Ketvirtadienį įvyko Aplinkos ministerijos organizuotas nuotolinis seminaras-diskusija apie žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymą 2024 m. Jame buvo kalbėta apie maisto atliekų surinkimo rezultatus praėjusiais metais ir laukiamus pokyčius, pristatytos Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano 2021-2027 metams ir Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių įgyvendinimo 2024 m. ataskaitos. Susitikimo metu aptarta biologinių atliekų surinkimo situacija pernai ir šiemet, pasidalinta ateities įžvalgomis. Ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto…
„Energesman“ pilnai atnaujino veiklą – vėl rūšiuoja viso Vilniaus regiono gyventojų šiukšles. Gamykla apdrausta „BTA Baltic Insurance Company“
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ pilnai atnaujino veiklą – laikinoje aikštelėje įmonės teritorijoje jau veikia dvi mobilios rūšiavimo linijos. Su šiais įrengimais įmonė tvarko 100% įprasto atliekų srauto – visos gyventojų buitinės atliekos vėl vežamos į šią gamyklą, kitų tvarkytojų pagalbos nebereikia. Gamykla ir jos įrengimai buvo apdrausti maksimaliai tiek, kiek sutiko apdrausti draudimo bendrovės. Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ šiuo metu vertina žalą. Atkūrė atliekų vežimą „Komanda dirbo negailėdama jėgų, naktimis, kad paruoštų mobilias linijas, sureguliuotų smulkintuvus ir pritaikytų darbui su mišriomis atliekomis. Abi mobilios linijos jau pilnai veikia, atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, atskiriamos biologiškai skaidžios medžiagos. Atkūrėme džiovinimo tunelių darbą nepaliestoje gamyklos dalyje, čia išrūšiuotas…
Siekė tvarumo, o gavo netikėtos naudos – Klaipėdos miesto bitės tapo verslo kultūros dalimi
Klaipėdos mieste jau įsibėgėjo antrasis miesto bičių „darbo sezonas“. Ant įmonės „Aros Marine“ stogo įrengtuose aviliuose gyvenančios bitės darbuojasi miesto parkuose bei gėlynuose. Klaipėda puikiai tinka miesto bitininkystei – tvirtina „Aros Marine“ žmonių ir organizacinės kultūros departamento vadovė Greta Galminė. „Kiek mums žinoma, kol kas esame vienintelė įmonė Klaipėdoje ant stogų įkurdinusi avilius. Taigi mums teko savotiškas eksperimentas, kuris puikiai pavyko. Jaudinomės, ar bitėms tiks Klaipėdos miestas, bet jos jaučiasi puikiai. Pernai ištyrėme medų ir sužinojome, kad jis nepriekaištingos kokybės. Vėliau džiaugėmės, kad bitės sėkmingai peržiemojo. Dabar galime paraginti ir kitas įmones prisidėti prie šio gamtai draugiško projekto“, – sako G. Galminė. Ant Klaipėdoje, Liepų gatvėje esančio įmonės „Aros Marine“…
Šventė, kuri plaukė per miestą: įspūdžiai po „Švęskime upę!“ 2025
Į upės šventę susirinkusius miestiečius gegužės 24-oji lepino puikiu oru – be liūčių, kaitrų ar vėjų, užtai su daug kūrybos, atradimų ir lėto buvimo ant bei prie vandens: „Švęskime upę!“ dar kartą įrodė – kai miestą veda upės srovė ir kūrybingų žmonių energija, nuotaiką kuria spontaniškas buvimas kartu. Nuo Panemunės iki Santakos nusidriekė gyvas Kauno menininkų namų ir iniciatyvos „Švęskime upę!“ organizuojamas kultūrinis maršrutas, kuriame dalyvavo šimtai miestiečių ir svečių – vieni irklavo, kiti mynė dviračiais ar tiesiog leidosi pažinti miestą neskubėdami, stebėdami, klausydami ir įsitraukdami. „Koks gėris plaukti Nemunu, žvalgytis į Kauno veidą iš upės vidurio ir sutikti tiek daug mielų žmonių, kviečiančių ir įtraukiančių į pačias įvairiausias veiklas…
Šventė, kuri plaukė per miestą: įspūdžiai po „Švęskime upę!“ 2025
Į upės šventę susirinkusius miestiečius gegužės 24-oji lepino puikiu oru – be liūčių, kaitrų ar vėjų, užtai su daug kūrybos, atradimų ir lėto buvimo ant bei prie vandens: „Švęskime upę!“ dar kartą įrodė – kai miestą veda upės srovė ir kūrybingų žmonių energija, nuotaiką kuria spontaniškas buvimas kartu. Nuo Panemunės iki Santakos nusidriekė gyvas Kauno menininkų namų ir iniciatyvos „Švęskime upę!“ organizuojamas kultūrinis maršrutas, kuriame dalyvavo šimtai miestiečių ir svečių – vieni irklavo, kiti mynė dviračiais ar tiesiog leidosi pažinti miestą neskubėdami, stebėdami, klausydami ir įsitraukdami. „Koks gėris plaukti Nemunu, žvalgytis į Kauno veidą iš upės vidurio ir sutikti tiek daug mielų žmonių, kviečiančių ir įtraukiančių į pačias įvairiausias veiklas…
Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi
Gegužės 22-ąją Lietuva kartu su dar 195 pasaulio šalimis mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų šūkis – „Harmonija su gamta ir darniu vystymusi“ – kviečia pažvelgti į tai, kaip glaudžiai susijusios mūsų gyvenimo kokybė, socialinis teisingumas ir planetos ekologinė pusiausvyra. Tarptautinę biologinės įvairovės dieną ypatingas dėmesys skiriamas dviems svarbiems pasauliniams susitarimams: Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams ir Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkei. Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkėje išsikelti ambicingi tikslai: iki 2030 m. apsaugoti ir darniai tvarkyti bent 30 proc. pasaulio sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų, taip pat atkurti tiek pat pažeistų ekosistemų. Šiuo metu išnykimas gresia apie 1 mln. augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai…
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti
Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai. „Šiemet jau dešimtas pavasaris, kai kartu su kitomis regiono savivaldybėmis nepertraukiamai kovojame prieš įkyriuosius vabzdžius, biologinėmis priemonėmis mažindami jų populiaciją. Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerija vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų. Buvusioji valdžia, planuodama šių metų biudžetą, jas buvo „pamiršusi“. Moksliniai tyrimai rodo, kad sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų – mašalų kiekis ženkliai sumažėjo“ – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Šiais metais projektui skirta kiek daugiau kaip 100 tūkst. Eur: valstybės dotacija…
Kaunas vėl kviečia švęsti upę: kultūros kelionė vandeniu ir krantais, nuo Panemunės iki Santakos
Gegužės 24 d., šeštadienį, Kauno gimtadienio programa išsiskleis ne tik senamiesčio aikštėse, bet ir pasuks upės link. Jau šeštą kartą vykstantis festivalis „Švęskime upę!“ pakvies kauniečius ir miesto svečius švęsti upę kaip bendruomenės susitikimo, kūrybos ir bendrakultūriškumo vietą. Nuo ryto iki popietės Nemuno pakrantėse nuo Panemunės iki Santakos nusidrieks kultūrinis maršrutas – tarsi gyva upės istorija, kur kiekviena stotelė taps meno, pažinimo ar patyrimo sala, o išradingos veiklos vyks tiek ant kranto, tiek ant vandens. Miestas iš upės perspektyvos „Norisi, kad santykis su upe būtų ne epizodinis, o taptų kasdienybės dalimi: kad į pakrantę ateitume ne tik šuniuką pavedžioti, bet ir išgirsti, ką upė pasakoja miestui – šiandien ir kiekvieną…
Kaip iš medienos išnaikinti kenkėjus?
Gyvenimas mediniame name daugeliui sukuria ramybės oazę, tačiau neretai tenka susidurti su poilsį trikdančiais kenkėjais, kurie, apsigyvenę medinėse sienose, be gailesčio jas graužia. Biologas Liutauras Grigaliūnas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas, teigia, kad turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, norint apsaugoti jį nuo medį naikinančių vabzdžių, būtina periodiškai prižiūrėti namą. „Dažnam sunku patikėti, kaip vos 5 milimetrų dydžio vabzdžiai gali pažeisti namo konstrukcijas. Nuo balandžio iki rugsėjo medgraužiai poruojasi ir medienos plyšeliuose patelės deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos graužiasi gilyn ir medienoje raižo tunelius. Lervos vystymasis trunka 1–5 metus: subrendusi lerva virsta lėliuke, o suaugęs vabzdys išsigraužia išorėn, palikdamas medyje angas. Įsivaizduokite, kokią akiai nematomą, bet konstrukcijoms pavojingą žalą tai gali…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: Seimas apribojo plynuosius miško kirtimus šalia miestų ir miestelių
2025 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotus pakeitimus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kurie nuo kitų metų apriboja plynuosius pagrindinius miško kirtimus šalia miestų ir miestelių teritorijos ribų. Nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas nebeleis vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Visgi ir vykdant atvejinius ar atrankinius pagrindinius kirtimus, paskutinis kirtimas bus galimas tik tada, kai kertamoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m. Pasak L. Jonausko, tokios įstatymo pataisos ne tik…
