Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris sudaro atitinkamai 31,4 ir 25,3 tūkst. kubinių metrų ir viršija stichinės nelaimės ribą. Dėl to šių savivaldybių teritorijose Aplinkos ministerija skelbia stichinę nelaimę miškuose ir pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse. Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo medynus ne rečiau, kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos metu. Kitu metu…
Ūkininkams – lankstesnė išmokų sistema už negamybinius plotus
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai gera žinia žemdirbiams, dėl neatitikimų galėjusiems prarasti ekologinių sistemų išmokas. Peržiūrėjo reikalavimus 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tačiau praktika parodė, kad dalis ūkininkų dėl minimalių neatitikimų tokiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas. Tai įvertinus, birželio 17 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir…
Per dieną surinko 6 tonas į aplinką išmestų padangų
Nors gyventojams ir verslui yra sudarytos galimybės tvarkingai atsikratyti senomis padangomis, kiekvienais metais vis dar surenkama šimtai tonų į aplinką išmestų senų padangų. Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į vis dar egzistuojančią problemą, iniciatyvos „Rinkis veikti atsakingai“ metu autoservisų tinklo MELGA darbuotojų komanda Vilniaus ir Kauno apskrityse surinko net 6 tonas bešeimininkių padangų. Atsakingi esame visi „Rinkis veikti atsakingai“ – tai įmonės MELGA iniciatyva, skatinanti visuomenę prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie švaresnės, saugesnės ir sveikesnės aplinkos. „Prisiimti atsakomybę galime visi – tiek gyventojai, domėdamiesi ir sąmoningai pasirinkdami senas padangas palikti ten, kur bus pasirūpinta tinkamu atliekų tvarkymu, tiek verslas, skaidriai ir sąžiningai vykdydamas atliekų tvarkymo įsipareigojimus, tiek atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai,…
Seimo Ateities komitetas: „Klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo pažanga stagnuoja dėl kaštų ir naudos analizės trūkumo“
2024 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ateities komitetas birželio 14 d. posėdyje, svarstydamas klausimą „Klimatui neutrali valstybė: darnaus vystymosi tikslai ir Lietuvos įsipareigojimai „Lietuva 2050“ kontekste“, akcentavo, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir klimato neutralumo trūksta didesnio planavimo, tikslesnių duomenų, taip pat platesnio kaštų ir naudos analizės taikymo. „Mes, kaip Respublika, esam įsipareigoję Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkei iki 2030-ųjų metų, kurios viena svarbiausių krypčių yra neigiamo žmonijos poveikio klimatui ir gamtinei aplinkai suvaldymas. Tas pats įtvirtina ir Europos Sąjungos (ES) Žaliajame kurse ir su juo susijusiose politikose. Visa tai yra išdėstyta ir valstybės…
Prie centralizuotų nuotekų tinklų jungiasi vis daugiau pričiuptų pažeidėjų
Prieš ketverius metus sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė apčiuopiamų rezultatų – mieste nelegalių atvejų skaičius sumažėjo kone perpus. Situaciją pagerino ir savivaldybės skiriama finansinė parama: vien šiais metais nemokamai prie tinklų prisijungs mažiausiai 33 gyvenamieji namai. Dar daugiau tikimasi iš testuojamos naujos Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS). Teršėjų sumažėjo perpus Netinkamai nuotekas tvarkantys ir aplinką teršiantys gyventojai po padidinamuoju stiklu atsidūrė dar 2020-aisiais. Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistų komanda iki šiol reguliariai vykdo patikrinimus. Per ketverius metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų Kaune sumažėjo kone perpus – nuo 4024 iki 2157. „Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu…
Verslo pastangos dėl klimato: ant prekybos centro įrengė elektrinę ir įkurdino bites
