Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, tobulinančiam atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą. Daugelis pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu, taip pat su efektyvesniu komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemos veikimu. Kas keistųsi tvarkant padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones? Padangų, filtrų, amortizatorių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą siūloma organizuoti tik kolektyviai. Padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas. Numatoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės ir transporto priemonių gamintojų ir importuotojų…
Kelio apšvietimo sprendimams naudos žaliąją energiją: „Via Lietuva“ ant triukšmą mažinančių užtvarų įrengs saulės modulius
„Via Lietuva“ šiais metais vykdo ne tik didžiausios per dešimtmetį apimties kelių ir jų infrastruktūros plėtros darbus, bet ir didina savo veikloje taikomus aplinkosauginius sprendimus. Dar šiais metais įmonė ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus įrengs saulės modulius. Jų pagaminta žalioji energija bus naudojama kelio ženklų apšvietimo sprendimams. „Tvarumo siekiame visose veiklos srityse, tausojame bei taupome išteklius, tarp jų ir energetinius. Kaip organizacija turime tikslą prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo ir maksimaliai įveiklinti valdomą infrastruktūrą. Tai prisidės ne tik prie aplinkosauginių sprendimų plėtros, bet ir infrastruktūros efektyvumo didinimo. Mūsų vizija – per artimiausius trejus metus atsinaujinančios energijos gamybos sprendimus išplėsti tiek, jog mūsų veikloje būtų 100 proc. naudojama tik žalioji…
Tyrimas atskleidė, kad pritvirtintas kamštelis daugeliui žmonių – ne problema
Išmokti gerti iš plastiko butelio su pritvirtintu kamšteliu buvo lengva 3 iš 4 Lietuvos gyventojų. Gegužę šalyje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 76 proc. žmonių priima pokyčius, kurie sumažina galimybę plastiko kamšteliams atsidurti gamtoje. „Vienas pagrindinių užstato sistemos tikslų Lietuvoje yra saugoti aplinką – užtikrinti, kad gamtoje dažniausiai vartojamų gėrimų pakuotės atsidurtų surinkimo vietose ir nukeliautų pas perdirbėjus. Užstato sistemą įsteigę ir palaikantys gėrimų gamintojai ir importuotojai dabar žengia reikšmingą žingsnį, į rinką išleisdami PET plastiko pakuotes su pritvirtintais kamšteliais. Ši praktika didina tikimybę, kad kamšteliai į taromatus pateks kartu su buteliais, atitinkamai sumažės galimybių jiems atsidurti pievose, parkuose, miškuose ar paežerėse“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras…
Pirmą kartą Lietuvoje – mobili paroda, vaizduojanti Europos ūkiuose laikomų gyvūnų sąlygas
Į Lietuvą iš Švedijos atvyko mobili paroda – „Už gyvūnus. Europos turas 2024“. Ji eksponuojama priešais Lietuvos Respublikos Seimą priparkuotame sunkvežimyje, keliaujančiame po didžiuosius Europos miestus. „Industrinėse fermose laikomų gyvūnų apsauga praktiškai neegzistuoja. Todėl šios parodos tikslas ne tik supažindinti visuomenę ir politikus su pačiomis žiauriausiomis praktikomis, bet ir paskatinti daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovei“, – sako nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė, kviesdama apsilankyti mobilioje parodoje birželio 22-23 dienomis. „Gyvūnai, laikomi industrinėse fermose, visą savo gyvenimą praleidžia ankštuose narvuose ar garduose. Dar blogiau – jie yra kankinami skirtingais įrankiais: elektriniais botagais, kurie naudojami kai gyvūnai nepaklūsta, spygliuotais žiedais, kurie veršiukams dedami į nosis, kad kai šie…
Lietuvos švariosios technologijos – bene daugiausiai investicijų pritraukianti sfera
Švariosiomis technologijomis (cleantech) vadinami technologiniai, inovatyvių verslo modelių, ir panašūs sprendimai, prisidedantys ar tiesiogiai sprendžiantys pasaulines aplinkos problemas. Švariosios technologijos apima įvairias technologijas, tokias aparatinė bei programinė įranga, daiktų internetą (IoT) ir net finansines paslaugas. Švariųjų technologijų taikymas Lietuvoje apima tris pagrindines pramonės šakas – atsinaujinančią energiją, mobilumą ir transportą bei išteklius ir aplinką. „Lietuvos švariųjų technologijų ekosistemos 2023 m. apžvalga“ analizuoja inovatyviausius švariųjų technologijų produktus ir paslauga teikiančių startuolių bei inovatyviausių įmonių veiklą. 2023 m. Lietuvos švariųjų technologijų rinka patyrė laipsnišką augimą. Bendros investicijos į švariąsias technologijas Lietuvoje 2023 m. siekė 107,5 mln. eurų – tai net 70% metinis augimas. Nuo 2017 m., kai buvo pradėta Lietuvos švariųjų technologijų…
Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtus invazinius šliužus, bus skiriamos dotacijos už jų naikinimą
Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija. Iš Pirėnų pusiasalio kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur…
Seimas sugriežtino sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus
Seimas pritarė įstatymų projektams, sugriežtindamas sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai nustatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Baudos diferencijuotos pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, baudos dydis taip pat susietas su gaunama nauda. Priimtais įstatymo pakeitimais sugriežtintos baudos už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinta atsakomybė už Žvejybos taisyklių pažeidimus. Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė, kad esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido, tai įrodo neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus…
Seimas patvirtino Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisas
Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengto Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisoms, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos. Šis ES teisės aktų paketas skirtas klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. Patvirtinus įstatymą, nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams. Lietuvai sudarytos galimybės pasinaudoti ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės…
Didinamos baudos už nusižengimus aplinkosaugos srityje, numatant pažeidimo padarymo įrankių, o kai kuriais atvejais ir priemonių konfiskavimą
Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai. Sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų, Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą. Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų…
Nevyriausybinės organizacijos palaiko taršaus kuro apmokestinimą, bet siūlo numatyti pagalbą skurdžiau gyvenantiems
Pranešimas žiniasklaidai2024-06-20Vilnius Šiandien Seime priimti Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais apmokestinamas taršus kuras, šalia įprastinio akcizo tarifo įvedant papildomą anglies dvideginio (CO2) tarifą. Taip pat, ieškant papildomų lėšų šalies apsaugai, įvedamas tarifas saugumui. Jei šio įstatymo pataisos bus priimtos jas pasirašius Prezidentui, nuo 2025 m. sausio 1 dienos litras dyzelino kainuos apie 13 centų daugiau, o litras benzino beveik 6 centais daugiau nei šiuo metu. Į šalies biudžetą tikimasi papildomai surinkti beveik 65 mln. eurų.„Manome, kad tai – sveikintina iniciatyva ir jos reikėjo jau anksčiau. Aukštesnės kuro kainos įgyvendina žaliosios darbotvarkės principą „teršėjas moka”. Be to, tikimasi, kad tai skatins gyventojus rinktis alternatyvas asmeniniam automobiliui: dažniau rinktis viešąjį transportą, dalintis automobiliais,…
