Nutirpus sniegui gamtoje pasirodo šiukšlės – neatsakingo elgesio rezultatai. Dalį šiukšlių sudaro stiklo buteliai ir įvairios duženos. Aštrios šukės teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti žmonėms ir gyvūnams. Tuo tarpu VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) atkreipia dėmesį, kad stiklas gali būti perdirbamas ir naudojamas neribotą kiekį kartų, neprarandant kokybės. Tad pavasarį verta atkreipti dėmesį į priežastis, skatinančias namuose rūšiuoti stiklo pakuotes ir aktyviau naudotis užstato sistema. Mat gyventojai užstatines stiklo pakuotes linkę grąžinti ne taip dažnai negu plastiko ar metalo – galbūt dėl to, kad stiklo yra gana sunki ir dūžta. Stiklo perdirbimas taupo energiją USAD duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojai grąžino per 35 milijonus stiklinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Bendras…

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį paprašė Švedijos aplinkos ministro Pero Bolundo pagalbos kalbantis su Rusija dėl Kaliningrado srities vaidmens keliant aplinkosaugos standartus Baltijos jūroje. Savo ruožtu Peras Bolundas pakvietė Simoną Gentvilą prisidėti prie pirmojo Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos penkiasdešimtmečio. „Lietuvoje ir šioje jūros pusėje vis dar kenčiame nuo eutrofikacijos, kurią sukuria žemės ūkis ir netvarkingos nuotekos. Mes per daug teršiame ir tai net plika akimi matosi: vandens skaidrumas aplink Klaipėdą ar apskritai rytinėje Baltijos jūros dalyje sudaro tik apie metrą, kai Švedijos krantuose gali matyti 5-7 metrus į gylį“, – virtualiame dvišaliame susitikime sakė Simonas Gentvilas. Lietuvos aplinkos ministras Švedijos aplinkos ministrui papasakojo ir apie rezonansinę „Grigeo Klaipėdos“ taršą šiapus…

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais šiuo metu atlieka Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Šiemet pirmą kartą paukščių monitoringas vykdomas ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje. „Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą bus įvertinta paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Apskaitų iš laivo metu taip pat bus fiksuojami tiriamojoje teritorijoje aptikti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, o pagal žiemojančių paukščių populiacijos gausumą bus nustatyta jūros aplinkos būklė”, – sako Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. Žiemojančių jūros paukščių tyrimai atliekami visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėse. „Pagal pirminius pastebėjimus pagrindinės rūšys, kaip ir buvo galima tikėtis, yra…

Aplinkos ministro įsakymu degalų tiekėjams nustatomos papildomos priemonės prieš išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, nes kuro cikle – nuo kuro gavybos iki pardavimo – kasmet anglies dioksido turime mažinti 6 proc. Dar 2019 m. tiekėjų į Lietuvos rinką patiekti degalai šiltnamio dujų sutaupė tris kartus mažiau, nei esame įsipareigoję Europos Sąjungai, ir sudarė tik apie 2,1 proc. Iki šiol Lietuvoje plačiausiai buvo taikoma tik viena degalų CO2 pėdsako mažinimo priemonė – pirmos kartos biodegalai buvo įmaišomi į mineralinius degalus. Nuo praėjusios žiemos jų buvo įmaišoma apie 7 proc. Aplinkos ministro įsakymo projektu  siūloma metodika biomasės kurui vertinti visoje gamybos ir tiekimo grandyje, taip užtikrinant, kad bus įgyvendinti griežti šiltnamio dujų…

Kiekvienais metais UAB „Utenos komunalininkas“ Utenos rajono savivaldybės administracijos užsakymu, gavus leidimą iš Aplinkos apsaugos departamento, iškelia Dauniškio parke esančius kovų lizdus. Dauniškio parkas yra gausiai lankoma miesto gyventojų ir svečių poilsio vieta. Parko medžiuose gausu varninių paukščių. Todėl kiekvienais metais siekiama sėslius paukščius perkelti į kitą, atokesnę vietą. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis, kovų lizdų negalima ardyti nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., todėl šie darbai yra atliekami rudens ir žiemos metu. Kiekvienais  metais iškeliama apie 150 vnt. kovų lizdų. Utenos rajono savivaldybės administracija, ieškodama tinkamiausių būdų, kaip nesipykstant su gamta rasti tinkamiausias priemones perkelti kovų koloniją į atokesnę vietą, ne kartą diskutavo su ornitologais…

31,3 mln. eurų gyventojų namams atnaujinti, 46,5 mln. eurų netaršioms technologijoms įmonėse, net 58 mln. eurų mažataršiam transportui, tarp jų – ir paspirtukams įsigyti. Tokias pagrindines subsidijų kryptis numato antradienį Vyriausybei pateiktas Klimato kaitos programos sąmatos projektas. Šiais metais klimato kaitos suvaldymo  priemonėms iš viso siūloma skirti 161,6 mln. eurų. Kaip ir pernai, gyventojai skatinami rinktis mažiau taršų būdą keliauti. 4 mln. eurų numatyti mažataršėms transporto priemonėms įsigyti (pernai tokia parama pasinaudojo 2762 žmonės, išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln. eurų – įsigijusiems naują ar iki 5 m. naudotą elektromobilį (pernai 652 žmonėms išmokėta 1,5 mln. eurų kompensacijų). Tęsiama ir gyventojų pamėgta priemonė norintiems taršų automobilį pakeisti į viešojo…

Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4383(2), kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas, išplečiamos visuomenės galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir būti informuotai apie numatomus želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtinami profesinės kvalifikacijos reikalavimai nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams, želdynų projektavimo bei želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims. Įstatymo nuostatos taip pat suderinamos su žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Kaip Seimo Spaudos biurui pabrėžė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, šis teisės aktas lauktas jau kelerius metus: „Jo reikalingumą rodo tai, kad jau per daugelį Lietuvos savivaldybių nusirito pasipiktinimo bangos,…