Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko teigimu, gausus ir ant medžių šakų susikaupęs sniegas gali pridaryti nuostolių tiek jaunuose, tiek brandžiuose medynuose. Todėl po snygio tiek valstybinių miškų valdytojai, tiek privačių miškų savininkai turėtų apžiūrėti savo miškus vietovėse, kuriose buvo gausiai prisnigta. „Dėl susikaupusio sniego svorio dažniausiai lūžta medžių viršūnės ir šakos, ypač spygliuočių, ant kurių susilaiko didesni sniego kiekiai“, – sako V. Vasiliauskas. Sveiki medžiai išvirsta retai, tačiau pavojingų situacijų kyla vietose šalia kelių bei elektros tinklų linijų. Šiose vietovėse trasų…
Žuvininkystės duomenų rinkimas – esminė priemonė tausios Europos Sąjungos žvejybos užtikrinimui
Tvari žuvininkystė šiandien yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, o pagrindas atsakingiems sprendimams – patikimi ir išsamūs duomenys. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1004 nustato vieningą žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą visoms ES valstybėms narėms, užtikrinant, kad politikos formuotojai turėtų reikiamą informaciją sprendimams dėl vandens biologinių išteklių atkūrimo, tausios žvejybos ir sektoriaus vystymo. Ši sistema apima biologinius, aplinkosauginius, techninius, ekonominius ir socialinius duomenis. Valstybės narės privalo rinkti informaciją pagal nacionalinius darbo planus, teikti kasmetines ataskaitas ir dalyvauti regioninėse koordinavimo grupėse. Surinkti duomenys tampa pagrindu mokslinėms Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijoms, kurios vėliau naudojamos formuojant bendros žuvininkystės politikos sprendimus. „Nuoseklus ir kokybiškas duomenų rinkimas leidžia tiksliai įvertinti žuvininkystės sektoriaus…
Nematoma krizė: pavojingas klajojančių mikroplastiko dalelių kelias
Plastiko žala puikiai žinoma, tačiau vis dar elgiamės taip, lyg kiekvienas naujas gaminys nekeltų papildomo, nematomo pavojaus. Gyvename aplinkoje, kurioje mus nuolat supa plastikas: dėvime sintetinius drabužius, vis dar naudojame plastiko pakuotes, keičiame automobilių padangas, skalbiame, perkame ir išmetame. Kiekvienas iš šių veiksmų išskiria mažas, nematomas plastiko daleles, kurios patenka į aplinką ir joje išlieka dešimtmečius ir net ilgiau. Veikiamas saulės spindulių, mechaninio poveikio ar temperatūrų svyravimų plastikas skyla į mikroskopines daleles, vadinamas mikroplastiku, kuris nematomas plika akimi ir yra mažesnis už žmogaus plauko storį. Mikroplastikas aptinkamas beveik visur: nuo lietaus lašų ir buitinių dulkių iki vandenynų gelmių ir Arkties ledynų, taip patmūsų drabužiuose bei maiste. Pandemija šią situaciją dar…
Darnaus transporto svarba miestuose: alternatyvūs judumo sprendimai – būtinybė, o ne pasirinkimas
Lapkričio 26-ąją minima Pasaulinė darnaus transporto diena, primenanti, kad transporto sistema – tai pasaulio kraujotaka, jungianti šalis, miestus ir žmones. Transportas leidžia judėti, kurti darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę, tačiau tuo pat metu išlieka vienu didžiausių klimato kaitos katalizatorių. Šiuo metu transporto sektorius išmeta maždaug ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o apie 80 % transporto energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Todėl transporto sistemos pertvarka ir dekarbonizacija tampa esminiu mūsų visų ateities tikslu. Miestai – didžiausi iššūkiai ir didžiausios galimybės Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos duomenimis, šiandien net 3,5 milijardo žmonių gyvena miestuose. Nors jie užima vos 3 % pasaulio sausumos, būtent miestuose sugeneruojama iki 95 % transporto…
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas: COP30 klimato konferencijoje šalys solidarizavosi kovoje su klimato kaita
Lapkričio 10-21 d. Beleme (Brazilijos Respublika) vykusioje 30-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje COP30 valstybės ir regioninės organizacijos suaktyvino pastangas apriboti pasaulinės temperatūros kilimą ir išlaikyti 1,5oC globalios temperatūros ribojimo tikslą. Konferencijoje buvo patvirtintas sprendimų paketas, kurį sudaro apibendrinantis Globalus Mutirao sprendimas. „Šiuo sprendimu siekiama visų šalių vieningų ir bendrų pastangų imtis klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmų planetai išsaugoti. Esminis, spartus ir tvarus pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas yra vienintelis būdas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C, neviršijant arba nedaug viršijant šį rodiklį, ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą neigiamiems klimato kaitos padariniams“, – sako COP30 dalyvavęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Konferencijoje Brazilijoje 113 valstybių…
Aplinkos ministerija planuoja skirti 552 mln. eurų kovai su klimato kaita
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl 2026–2029 m. Klimato kaitos programos investicijų plano patvirtinimo“. Vyriausybei patvirtinus šį planą, Aplinkos ministerija parengs Klimato kaitos programos pažangos priemonių aprašus ir jų finansavimo sąlygas. Plano projekte numatyta, kad pastatams atnaujinti bus skirta 492,5 mln. eurų, kurie bus skirti renovuoti daugiabučius ir individualius namus, centrinės valdžios ir savivaldybių viešuosius pastatus. Dar 54,52 mln. eurų ketinama skirti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbciniams pajėgumams didinti. Šios lėšos būtų skirtos juridiniams ir fiziniams asmenims medžiams savaiminukams išsaugoti, pelkių (durpžemių) hidrologiniam režimui atkurti, tiesti kabelines elektros linijas po žeme miškingose teritorijose. 5 mln. eurų būtų skirti kaip valstybės pagalba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių…
Kėdainiuose vyks Susisiekimo ministerijos rengiama „Darnaus judumo konferencija 2025“.
