Aukšto oro užterštumo epizodas šalyje tęsiasi, rodo rugsėjo 9 dienos oro tyrimų stotyse fiksuojami duomenys. Vakar paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę visuose šalies miestuose, kur Aplinkos apsaugos agentūra vykdo aplinkos oro monitoringą. Šį rytą aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos fiksuojamos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Jonavos oro kokybės tyrimų stotyse. Padidėję ir smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos aplinkos ore (miestuose valandos koncentracija svyruoja nuo 30 iki 50 µg/m³). Meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis šiandien ir rytoj išliks nepalankios, toliau numatomi sausi orai, pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypčių vėjas – oro kokybė šalyje išliks prasta. Oro užterštumą didina transportas, pakeltoji tarša, statybos, kelių remonto…
Nežinote, nuo ko pradėti verslo tvarumo kelionę? Ekspertai atskleidė svarbiausius pirmuosius žingsnius
„Kas mums iš to?“ – klausia ne viena bendrovė, kai kalba pasisuka apie tvarumą ir jo įgyvendinimą versle. Kitos, jau pradėjusios taikyti tvarumo praktikas versle, taip pat turi dar ne vieną klausimą, nes ne visada aišku, kaip, ką ir kada reikia atlikti. O tvarumo ataskaitų prievolė tampa aktuali vis didesniam įmonių ratui. Atsakyti bent į dalį bendroves kamuojančių klausimų bus bandoma jau rugsėjo 12–13 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksiančioje konferencijoje „Tvarumo planas 2024“. Renginyje susirinks didžiausių Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Maxima“, „LTG Link“, EIKA, „Ignitis“, SBA Group“, bei daugelio kitų vadovai ir atstovai, kurie drauge ieškos geriausių sprendimų ir praktikų, taikytinų tvaraus verslo kūrime. D. Dargis: nereikia užstrigti…
Gyventojai Lietuvoje „Šlamančių“ miškams jau paaukojo milijoną butelių
Lietuvoje vykstanti „Keisk tarą į šlamančius“ kampanija rugpjūtį pasiekė įspūdingą rezultatą – gyventojų taromatuose „Sengirės fondui“ paaukotas užstato pakuočių skaičius nuo kampanijos pradžios viršijo milijoną. Tai – virš 100 tūkst. eurų, už kuriuos toliau bus išperkami senųjų miškų plotai, apsaugoti nuo kirtimų ir kitos žmogaus veiklos. „9 iš 10 žmonių Lietuvoje palaiko užstato sistemą. Dėl to šimtai milijonų užstato pakuočių kasmet nukeliauja pas perdirbėjus ir nepasilieka gamtoje. Iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ rezultatai rodo, kad daugybė žmonių Lietuvoje yra linkę dar labiau prisidėti prie aplinkos apsaugos – dar labiau puoselėti senuosius miškus, kurie yra ypač svarbūs ištisoms ekosistemoms ir retoms rūšims gyvuoti“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas…
Nuskendusių žvejybinių tinklų traukimas iš Baltijos jūros dugno bus tęsiamas ir ateinančiais metais: tam gyventojų pagalba surinkta solidi finansinė parama
Baltijos jūra jau daugelį metų laikoma viena labiausiai užterštų pasaulyje. Žemės ūkis, akvakultūra, žuvininkystė, spartėjanti klimato kaita prisideda prie jos taršos ir ekosistemos kitimo. Visgi jūrą tyrinėjančių mokslininkų teigimu, jūros ir jos pakrančių valymo darbai padeda surinkti didžiąsias atliekas ir taip pristabdyti mikroplastiko taršą. Verslui, gyventojams ir nevyriausybinėms organizacijoms suvienijus jėgas, ateinančiais metais bus toliau švarinamos Baltijos jūros pakrantės, o iš jos dugno traukiami nuskendę žvejybiniai tinklai. Tam surinkta daugiau nei 50 tūkst. eurų suma. Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir paskatinti bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo, bendrovė „Neste“ šią vasarą trečius metus iš eilės Baltijos šalyse inicijavo akciją „Išvien dėl švaresnės Baltijos!“. Jos…
Šiaulių miesto sodų bendrijoms – nauji maisto atliekų konteineriai
Šiauliuose pradėtas maisto atliekų surinkimas įgauna vis didesnį pagreitį, o naujausi pokyčiai pasiekė ir sodų bendrijas. Šiaulių miesto savivaldybė kartu su VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (ŠRATC) ėmėsi plėsti atskirą maisto atliekų surinkimą, užtikrindama, kad šią paslaugą gautų ir sodų bendrijų atliekų turėtojai. Surenkamų maisto atliekų kiekis didėja Nuo šių metų sausio 1 d., kai maisto ir virtuvės atliekos buvo pradėtos rinkti atskirai, Šiauliuose šių atliekų surenkamas kiekis šoktelėjo net 23,73 proc. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais surinkta 498,66 tonų maisto ir virtuvės atliekų, o iki metų pabaigos tikimasi viršyti 1000 tonų šių atskirai surinktų atliekų. ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis teigia, kad šiauliečiai puikiai prisijaukina rūšiavimo įpročius: „Gyventojai noriai rūšiuoja…
Padidėjus orai taršai NVSC pataria, kaip elgtis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien (rugsėjo 7d.) kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore (Kauno Dainavos mikrorajone, Noreikiškėse, Jonavoje, Šiauliuose) kuri siejama su miškų ir durpynų gaisrais Baltarusijoje. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai. Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų. Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia individo…
Lietuvoje šį savaitgalį oro užterštumas išlieka padidėjęs
Lietuvoje oro užterštumas rugsėjo 7-8 dienomis išlieka padidėjęs, rodo oro tyrimų stotyse fiksuojami duomenys. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracija padidėjusi daugelyje šalies vietų. Aplinkos oras užterštas ne tik dėl vietinių taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos ir pan.), bet ir dėl atneštinės taršos iš pietryčių. Turimais duomenimis, Baltarusijoje dega miškai ir durpynai, todėl kai kur Lietuvoje gali būti jaučiamas degėsių kvapas. ATNAUJINTA (09 07, 17 val. duomenys) Kietųjų dalelių KD10 koncentracija padidėjusi daugelyje miestų. Didžiausios koncentracijos 17 val. duomenimis yra Vilniuje, Kaune, Jonavoje (valandinės konc. svyruoja nuo 51 iki 114 mikrog/m3). Tikėtina, kad KD10 24 val. ribinė vertė (50 mikrog/m3) šiuose miestuose bus viršyta 1-1,5 karto. Kitų teršalų koncentracijos normos ribose. Sekmadienį situacija…
Skiriama parama ir čiurlių lizdavietėms renovuojamuose daugiabučiuose išsaugoti
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams. Čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių lizdaviečių įrengimas finansuojamas suteikiant lengvatinį kreditą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Esant poreikiui išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą. Paramą taip pat gali gauti naujai ruošiami daugiabučių namų modernizavimo projektai. Norint gauti šią paramą, reikia įsitikinti, kad planuojamame atnaujinti…
Važiuoti automobiliu galėtumėte perpus pigiau: ekspertas įvardijo pagrindines vairuotojų daromas klaidas
Daugelis lietuvių pasakytų, kad jų automobilis „valgo“ gerokai daugiau degalų nei deklaruoja gamintojas, tačiau tik retas susimąsto, kad dėl to yra kalta ne transporto priemonė, o tas, kuris kelyje nervingai spaudo greičio ir stabdžių pedalus bei vairuoja agresyviai. Vairavimo ekspertas sako, kad vos šiek tiek pakeitus savo vairavimo įpročius būtų galima nesunkiai sutaupyti apie 20 proc. degalų, o pasistengus labiau – net ir 50 proc. „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, parodė, kad trečdalis šalies vairuotojų nėra girdėję apie ekonomiško vairavimo rekomendacijas, didesnė jų dalis sakė dėmesio ekonomiškesniam vairavimui neskiriantys. Tiesa, pusė apklaustųjų sakė besistengiantys vairuoti ekonomiškai…
S. Gentvilas: klimato kaita – naujas iššūkis Kuršių nerijai, su tarptautiniais ekspertais ieškome apsaugos būdų
Šią savaitę Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų institucijų atstovai, vietos gyventojai bei mokslininkai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, kuriose, vadovaujant Australijos ekspertams, buvo vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitai. Penktadienį šiame renginyje kalbėjo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Kuršių nerijos istorija prasidėjo nuo kovos su vėju, tačiau apauginus kopas mes išsaugojome šią vietą ir jos unikalumą. Šiuo metu vykstanti klimato kaita ir kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis šiai Lietuvos kultūrinei vertybei. Šios dirbtuvės padėjo identifikuoti kryptis, kuriomis kartu su Kultūros ministerija turėsime dirbti apsaugant Kuršių neriją nuo…
