Kaip užauginti gausų derlių taupant ne tik trąšas, bet ir dirvožemio išteklius? Šiuo metu, kai aplinkosaugos ir sąnaudų klausimai tampa vis aktualesni, ir mokslininkai, ir ūkininkai ieško tvarių sprendimų. Vienas jų – 3T žemdirbystės modelis, kuriame susilieja tikslumas, taupumas ir tvarumas. Šį modelį jau išbando ir Lietuvos ūkininkai, ieškantys sprendimų, kaip kuo labiau sumažinti veiklos nuostolius, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Tikslumas – ne prabanga, o būtinybė Kaip pasakoja ūkininkas Dainius Šlaustas, tvarumas prasideda nuo trąšų taupymo ir sąmoningo jų naudojimo. Jis pabrėžia, kad toks požiūris leidžia ne tik sumažinti trąšų sunaudojimą, bet ir ženkliai prisideda prie aplinkos apsaugos. „Savo ūkyje priemonių naudojame tik tiek, kiek reikia, taip pat sudarome…
Išradimą „auginančio“ KU startuolio vadovė dr. Tatjana Paulauskienė: „Išgyvename įdomiausią kūrybinį laikotarpį!“
Klaipėdos universiteto (KU) startuolio „Inobiostar“ komanda žingsnis po žingsnio, iššūkis po iššūkio tiesia kelią į sėkmę uostamiestyje gimusiai mokslininkų idėjai – vandenų taršos naftos produktais problemą spręsti natūraliomis, aplinkai draugiškomis premonėmis. KU mokslinėje bazėje gimusi ir iki bandomosios biotechnologijos, patentuoto išradimo, išplėtota idėja tituluojama kaip revoliucinga, iš esmės pakeisianti taršos nafta suvaldymo priemonių rinką. Jos kryptingą kelią į rinką akylai stebi tiek mokslo, tiek verslo pasaulis. Interviu su MB „Inobiostar“ lydere dr. Tatjana Paulauskiene, mokslininke, išradimo bendraautore, LR prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureate. KU startuolis „Inobiostar“ įkurtas 2020-aisiais tikslingai – mokslinę idėją su milžinišku potencialu paversti efektyviu ir rinkoje paklausiu produktu. Kokį pagrindą jūsų komanda turėjo tada, kur esate…
VU kuriamas elektromobilių įkrovimo tinklas – prisidės prie kelių dešimčių tonų CO₂ mažinimo šalyje
Įgyvendindamas klimato neutralumo planą, Vilniaus universitetas (VU) kuria elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą universitetui priklausančiose teritorijose. Šiuo metu įrengtas jau 5 sienines įkrovimo stoteles iki metų pabaigos, planuojama, papildys dar 20 stacionarių įkrovimo stotelių prie įvairių VU pastatų. Šiuo metu 3 įrengtos įkrovimo stotelės veikia M. K. Čiurlionio g. 23A prie VU Medicinos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų, o dar 2 – Nemenčinės pl. 3D, daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje Saulėtekio akademiniame miestelyje. Įkrovimo prieiga skirta VU bendruomenės nariams, naudojantiems asmeninius arba tarnybinius elektromobilius. Naujosios stotelės bus įrengtos kitose aktualiose bendruomenei vietose, prie skirtingų padalinių Vilniaus miesto rajonuose, stotelių bus ir prie Kauno fakulteto, Šiaulių akademijos bei prie mokymų, praktikų bazių ir kituose regionuose.…
Stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo skelbiama ir Šalčininkų rajono miškuose
Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, todėl, vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šios savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų, visoje šalyje –beveik 300 tūkst. kubinių metrų (33 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Primename, kad paskelbus stichinę nelaimę, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo per 10 kalendorinių dienų apžiūrėti savo miško valdas, medynus pakartotinai žvalgyti ne rečiau kaip kas dvi savaites, nevykdyti eglynuose einamųjų miško kirtimų, neplynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus paskutinį atvejinių pagrindinių miško kirtimų…
Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
Prieš daugiau nei 200 metų, kai nebuvo nei palydovų, nei GPS, mokslininkai ėmėsi milžiniško iššūkio – nustatyti Žemės dydį ir formą naudodami tik rankinius prietaisus, žvaigždes ir medines piramides. Taip buvo suformuotas Struvės geodezinis lankas – 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) matavimų grandinė, jungianti 259 taškus per dešimt Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Šis unikalus kultūros, mokslo ir istorijos objektas prieš 20 metų buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiemet ši sukaktis minima įvairiais renginiais ir edukacijomis. Struvės geodezinio lanko paskirtis – tiksliai nustatyti Žemės formą, dydį ir kreivumą. Matavimai vyko nuo 1816 iki 1852 metų. Keturių ekspedicijų metu mokslininkai nustatė kampus tarp lanko punktų naudodami tik optinius…
Aplinkos ministerija tęsia darbus dėl esamų medžių apsaugos statybų metu: pradedamas statybos teisės aktų koregavimas
Aplinkos ministerija toliau nuosekliai stiprina esamų medžių apsaugos teisinį pagrindą statybų metu. Pasibaigus konsultacijų etapui su architektų, statybininkų ir nekilnojamojo turto plėtros atstovais bei sulaukus pirmųjų savivaldybių įžvalgų, pradedamas statybos teisės aktų koregavimas. Šiuo metu ministerija apibendrina savivaldybių pateiktas praktikas ir sistemina jų taikomus sprendimus. Kviečiame aktyviau prisidėti dar nepasisakiusias savivaldybes – šios įžvalgos yra svarbios ir reikalingos siekiant užtikrinti, kad rengiamas reglamentavimas atlieptų vietos sąlygas ir būtų įgyvendinamas be perteklinės naštos, tačiau užtikrinant kokybiškesnę esamų medžių apsaugą. Diskusijos su savivaldybėmis parodė, kad daugiausia iššūkių kyla tada, kai medžių apsaugos klausimai pradedami nagrinėti per vėlai. Jei pradedama rūpintis esamų medžių išsaugojimu tik techninio projekto rengimo ar net statybų metu, vadinasi…
KTU ekspertė apie tvarumo ugdymą: pirma bendradarbiauti turi pabandyti dėstytojai
Šiandieniniame pasaulyje, susiduriant su karo grėsme, klimato kaita, socialine nelygybe ir resursų pereikvojimu, tampa akivaizdu, kad tradiciniai problemų sprendimo būdai nėra pakankamai efektyvūs. Organizacijos, miestai ir bendruomenės turi ieškoti naujų, įtraukesnių veikimo būdų, kurie leistų kurti atsakingus ir ilgalaikius pokyčius. Vienas iš būdų tai pasiekti – dalyvaujamasis dizainas, skatinantis bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotų grupių ir leidžiantis sprendimų priėmimą perkelti iš uždarų kabinetų į atviras diskusijas. Kaip šis metodas gali prisidėti prie tvaresnio ir socialiai teisingesnio pasaulio kūrimo? Apie naujos kartos dizainerių vaidmenį tvarios ateities kūrime kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino laboratorijos specialiste, inovacijų eksperte Dovile Gaižauskiene. – Kas yra dalyvaujamasis dizainas? Kaip jis gali prisidėti prie švaresnės, taikesnės…
Ar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?
Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje egzistavimas. Lietuva gali didžiuotis kokybišku požeminiu vandeniu, tačiau vandens išteklių apsauga ir tvarus naudojimas išlieka vieni svarbiausių iššūkių. Tuo pačiu metu pasaulio valstybės susiduria su skirtingomis vandens išteklių valdymo problemomis – vienos kovoja su tarša, kitos – su stygiumi. Šiame kontekste itin svarbus tampa sąmoningumas: ar dar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti? Du scenarijai – pozityvus ir katastrofinis Lietuva išsiskiria pakankamai kokybišku požeminiu vandeniu, kuris šiuo metu patenka į mūsų namus švarus ir saugus. Tačiau tai – privilegija, kurią turime išsaugoti. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir…
Viceministras Ramūnas Krugelis nebedirbs Aplinkos ministerijoje
Nuo ketvirtadienio Aplinkos ministerijoje nebedirbs viceministras Ramūnas Krugelis. „Dėkoju Ramūnui už atsakingą darbą ir jo indėlį aplinkosaugos, miškų ir saugomų teritorijų klausimais, ypač – už Miškų įstatymo derinimo procesą,“ – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis. Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis buvo atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis. R. Krugelis anksčiau yra dirbęs Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovo pavaduotoju, beveik 14 metų vadovavo Metelių regioninio parko direkcijai. Pranešimą paskelbė: Aistė Gadliauskaitė, LR aplinkos ministerija
KTU mokslininkas: naftos išsiliejimai Baltijoje – naujos technologijos prieš seną taršos problemą
Naftos išsiliejimai yra vienas reikšmingiausių jūrų aplinkos taršos šaltinių. Švedijos mokslininkų teigimu, 2013–2022 m. atliekant oro stebėseną Baltijos jūros regione buvo užfiksuoti 709 naftos išsiliejimo atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos jūra yra viena judriausių laivybos eismo zonų pasaulyje, išsiliejimų rizika čia išlieka nuolat didelė. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) profesorius dr. Rimvydas Milašius pažymi, kad ši problema aktuali ne tik Baltijos jūros regionui – naftos išsiliejimų pasitaiko daugelyje pasaulio vietų. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė pasiekė tokį brandos lygį, kai suprantame švarios aplinkos svarbą ir esame pasirengę imtis atsakomybės – net jei tai reiškia pradėti nuo nedidelių, bet reikšmingų žingsnių savo aplinkoje.…
