Rytoj Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyks parlamentinė kontrolė dėl Nemuno upės valymo ir gilinimo darbų metu galimai padarytų pažeidimų aplinkai. Parlamentinės kontrolės iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad poreikis komitete aptarti Nemuno valymo ir gilinimo darbus kilo po aplinkosaugininkų pastabų apie galimus pažeidimus bei neigiamą poveikį upei bei jos ekosistemoms. „Itin intensyvūs Nemuno valymo darbai neseniai buvo vykdyti Alytaus apylinkėse. Aplinkosaugininkai pastebėjo, kad nukastos rėvos, pažeista upės savigrinda ir supilti žvirgždo bei akmenų kalnai viduryje Nemuno. Tokių darbų žala pačiai upei ir jos ekosistemoms gali būti didžiulė. Dėl šių darbų kyla daugybė klausimų: ar tokie „valymo“ darbai, kokius atliko Vidaus vandens kelių direkcija, išvis buvo galimi,…
NMA: mažiau tikrinimų ir tikrintojų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nenustoja ieškoti sprendimų, padedančių efektyviau ir greičiau administruoti paramą, mažindama išteklius, administracinę naštą, tenkančią tiek ūkininkui, tiek organizacijai, bei taupydama visų – klientų ir NMA darbuotojų – laiką. 2024 metais viena iš NMA veiklos krypčių, padėjusių to pasiekti – patikrų proceso optimizavimas, mažinant patikrų skaičių bei vis labiau orientuojantis į nuotolines patikras. Tai, kad NMA nuosekliai dirba patikrų vietoje optimizavimo kryptimi, rodo iškalbinga statistika – užtikrinant visas NMA būtinas atlikti funkcijas ir procedūrų nuostatas, patikras vietoje atliekančių darbuotojų skaičius nuo 2016 m. iki 2024 m. sumažėjo 2 kartus (nuo 160 iki 77 darbuotojų). Per šį laikotarpį nuvažiuotų kilometrų skaičius sumažėjo 3,5 karto (nuo 3 205 916 km iki 910 544 km). Tai…
ŽŪR atstovai susitinka su Aplinkos ministru P. Poderskiu
Vasario 18 d. 14 val. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai susitinka su Aplinkos ministru Povilu Poderskiu. Susitikimas vyks Aplinkos ministerijoje, Vilniuje (216 kab – 1vieta-2aukštas). Planuojama susitikimo trukmė – 1 val. Susitikime planuojami aptarti šie klausimai: Nacionalinė žemės tarnybos (NŽŽ) veikla; Žemės ūkio paskirties įstatymas ir jo apėjimo galimybės įsigyjant virš 500 ha; Valstybinės žemės pardavimo procesų tobulinimas; Medžiojamųjų ir nemedžiojamų gyvūnų daroma žala bei galimi sprendimo būdai; Sodų bendrijų problemos, susijusios su žemės ūkio paskirties sklypais; Gyvulininkystė, daugiametės pievos ir agromiškininkystė; Kiti aktualūs žemės ūkio ir aplinkosaugos klausimai. Atstovas kontaktams – ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas. tel. +370 655 64819 Pranešimą paskelbė: Sonata Kisielienė, LR Žemės ūkio rūmai
Nuo daugkartinių maišelių iki elektroninių kainų etikečių „Lidl“ sprendimai, mažinantys plastiko ir popieriaus atliekas
Rūšiavimas – žingsnis, kurį savo namuose ar darbe žengti galime kiekvienas, siekiant sumažinti popieriaus ir plastiko atliekų kiekį. Tačiau, ar vien to pakanka? Mažmeninės prekybos sektorius reikalauja daug išteklių, todėl „Lidl“ nuolat ieško sprendimų, kad vykdoma veikla būtų kuo draugiškesnė aplinkai. Naujausioje įmonės tvarumo ataskaitoje pasakojama apie mažesnį plastiko kiekį vandens buteliuose, daugkartinius maišeliai bei lengviau perdirbamas pakuotės – keletas iš daugelio būtų, kaip „Lidl“ kuria žiedinę ekonomiką bei įgyvendina aplinkai draugiškesnius sprendimus. „Suprantame, kad plastiko ir popieriaus atliekų kiekis mažmeninės prekybos sektoriuje yra didelis iššūkis, todėl siekiame jį spręsti – ne tik jaučiame atsakomybę, bet ir įgyvendiname realius veiksmus, kurie padėtų palikti kuo mažesnį šių medžiagų pėdsaką. Nuo inovatyvių…
Milijonai išmestų eurų: ką rodo farmacinių atliekų statistika?
