariau prisidėti prie visuomenės iššūkių sprendimo
Pastebima, kad tvarumo komunikacijos aplinka keičiasi: tam įtakos daugiausiai turi besikeičiančios visuomenės nuomonės. Jei gyventojams anksčiau labiausiai rūpėjo realistiški tvarumo tikslai, svarbiausiu pagrindu, įrodančių tvarią veiklą, tampa sertifikuotų produktų, paslaugų teikimas ir veiklos procesai. Be to, vis daugiau dėmesio pageidaujama skirti ir vidaus kontrolei. Todėl verslai bus priversti ieškoti naujų būdų, kaip patraukliai kalbėti apie tai, kas svarbu planetai, atskleidė naujausias tyrimas, kurį trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje atliko „Miltton Group“ ir komunikacijos agentūra „Bosanova“. „Tvarumas jau kurį laiką yra tarp svarbiausių verslo prioritetų. Šią tendenciją dar labiau skatina nauji Europos Sąjungos reikalavimai. Nors apie tvarumą kalbame kone kasdien, iššūkių verslui nuo to nemažėja, keičiasi ir komunikacijos vaidmuo. Jei anksčiau…
Prisitaikymui prie klimato kaitos iki 2029 m. – beveik 100 mln. eurų
Aplinkos ministras patvirtino 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą. Bendras pažangos priemonei numatytas finansavimas siekia daugiau kaip 99 mln. eurų, didžioji dalis šių lėšų bus skirta iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinkamai 7,4 ir 6 mln. eurų. Pažangos priemonė apima penkias veiklas, skirtas plėtoti prisitaikymo prie klimato kaitos infrastruktūrą ir stiprinti gebėjimą prisitaikyti prie klimato pokyčių: potvynių rizikos ir jų sukeliamos žalos mažinimą, Baltijos jūros kranto atsparumo didinimą, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą, visuomenės informavimą ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimą, daugiafunkcinio…
