Jei vakarinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvoje esančiuose ūkiuose jau verda veiksmas – bunda žieminiai pasėliai, vyksta tręšimai, rytinėje šalies pusėje dar laukiama labiau sušylant žemės, pastebi žemės ūkio ekspertai. Pasak jų, situacija šalies laukuose pasibaigus žiemai – nuteikianti maloniai. Tačiau būsimoms orų permainoms ir artėjantiems šalčiams ruoštis – jau verta, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Pasibaigus pirmajam kalendorinio pavasario mėnesiui pamatėme, kad žieminiai rapsai peržiemojo sėkmingai. Žinoma, kad dėl šaknies gumbo ar išmirkimų kai kur pasitaikė pasėlių išretėjimų, pažeidimų, bet tik nedideliuose ploteliuose. Vertinant bendrai, situacija šalies laukuose nuteikia maloniai“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. Ji paaiškina, kad lankant ūkius, pirmieji plataus masto laukų stebėjimai…

Prasidėjus padangų keitimo sezonui, atsakingos institucijos vis dar susiduria su iššūkiais – nelegaliai išmestos padangos teršia aplinką, nors jų utilizavimas yra nemokamas. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius” (VASA) atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų vis dar nesilaiko atsakingo rūšiavimo principų, o netinkamai išmestos padangos tampa ilgalaike taršos problema. Tuo tarpu tinkamai perdirbtos padangos gali virsti vertinga žaliava – nuo naujų padangų iki kelių dangų.  Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, bešeimininkių padangų, surinktų iš Vilniaus miesto seniūnijų bendro naudojimo teritorijų per 2024 metus skaičius siekia207 tonas.   VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovo Romualdo Ambraškos teigimu, bešeimininkių surinktų ir utilizuoti išvežtų padangų skaičius rodo išliekantį aktualų poreikį vairuotojų edukacijai. Pasak skyriaus vadovo, nors bešeimininkių…

Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai besivystančių priemonių žemės ūkio sektoriuje, todėl nenuostabu, kad dėl jų kyla nemažai diskusijų. Vieni ūkininkai jau įsitikino jų nauda, kiti žvelgia skeptiškai, o treti vis dar sveria faktus ir mitus. Tačiau aišku yra viena: biostimuliatoriai abejingų nepalieka, rašoma „Linas Agro“ pranešime spaudai.  „Per gerą dešimtmetį biostimuliatorių rinka Europoje išsiplėtė: nuo tokių, kurie padeda susidoroti tiek su įvairių infekcijų sukeliamu biotiniu, tiek su natūralių gamtinių veiksnių nulemtu abiotiniu stresu iki tokių, kurie veikia su herbicidais, neleidžia pažeisti augalo ir panašiai. Pavyzdžiui, vienas iš šiuo metu rinkoje esančių biostimuliatorių savo sudėtyje turi net 200 unikalių augimą skatinančių junginių – to tikrai nebuvo prieš dešimt metų“, – sako „Linas…

Pavasarį stebime iš šiltųjų kraštų parskrendančius paukščių būrius ar į inkilus grįžtančius varnėnus. Tik ar stebėdami dangų raižančius sparnuotuosius pagalvojate, kaip paukščiai mato mus? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas doc. Mindaugas Mitkus sako, kad šiandien pasaulyje vykdomi psichofizikiniai eksperimentai, genetiniai ir mikroskopiniai tyrimai padeda atsakyti į nemažai su paukščių rega susijusių klausimų. Su mokslininku kalbamės apie paukščių regos evoliuciją, galimybę matyti ultravioletinę šviesą ir prisitaikymą gyventi nuolat besikeičiančiomis sąlygomis. Paukščiams orientuotis padeda vizualiniai ir magnetiniai žemėlapiai bei kompasas Pasak doc. M. Mitkaus, kalbant apie paukščių navigaciją reikėtų skirti du kelionių tipus – trumpų ir ilgų atstumų. Trumpais atstumais paukščiai skrenda ieškoti maisto ar vandens ir tie atstumai…

Kiekvienos siuntos kelionė prasideda nuo tinkamo pakavimo. Tvirtai supakuotos siuntos turinys būna apsaugotas tiek nuo aplinkos poveikio, tiek ir nuo galimų pažeidimų transportuojant. Tačiau, renkantis patikimą ir svorį išlaikančią pakuotę, siuntėjai kviečiami atkreipti dėmesį ir į tai, kad ji turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai. Jei siunčiant siuntą neturite pakavimui tinkamos jau naudotos dėžės ar voko, verta rinktis iš perdirbtų medžiagų pagamintas arba lengvai suyrančias alternatyvas. Aplinkai draugiškos kartono dėžės, popieriaus drožlės ir įvairios granulės jų tūrio užpildymui parduodamos kone 170 Lietuvos pašto skyrių visoje šalyje. Šiuo metu apie 80 proc. pašto skyriuose parduodamų pakavimo priemonių yra pagamintos iš perdirbtų medžiagų. Dar vienas tvarus pakavimo sprendimas – daugkartinės siuntų pakuotės,…

Saulės elektrinės tapo vienu iš sparčiausiai augančių elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje – jų instaliuota galia pernai didėjo net 78 proc. Visgi augant saulės energetikos skvarbai, didėja ir saulės elektrinių nuostoliai, patiriami dėl įvairių išorės veiksnių. Ekspertai akcentuoja, kad siekiant apsaugoti investicijas ir išvengti reikšmingų finansinių nuostolių, būtina imtis papildomų prevencijos priemonių.  Saulės elektrinės populiarėja, jų žalos didėja   Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. saulės elektrinės tapo vienu iš greičiausiai augančių elektros gamybos šaltinių. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo gaminantys vartotojai, kurie sudarė apie 60 proc. visų pernai įrengtų saulės elektrinių galios. Praėjusiais metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo apie 33 tūkst., šiemet taip pat tikimasi panašaus augimo. Pagrindinės priežastys,…

Maisto atliekų tvarkymas Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai patobulėjo: pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje kiekvienam namų ūkiui skirti oranžiniai maišeliai, o Alytuje – atskiri maisto atliekų konteineriai prie daugiabučių. Vis dėlto, vienas didžiausių iššūkių, siekiant užtikrinti efektyvų perdirbimą, yra netinkamas pirminis rūšiavimas – gyventojai dažnai į maisto atliekų konteinerius meta ne tas atliekas, kurias turėtų. Reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Remiantis Europos Sąjungos direktyva, visoms savivaldybėms buvo iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto, tačiau per metus surenkama tik 7…