Stengiantis lėtinti ir stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą svarbus kiekvieno indėlis bet kurioje srityje, ne išimtis ir mus supantys pastatai. Vaizdingame sostinės Šeškinės Oze įsikūręs prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis savo aplinkosauginių įsipareigojimų ant pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę – planuojama, kad ji pagamins beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Taip pat ant prekybos ir pramogų centro stogo apgyvendintos bitės, padėsiančios palaikyti aplinkinę bioįvairovę ir gerinti jos kokybę Ant prekybos ir pramogų centro OZAS stogo sumontuotoje saulės elektrinėje yra 1170 modulių, kurių kiekvieno galia siekia 410 W. Pastato reikmėms per penkis šių metų mėnesius ji jau sugeneravo daugiau nei 158 tūkst. kWh elektros energijos. Planuojama, kad…
Kirpikų populiacija 2024 metais pušynams grėsmės nekelia
Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus minor Eich.). Jie graužia takus po pušų žieve, kuriuose vystosi kirpikų nauja karta. Suaugę vabalai papildomai maitindamiesi turi savybę įsigraužti į pušų žalių ūgliukų šerdį. Pagraužtus ūglius vėjas gali nulaužti ir jie nukrenta po pušų lajomis. Dėl šios savybės vabzdžių gentis pavadinta kirpikais, nes jų pagraužtos ir nulūžę šakelės panašios į sekatoriumi nukirptas. Apskaitos duomenimis, 2024 metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2023 metais, sumažėjo ir šis kenkėjas didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei neturės. 2024 metais buvo tęsiamas kasmetinis didžiojo ir mažojo kirpikų populiacijos monitoringas, kuris vykdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos 4 regioninių padalinių teritorijose:…
Pasodinto miško priežiūra ir apsauga
Valstybinės miškų tarnybos Vyriausiasis patarėjasMiškotyros mokslų daktaras Ričardas Beniušis Pavasarį, kaip ir kiekvienais metais, daug žemės ir miško savininkų bei valdytojų veisė ar atkūrė miškus valdomoje žemėje. Kultūriniu būdu pasodintas miškas paprastai vadinamas miško želdiniais. Pasodinus mišką svarbu jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti jo apsaugą. Kitu atveju investuoti pinigai ir sugaištas laikas sodmenų įsigijimui, mišku apsodinamo ploto paruošimui, pačių medelių pasodinimui gali nueiti perniek ir norimas rezultatas – sveikas ir našus suplanuotos rūšinės sudėties medynas – bus nepasiektas. Be to, gali tekti žuvusių medelių vietoje pasodinti naujus, o tai – vėl papildomos finansinės išlaidos ir laiko sąnaudos. Trumpai apžvelgsime keletą priemonių, kurios padės tinkamai puoselėti pasodintą mišką, kol jo medeliai…
Nuo šiol kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo
Baltijos jūra – viena iš labiausiai užterštų pasaulyje. Per didelis azoto ir fosforo kiekis, į jūrą patenkančios šiukšlės, pavojingos medžiagos, atkeliaujančios iš sausumos, Baltijos jūros ekosistemą įstūmė į kritinę būklę. Tačiau dar ne viskas prarasta – esama iniciatyvos, siekiančios išsaugoti mums svarbius vandenis, o prie jos prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“ – net 97 proc. jūros yra paveikta šio pavojingo reiškinio. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė. Iš netvaraus žemės ūkio, neatsakingos pramonės bei komunalinių nuotekų jūrą pasiekia azoto ir fosforo perteklius,…
Dar mažiau atliekų tavo šiukšlinėje – „Rimi“ pristatė naujas pakuotes, kurios leis sutaupyti iki 82 proc. plastiko
Prekybos tinklo „Rimi“ privačios etiketės „Rimi Smart“ dviejų rūšių maltos mėsos produkcija nuo šiol bus pakuojama plastikiniuose maišeliuose. Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pažymi, kad plastikinių dėžučių atsisakymas leis per metus sutaupyti iki 13 460 kg plastiko ir 1 260 kg popieriaus, tad bendrai suvartojamo plastiko kiekis kris net 82 proc., o tai prilygsta net 12 lengvųjų automobilių svoriui. Ne tik mažiau plastiko ar popieriaus, bet ir teršalų E. Krasauskienės teigimu, maltos mėsos plastikinės pakuotės keitimas – tai dar vienas žingsnis tvaresnių įmonės tikslų link. Siekiama, kad iki 2025 m. visos „Rimi“ privataus prekės ženklo maisto produktų pakuotės būtų pagamintos iš perdirbamo plastiko. „Pirkėjai galės prisidėti…
