Galima tvariau gabenti užstato pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Sudėjus tarą į taromatą, likęs tuščias maišas neturėtų būti išmestas. Kiekvienas žmogus gali pasirūpinti, kad namuose būtų patvarus daugkartinis maišas, kurio netektų išmesti taros surinkimo vietoje. Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) akcentuoja, kad vėl ir vėl naudojant tą patį maišą gamtą galima labiau apsaugoti nuo atliekų, o taros grąžinimą padaryti tvaresnį. „Kiekvieną grąžintą butelį ar skardinę siekiame paversti vertinga antrine žaliava. Perdirbant gyventojų grąžintas vienkartines gėrimų pakuotes, jos tampa plastiko, stiklo, aliuminio ar plieno žaliava, iš kurios galima pagaminti įvairius naujus daiktus. Taigi, užstato sistema padeda sutaupyti išteklių ir prisideda prie tvaresnės gamybos. Norime atkreipti dėmesį, kad ir…
Aukojantiems taros užstatą „Lidl“ parduotuvėse kvitas bus spausdinamas tik pageidaujant
Nuo šiol prekybos tinklo „Lidl“ klientams, kurie taromatuose atgautą užstatą renkasi aukoti, nebus spausdinamas kvitas, nebent jie to pageidaus. Taip „Lidl“ siekia suteikti galimybę pirkėjams rinktis gamtai draugiškesnį sprendimą ir mažinti sunaudojamo popieriaus kiekį. „Jau septynerius metus „Lidl“ klientai gali taromatuose atgautą užstatą paaukoti vaikų dienos centrų veiklą vykdančioms organizacijomis, o mes paaukotą sumą padvigubiname iš „Lidl“ lėšų. Tokiu būdu surinkta parama vien per šiuos metus pasiekė virš 40 tūkst. eurų, o per septynerius – daugiau nei pusę milijono eurų. Pasirinkus aukojimo funkciją iki šiol klientai automatiškai gaudavo spausdintą kvitą, kurių per metus susidarydavo dešimtys tūkstančių, tačiau dabar jis bus spausdinamas tik klientams pageidavus. Tai reiškia, kad bus sutaupomas reikšmingas…
Tyrimas: lietuviai elektrą taupo ne tik dėl mažesnių sąskaitų
Lietuviai elektros veltui nešvaisto. Tai įrodo „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa – net 90 proc. respondentų pasisako taupantys elektrą. Nors pagrindine elektros taupymo priežastimi išlieka siekis sumažinti sąskaitas, tačiau ryškus ir moralinis aspektas – gyventojus motyvuoja noras taip prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo bei siekis elektros energijos taupymo įgūdžius perduoti vaikams. Taupo norėdami gyventi sveikesnėje planetoje Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų elektros energijos taupymo įpročius ir kovos su klimato kaita būdus. Rezultatai parodė, kad dažniausiai elektros taupymu siekiama sumažinti sąskaitas už elektrą – šią priežastį įvardijo net 71 proc. apklaustųjų. Tačiau buvo pastebėti ir kiti tikslai – net trečdalis (33 proc.) elektros taupymo priežastimi nurodė galimybę…
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės
Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad, reaguojant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją dėl eglynuose sparčiai plintančių žievėgraužio tipografo ir besikartojančių stichinių vėjų padarytų pažeidimų, 2024 m. liepos 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimas, pagal kurį padidintas labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, leistinų kirsti atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, plotas. Pakeitimas leidžia miškų savininkams ir valdytojams greičiau ir paprasčiau imtis miškų tvarkymo darbų, miškus užpuolus kenkėjams arba viesulams ir audroms juos išvarčius ar išlaužius. Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertamų labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių plotas padidintas iki 0,3 ha. Anksčiau šis plotas galėjo būti ne didesnis, kaip 0,1 ha. Taip pat į taisykles…
Atsaini augintinio priežiūra kartais baigiasi net tragiškai
Šiandien gyvūnai auginami kaip tikri šeimos nariai. Neretai jie turi savo lovą, yra lepinami sveiku maistu ir kartu keliauja atostogauti. Tiesa, iš didelės meilės gyvūnams gali būti suteikiama per daug laisvės ir per mažai kontrolės. Draudimo bendrovės „If“ statistika rodo, pastaruoju metu padaugėjo besikreipiančių dėl gyvūnų padarytų žalų tretiesiems asmenims. Kai kurie nemalonūs susidūrimai su neprižiūrimais gyvūnais net baigėsi tragiškai. „Svarbu yra tinkamai prižiūrėti savo augintinį lauke, ypač jei tai – didelis šuo. Vis daugėja atvejų, kai be pavadėlio vedžiojami šunys pargriauna šali einančius pėsčiuosius. Tokie įvykiai baigėsi sunkiais sužalojimais ir net mirtimi. Kitas pavyzdys – kai savininkas perduoda pavadėlį vaikui, o šis nenulaiko šuns. Vienu konkrečiu atveju, gyvūnas pabėgo…
Kviečia į nemokamas konsultacijas apie žiedinės ekonomikos principų taikymą
Žiedinės ekonomikos principai, skatinantys resursų taupymą ir atliekų mažinimą, vis labiau integruojami tiek į startuolių ir verslų kūrybos procesus, tiek visuomenei atvirose kūrybinėse dirbtuvėse (angl. „makerspace“). Kokia to nauda ir iššūkiai tenka kūrėjams bei vartotojams? Lietuvos verslo paramos organizacijoms, kūrybinių dirbtuvių koordinatoriams, kūrėjams ir menininkams, verslams ir savivaldos atstovams Tech-Park Kaunas atveria nemokamas konsultacijas. Iššūkius kelia pradžios Europoje, kur tvarumas yra prioritetas, žiedinės praktikos integravimas į kūrėjų erdves skatina efektyvų išteklių naudojimą ir prisideda prie ekologiškesnės ateities. „Žiediniai metodai yra ypač naudingi pradedančiųjų verslininkų ir apskritai kūrėjų bendruomenėms, nes jie ne tik padeda sumažinti atliekų kiekį, bet ir skatina inovacijas ir naujų technologijų kūrimą, kas gali suteikti konkurencinį pranašumą ir…
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti modernų laivą, galėsiantį atlikti ir teršimo incidentų likvidavimo darbus
Pirmadienį Klaipėdoje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Gvidas Dargužas ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Giedrius Premeneckas pasirašė partnerystės sutartį dėl karinio laivo pirkimo procedūrų pradžios. “Į Klaipėdos uostą atplaukia ir laivai, atgabenantys naftos produktus, neturintys draudimo, todėl mūsų šalis privalo turėti nors vieną šiuolaikinį laivą, galintį užkardyti kylančias grėsmes dėl galimos taršos likvidavimo. Todėl tikimės, kad būsimasis statytojas pastatys laivą pagal mūsų poreikius”, – pasirašymo ceremonijos metu pabrėžė Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas G. Premeneckas. Planuojama, kad naujas daugiafunkcis gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivas Lietuvą pasiektų 2029 m. Jis galėtų vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, gesinti gaisrus, neutralizuoti chemines…
Baltijos jūros dugne toli gražu ne gintaro rūmai – narai ištraukė 70 kg sveriančius nuskendusius žvejybinius tinklus
Plastiko tarša – viena opiausių Baltijos jūros problemų. Praėjusią savaitę į jūros gelmes nusileidusi narų komanda dugne nuo tinklų, keliančių mikroplastiko taršą, raizgalynės vadavo penkis nuskendusius laivus. Specialistai atviri – tokių darbų užteks dar dešimtmečiams, tačiau tobulėjančios technologijos, verslo palaikymas ir besiformuojanti bendruomenė iš esmės keičia Baltijos jūros veidą. Iššūkių kupina ekspedicija Nardymo entuziastus vienijančios „Nardymo akademijos“ atstovo Andriaus Albriko teigimu, liepos mėnesio pradžioje įvykęs nėrimas į Baltijos jūros dugną nepašykštėjo iššūkių, tačiau galutinis rezultatas atpirko net ir didžiausią vargą. „Šį kartą per tris dienas turėjome galimybę apžiūrėti penkis Baltijos jūroje nuskendusius ir storu pamestų žvejybinių tinklų sluoksniu padengtus laivus. Nėrėme į 34 metrų gylį, iš viso šioje ekspedicijoje dalyvavo…
Seimas pritarė atliekų tvarkymo reglamentavimo pakeitimams
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis, įgyvendinant atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, visos komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos), surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aplinkos ministerija praneša, kad priimtais pakeitimais atstatyta iki teisinių spragų atsiradimo galiojusi tvarka, numatanti kad į rinkliavą gali būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų…
Patikslinta komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos kainodara
Seimas pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo pakeitimams, kurie leis ištaisyti teisines spragas ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Visos komunalinių atliekų ir joms nepriskiriamų kitų buityje susidarančių atliekų, surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos kaip ir iki šiol bus įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (rinkliava). Atstatyta iki teisinių spragų atsiradimo galiojusi tvarka, numatanti kad į rinkliavą gali būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir…
