• Gamta ir gyvūnai

    Seimas įteisino privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą

    Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas (projektas Nr.  XIIIP-5174(2), kuriomis nutarta nuo gegužės 1 d. įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą mikroschemomis ir registravimą Gyvūnų augintinių registre, taip pat uždrausti prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo privalomo ženklinimo įsigaliojimo dienos, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šios nuostatos įsigaliojimo atvesti minėti gyvūnai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per vienus metus, iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Kur priduoti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

    Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse. Į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti regioninio atliekų tvarkymo centro nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Būtina mažinti glifosato naudojimą“

    2021 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas įregistravo Augalų apsaugos pataisas, kuriomis siūlo drausti glifosato naudojimą tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose. Įstatymo pataisos nebus taikomos žemės ūkiui, taip pat kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimui, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones. Pasak L. Jonausko, pesticidų mažinimo tikslai yra numatyti Europos žaliajame kurse, todėl Lietuvai taip pat reikės peržiūrėti įstatymus, kurie reglamentuoja augalų apsaugos priemonių naudojimą šalyje. „Europos žaliajame kurse, kurį priėmė Europos Komisija, numatyta, kad turėsime iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Šiandien ko gero aštriausios diskusijos Europoje vyksta dėl glifosato naudojimo.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Nuo balandžio pirmosios privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

    Ketvirtadienį, balandžio 1 d., prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis (iki birželio 30 d.). Jo metu turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos žuvims sėkmingai pasiekti nerštavietes ir išneršti. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės įpareigoja žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu užtikrinti, kad būtų atidarytos ir veiktų žuvų pralaidos, o vandens lygis tvenkiniuose būtų kuo stabilesnis. Aplinkosaugininkai šiuo laikotarpiu itin atidžiai kontroliuos hidroelektrines, tikrins, ar jose įrengtos veiksmingos žuvų apsaugos priemonės. Už hidroelektrinių turbinomis sužalotas ar dėl to žuvusias žuvis teks atlyginti gamtos ištekliams padarytą žalą. Pasak Vilmanto Graičiūno, susirūpinimą ypač kelia europinių ungurių būklė. Šių žuvų ištekliai,…

  • Gamta ir gyvūnai

    Veiklą efektyvinanti Kauno kogeneracinė jėgainė rengia naują poveikio aplinkai vertinimo programą

    Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), po daug planinių ir papildomų  bandymų bei nepriklausomų ekspertų vertinimų įrodė, kad atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus, taikomus visoje Europos Sąjungoje. Planuojama dar efektyviau išnaudoti jėgainės įrenginius ir taip dar ženkliau prisidėti prie atliekų sutvarkymo pažangesniu būdu nei atliekų šalinimas sąvartynuose, t. y. šias paverčiant į naudingą energiją.   Dėl to pradėta rengti ir su suinteresuotomis šalimis derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa. Svarbiausias pokytis lyginant su šiuo metu turimu veiklos leidimu – siekiama įvertinti galimybes padidinti energijos gamybai panaudojamų netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus. Pažymėtina, kad dar 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei…

  • Gamta ir gyvūnai

    Maisto tinklaraštininkė Viktorija Kordiukova: „Nustokime galvoti, kad tvarus gyvenimas – tik hipiams“

    Šuolaikinis pirkėjas vis daugiau dėmesio skiria tvarumo ir ekologijos temoms. Klientai tampa sąmoningesni – dažniau renkasi aplinkai draugiškesnius produktus ar paslaugas, sutinka už jas mokėti daugiau. Maisto tinklaraštininkė ir tvarumo entuziastė Viktorija Kordiukova džiaugiasi, jog tvarumo svarba auga, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje šia tema vis dar trūksta suvokimo ir edukacijos. Tvarų gyvenimo būdą propaguojanti moteris pasakoja, jog tam, kad kiekvienas gyventų tvariau, radikalių priemonių nereikia – paprasti ir kasdieniški sprendimai gali padėti mūsų planetai tapti švaresnei. Kiekvienas paliekame pėdsaką Maisto tinklaraštininkė V. Kordiukova įsitikinusi, kad gamtai draugiškesnis gyvenimo būdas turėtų lydėti kiekvieną modernų žmogų jau vien dėl to, kad nebegalime sau leisti gyventi kitaip. „Gyvoji gamta pavargo, o ją nualinome…