Lietuvos gyventojai per 2024 metus į vaistines grąžino rekordinį – net 35,5 tonos – nereikalingų vaistų kiekį. Šis augantis farmacinių atliekų srautas atspindi dvi priešingas tendencijas: didėjantį visuomenės sąmoningumą ir vis dar gają neracionalaus vaistų vartojimo problemą. Tačiau toks milžiniškas nepanaudotų vaistų kiekis – ne tik aplinkosauginis iššūkis, bet ir akivaizdus pavyzdys, kaip švaistomos ir pačių gyventojų, ir valstybės lėšos. Sunku įsivaizduoti tokį didelį nereikalingų vaistų kiekį, tačiau apytiksliais skaičiavimais, jis galėtų užpildyti apie 355 vidutinio dydžio vonias. Dar sunkiau nustatyti, kokia būtų tokio kiekio finansinė išraiška. Tačiau, tarkime, jei 1 kg vaistų kainuotų vidutiniškai 200 eurų (kai kurie vaistai yra pigesni, kiti – itin brangūs), tuomet 35,5 tonos vaistų…
Kviečiame į susitikimus dėl Socialinio klimato plano
Aplinkos ministerija kviečia gyventojus, nevyriausybines organizacijas, asociacijas dalyvauti rengiant Socialinį klimato planą, pagal kurį bus skirstomos Socialinio klimato fondo lėšos. Šis fondas suteikia galimybę Lietuvai gauti 664 mln. eurų iš ES, kurie kartu su 25 proc. lėšų iš nacionalinio biudžeto, sudarys 885 mln. eurų finansavimą per 2026–2032 m. laikotarpį. Lėšos bus skirtos padėti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms. Socialinis klimato fondas – tai Europos Sąjungos žaliojo kurso dalis, skirta sumažinti socialinį-ekonominį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms, kuris gali kilti dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) išplėtimo į transporto ir statybų sektorius. ATLPS plėtra siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių…
Žygio staigmena: kartu su žmonėmis trasą įveikė ir veršiukai
„TrenkTuro“ organizuojamame Meilės žygyje šeštadienį netrūko ne tik entuziastingų žygeivių, bet ir netikėtų keturkojų dalyvių. Iš Ąžuolų Būdos atvykę vos kelių mėnesių veršiukai Lokė ir Niko, priklausantys mažam šeimos ūkiui „Ąžuolų vila“, kartu su savo šeimininkėmis Egle ir Tautvile ryžosi žygiuoti kartu su visais dalyviais. Tai buvo ne tik smagi patirtis, bet ir savotiškas egzaminas tiek veršiukams, tiek jų augintojams. Meilės žygyje šeštadienį tūkstančiai žygeivių susirinko atrasti Kazlų Rūdos ir jos apylinkių lobių. Tarp dviejų simbolinių datų, Šv. Valentino dienos ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, vykstantis žygis kvietė švęsti meilę ir laisvę. Šis renginys ne tik subūrė bendraminčius, bet ir tapo puikia erdve dalytis unikaliomis patirtimis. Būtent taip į žygį…
Naujoje švieslentėje – Lietuvos pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
Aplinkos apsaugos agentūros Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir Bendrųjų analitinių kompetencijų skyrių specialistai parengė naują analitinę švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie Lietuvos pažangą mažinant išmetamų ŠESD kiekį pagal nustatytus ES ir nacionalinius įsipareigojimus. ES kiekvienai valstybei narei yra nustačiusi ambicingus tikslus: Lietuva įsipareigojo iki 2030 metų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį 21 proc., palyginus su 2005 metų lygiu. Iki 2030 m. Lietuva numato sumažinti išmetamų ŠESD kiekį šiuose sektoriuose: mažosios energetikos (26 proc.), transporto (14 proc.), žemės ūkio (11 proc.), pramonės (19 proc.), atliekų tvarkymo (65 proc.) lyginant su 2005 metais. Iš švieslentėje pateiktų duomenų aiškiai matosi Lietuvos progresas siekiant išsikeltų klimato tikslų ir užtikrinant, kad būtų laikomasi nacionalinių bei ES įsipareigojimų.…
Rekordiniai „Toksikos“ rezultatai: per 2024 m. augo ir pajamos, ir surinktų pavojingųjų atliekų kiekiai
Apibendrinti 2024 m. rezultatai parodė, kad praėję metai valstybės valdomai pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovei „Toksika“ buvo itin sėkmingi – augo ir surinktų atliekų kiekiai, ir pajamos, ir pelnas. 2024 m. prie “Toksikos” prijungus UAB GVT LT, “Toksika” pradėjo teikti ir naftos produktais užteršto grunto, dumblo bei vandens tvarkymo paslaugas. Įmonė pirmą kartą pasiekė 10 mln. Eur apyvartą ir 2 mln. Eur EBITDA. Neaudituotais duomenimis, 2024 m. m. “Toksikos” grynasis pelnas siekia 582 tūkst.. Eur., t.y. beveik 20 proc. daugiau nei buvo planuota. Per 2024 m. „Toksika“ surinko beveik 17 tonų pavojingųjų atliekų (5 proc. daugiau nei 2023 m.) ir 12,6 tonos naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens. Sutvarkyta 19,2…
„Energesman“ pradėjo bandymus su musių lervomis – jau maitina jas vilniečių maisto atliekomis
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman“ pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius. Prasidėjo bandymai „Įrenginiai sumontuoti, pradėjome jų testavimą. Pirmuosius bandymus atlikome su rutuliukais iš plastiko, o dabar įrangą testuojame jau su gyvomis musių lervomis. Tikriname visą ciklą – nuo musių auginimo konteineryje iki specialios cisternos musių kiaušinėliams, iš kurių išsirita lervos. Išbandome ir oranžinių maišelių išpakuotuvą, kuris iš maisto atliekų pagamina švarią organinę masę lervoms maitinti“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. Musės gyvena specialiame…