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: antradienis, 2025 lapkričio 25 Renginio pradžia: 09:00 Renginio pabaiga: antradienis, 2025 lapkričio 25 Renginio vieta: Kėdainiai Lapkričio 25 dieną Kėdainiuose vyks Susisiekimo ministerijos rengiama „Darnaus judumo konferencija 2025“. Jau trečius metus iš eilės organizuojamos „Darnaus judumo konferencijos“ tikslas – sutelkti savivaldybių, valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei kartu aptarti dviračių infrastruktūros plėtrą, elektromobilumo skatinimą, duomenimis grįstą miestų planavimą ir klimato tikslų įgyvendinimą. Konferencijoje dalyvaus susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė, Aplinkos ministerijos, savivaldybių atstovai. Renginio vieta – Kėdainių arena, J. Basanavičiaus g. 1a, Kėdainiai, 58102 Kėdainių r. sav. Laikas – 09:00-17:00 val. Pranešimą paskelbė: Rūta Ambloziejūtė, LR Susisiekimo ministerija
Lietuva imsis priemonių dėl Europos Komisijos nustatytų pažeidimų mažinant oro taršą
Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad Lietuva nevykdo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Taip pat kreiptasi į ESTT, kad Bulgarija, Portugalija ir Švedija nevykdo šios direktyvos reikalavimų. Teismas gali priimti sprendimą, kad valstybė narė pažeidė direktyvoje numatytus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybė narė privalės imtis priemonių pašalinti pažeidimą ir minėtą sprendimą įgyvendinti. Jei ESTT priima tokį sprendimą, tačiau valstybė narė vis tiek nesiima priemonių, kad užtikrintų atitiktį, EK gali tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, t. y. gali vėl kreiptis į teismą jau siūlydama valstybei narei skirti sankcijas už minėto sprendimo neįgyvendinimą. EK nuomone, Lietuva…
„Pabandom iš naujo“ – trijų dienų renginiai, skirti ūkiams pasiruošti 2026 m. sezonui
Po sudėtingų metų, kai daugelis ūkių dirbo nuolatinių pokyčių sąlygomis, LŽŪKT pristato naują renginių ciklą „Pabandom iš naujo“ – trijų dienų praktinių žinių programą, skirtą ūkininkams, norintiems kryptingai pasirengti 2026 metų sezonui. Šiemet žemdirbius lydėjo nenuspėjami orai, mokesčių sistemos pokyčiai, rinkų svyravimai, dirvožemio problemos ir technikos iššūkiai. Renginiai skirti aiškiau įvertinti šių metų pamokas ir suplanuoti praktiškus sprendimus ateičiai. Kam skirta? Renginiai aktualūs ūkiams, kurie susidūrė su augalų ligomis ar prastu derliumi, dirvožemio problemomis, sudėtingais sprendimais, susijusiais su finansais ir technika, neapibrėžtumu, planuojant kitą sezoną. Taip pat laukiami visi, kurie nori išgirsti praktiškus ūkininkų ir įvairių sričių specialistų vertinimus bei rekomendacijas 2026 m. Programos temos Gruodžio 3 d. – gyvulininkystė…
QS tvarumo reitingas: KTU – tarp 25 proc. tvariausių pasaulio universitetų
Vienas žinomiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų „QS World University Rankings“ jau ketvirtus metus skelbia „QS Sustainability“ reitingą. Šio reitingo tikslas – vertinti universitetų indėlį skatinant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą. Reitinge universitetų daromas poveikis tvarumui vertinamas pagal tris kriterijus: poveikį aplinkai („Environmental Impact“), socialinį poveikį („Social Impact“) ir valdymą („Governance“). Šiais metais Kauno technologijos universitetas (KTU) stiprino savo pozicijas ir yra tarp 25% tvariausių pasaulio universitetų. KTU šiais metais „QS Sustainability“ reitinge užėmė 509-ąją vietą ir jau trečius metus iš eilės nuosekliai gerina savo pozicijas ne tik bendrajame, bet ir Europos regiono kontekste. Šiais metais iš viso buvo įvertinti 2002 universitetai, iš kurių net 330 reitinge dalyvavo pirmą kartą. Iš trijų…