  • Gamta ir gyvūnai

    Nuogąstavimai dėl nepakankamos miškų kontrolės nepagrįsti: departamente dirbs daugiau pareigūnų

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė Aplinkos apsaugos departamento struktūrą pakeičiantį įsakymą, kuriuo departamentui perduodama miškų kontrolės funkcija. Valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje atsiras naujas struktūrinis padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuriame sustiprintą miškų kontrolę vykdys 42 aplinkos apsaugos inspektoriai. Tai vienas iš pirmųjų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos reformos žingsnių. Juo siekiama stiprinti kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje atskiriant nuo leidimų išdavimo ir kitų ūkinės veiklos reguliavimo funkcijų. Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės funkcijoms skirti 42 etatai leis sustiprinti miško kirtimų valstybiniuose ir privačiuose miškuose ir miško žemės naudojimo kontrolę, nuolat sulaukiančią visuomenės dėmesio. „Liepos 1-ąją Aplinkos ministerijoje galutinai įvesime „4 akių taisyklę“. Reforma atskirs leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Aplinkos apsaugos departamente…

  • Gamta ir gyvūnai

    Trakų savivaldybė dėl iškirstų medžių kreipėsi į aplinkosaugininkus ir policiją

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tikluose išplito žinia, kad Trakuose neteisėtai iškirsta medžių. Paaiškėjo, kad nors Trakų želdynų tvarkymo darbai buvo suplanuoti jau seniai, keletas medžių iš tikrųjų buvo nukirsti neteisėtai. Trakų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama ištirti situaciją. Kovo 15–16 d. Trakuose, nuo autobusų stoties link pusiasalio pilies Lukos ežero pakrantėje buvo organizuojami medžių kirtimo darbai, kuriems leidimą dar kovo 8 d. suteikė Trakų savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius. Tačiau jau kitą dieną po vykdytų darbų rangovas UAB „Losrita“ sulaukė Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Tadeušo Ablačinskij skambučio su prašymu laikinai sustabdyti darbus, siekiant patikrinti Lietuvos ornitologų draugijos saugotinų medžių…

  • Gamta ir gyvūnai

    Pandemija moko atsakingesnio požiūrio į maistą

    Pandemijos metu mažėja maisto švaistymas namų ūkiuose – tokią išvadą daro Lietuvos vartotojų institutas remdamasis Europos šalyse atliktų tyrimų rezultatais. Stebimas ženklus maisto atliekų sumažėjimas Tyrimai atlikti Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Italijoje bei kitose valstybėse konstatuoja, jog namų ūkiai karantino metu generavo mažiau maisto atliekų palyginus su laikotarpiu prieš karantiną. Štai net 26% Nyderlandų, 33% Italijos, 40% Graikijos,36% Jungtinės Karalystės vartotojų  nurodė, jog maisto atliekų kiekis namuose sumažėjo. Tyrimai rodo, kad vartotojai stiprina  pozityvias maisto valdymo strategijas namuose prisidedančias prie maisto švaistymo mažinimo. Sumaniai planuojamas apsipirkimas Daugelis vartotojų atidžiau sudarinėja maisto produktų sąrašus, prieš tai apgalvoja meniu ir patikrina tai, ką turi namuose. Maistas perkamas rečiau, tačiau jo vartotojai vienu metu…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Įstatymu siūloma įpareigoti pastatyti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje“

    Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas įregistravo Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siekia įpareigoti hidrotechninių statinių naudotojus užtvankose, kurios yra pirma neįveikiama žuvų migracijos kliūtis upėse, kurių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4000 km2, iki 2030 m. įrengti veiksmingas žuvų pralaidas. Šios įstatymo pataisos įpareigotų iki 2030 m. įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Pasak L. Jonausko, tokiu būdu siekiama atkurti Lietuvos upėse ekologinę pusiausvyrą ir atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius. „Gamtos tyrimų centro duomenimis, iš daugiau nei 1200 Lietuvoje esančių užtvankų žuvitakiai įrengti tik 25-iose. Kauno hidroelektrinė – ko gero yra liūdniausias visoje Lietuvoje pavyzdys, parodantis, kokią žalą padarė užtvanka be žuvitakio. Beveik 25 metrų aukščio užtvanka atkirto apie 60…

Privatumo politika