Europinis ungurys – viena paslaptingiausių žuvų rūšių pasaulyje. Niekas iki šiol gamtoje nėra matęs jo neršto, o kelionė iš Lietuvos vandenų iki Atlanto viduryje (Sargaso jūros regione) tikriausiai esančių nerštaviečių laikoma viena įspūdingiausių migracijų gyvūnų pasaulyje. Tačiau ši rūšis  –  viena sparčiausiai nykstančių: per pastaruosius dešimtmečius ungurių ištekliai Europoje sumažėjo daugiau nei 90 %. Lietuvoje ungurys gyvena upėse, ežeruose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Nors unguriai atmigruoja iki mūsų Baltijos jūros pakrančių ir į Kuršių marias, natūralus jų populiacijos pasipildymas yra labai menkas.  Dėl to jau daugelį metų vykdomas ungurių įžuvinimas: jauni unguriai įsigyjami kitose šių žuvų arealo dalyse ir išleidžiami į Lietuvos vidaus vandenis.  Įžuvinimas nevykdomas ten, kur dar išlikusi…

Kodėl lyčių įtrauktis į klimato kaitos politiką gali būti tokia svarbi? Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros profesorė Genovaitė Liobikienė Klimato kaitos pasekmės skirtingai veikia gyventojus. Skirtumus galima pastebėti ir lyties atžvilgiu: tyrimai parodė, kad moterys dažnai patiria didesnę klimato kaitos poveikio naštą dėl savo tradicinių vaidmenų. Kodėl taip yra ir kaip galima šią padėtį pataisyti? Kalbant apie klimato kaitos pasekmes, itin ryškiai lyčių nelygybė yra pastebima ir aktuali Afrikos bei Azijos regionų žemės ūkio sektoriuje. Duomenys rodo, kad Afrikos moterys, kurios dažnai yra atsakingos už maisto gamybą ir pagrinde darbuojasi žemės ūkio sektoriuje, neproporcingai kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio pirmiausiai todėl, kad šios problemos sukeltos grėsmės…

Būsto kreditavimo apimtys Lietuvoje šiemet išaugo – vien SEB banke per tris šių metų ketvirčius išduotų būsto paskolų suma buvo 53 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Iš viso gyventojams išduota būsto paskolų už 588 mln. eurų. Tuo metu bendras banko būsto paskolų portfelis Lietuvoje šiemet peržengė 3,7 mlrd. eurų ribą.  Per tris 2025 m. ketvirčius SEB bankas gyventojams suteikė būsto paskolų už 588 mln. eurų – 53 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Banke buvo sudaryta 36 proc. daugiau būsto kreditavimo sutarčių nei 2024-ųjų metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Ketvirtadalis paskolų – aukščiausios energinės klasės būstui „Stipri šalies ekonominė situacija bei palanki skolinimosi aplinka lėmė, kad būsto rinka šiemet…

„Visada žiūrėjau į mišką ir į gyvenimą smalsiai, atvirai, todėl miško terapija man suteikė dar daugiau gilumo ir suvokimo“, – sako Gintarė Karelina, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė ir miško terapijos užsiėmimų vedlė. Jos patyriminiai užsiėmimai kviečia ne tik pažinti gamtą, bet ir susitikti su pačiu savimi – lėtai, sąmoningai ir dėmesingai. Baigusi miškininkystės ir ekologijos studijas bei miško terapijos podiplomines studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, G. Karelina tapo pirmąja VMU miško terapijos užsiėmimų vedle. Apie kelią į miško terapiją, studijų patirtis ir pirmuosius žingsnius šioje veikloje – pokalbis su ja. – Gintare, kada pirmą kartą išgirdote apie miško terapiją ir kas paskatino pasirinkti šią sritį?…

Vilniaus Vilkpėdės rajono gyventojų pamėgtas, tačiau laiko ir intensyvaus naudojimo paženklintas skveras bus atnaujinamas. Čia planuojama sutvarkyti takus, poilsio ir sporto zonas, įrengti naujų erdvių bendruomenės renginiams. Teritorijos sutvarkymo projektą UAB Vilniaus vystymo kompanija rengė bendradarbiaudama su aplinkinių namų gyventojais, todėl skvere bus išsaugotos gyventojams patogiausios judėjimo trasos, brandūs medžiai ir mėgstamos poilsio vietos. „Vilkpėdės skvero atnaujinimas – dar vienas žingsnis kuriant miestą, kuriame kiekvienas rajonas turi patogias ir jaukias, žmonių kasdienybei pritaikytas žaliąsias erdves. Skverai yra bendruomenių susitikimo ir poilsio vietos, todėl juos nuosekliai atnaujiname visose seniūnijose“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Šiuo metu apie 1 ha teritorijoje tarp Savanorių prospekto, Gerosios Vilties ir Eglių gatvių esantį skverą…

Vanduo ir jo tėkmė – tai ne tik gamtos stichija, bet ir kūrybinį įkvėpimą atspindinti metafora. Tuo įsitikinusios ir lyriškosios „Baltos varnos“, kurių repertuare – ne viena daina, įkvėpta vandens. Vieną jų – „Vanduo“ – dainininkės atliko ant „Live on Water“ plausto Nemuno vidury, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Be galo mėgstame būti gamtoje, leisti čia laiką, tačiau mums patinka ir miesto šurmulys, kur, pavyzdžiui, gali gauti savo mėgstamos kavos. Nors gimėme mieste, visą vaikystę praleidome ežerų apsuptyje, o ir upę pasiekdavome išėjusios iš kiemo. Tad gamta mus lydi nuo pat mažumės“, – sako atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės. „Baltos varnos“: „Kūryboje sunku suvaldyti besiveržiantį vandenį“ Kaip teigia Milda, vanduo jų kūryboje…

Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė.  Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje ištirtas 504 gręžinių ir 138 šulinių vanduo. Higienos normą atitiko didžioji dalis tirtų mėginių – iš gręžinių vandens reikalavimus atitiko 88 proc., o iš šulinių – 90 proc. mėginių. Palyginimui, praėjusiais metais higienos normos reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių mėginių. „Naudojantis privačiais gręžiniais ar šuliniais labai svarbu vandenį tirti reguliariai…

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) kartu su partneriais aktyviai atnaujina taromatų įrangą. Šimtai naujų taromatų pagreitins pakuočių grąžinimo procesą ir suteiks daugiau patogumo gyventojams, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo. „Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais.  USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų…