Vakar Kertinis valstybės telekomunikacijų centras (KVTC). surengė informacinį renginį Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (Saugaus tinklo) naudotojams. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 200 atstovų iš beveik 130 valstybės ir savivaldybių institucijų. Renginio metu pristatytos naujausios KVTC teikiamos Saugiojo tinklo paslaugos, aptarti kibernetinio saugumo iššūkiai, kvantinių technologijų grėsmės bei tinklo sąveika su valstybinėmis mobilizacinėmis užduotimis ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimu. Dalyviai turėjo galimybę keistis žiniomis ir patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą ir kurti saugesnę skaitmeninę aplinką. Saugusis tinklas – nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas, užtikrinantis nenutrūkstamą komunikaciją. Šio tinklo dėka net ir atjungus tarptautinį internetą svarbiausios institucijos galėtų bendrauti tarpusavyje „salos režimu“. „KVTC yra ryšių stuburas, jungiantis visas svarbiausias valstybės…

Lietuvoje baigėsi visą rudenį trukęs „Plastiko piratų“ edukacinių renginių ciklas, subūręs kelis tūkstančius įvairaus amžiaus mokinių iš visų šalies regionų. Skirtingo formato veiklose mokiniai gilinosi į plastiko taršos problematiką, padedami mokytojų atliko tyrimus, kūrė sprendimus, kaip mažinti taršą ir dalyvavo nacionalinėse bei tarptautinėse viktorinose. „Vos prieš kelerius metus mokyklose apie plastiko taršą kalbėjome kur kas mažiau. Net terminas mikroplastikas daugeliui buvo negirdėtas. Dabar matome kitą vaizdą: ši tema atsidūrė priešakyje. Mokiniai „Plastiko piratų“ renginių metu ne tik klausėsi informacijos, bet ir įsitraukė į tyrimus, praktiškai taikė žinias, ugdė kritinį mąstymą. Tikiuosi, kad šios patirtys padės jiems drąsiau ir sąmoningiau žvelgti į aplinkosaugos iššūkius ateityje“, – sako renginių ciklo organizatorius, švietimo…

Tvarumo idėja Lietuvoje vis dar susiduria su požiūrio problema – dažnas tebėra įsitikinęs, kad jau naudotas daiktas yra mažiau vertingas. Tokį įsitikinimą keičia socialinės iniciatyvos, parodydamos, jog dalijimasis gali būti kokybiškas, o panaudoti daiktai – virsti pagalba kitiems.   Idėja gimė bažnyčioje Socialinis verslas Klaipėdoje „Draugas draugui“, vadovaujamas direktoriaus Vytauto Kažukausko, siekia parodyti, kad nebereikalingi daiktai gali tapti pagalbos įrankiu nepasiturintiems žmonėms. Organizacijos veiklos esmė – skatinti žmones ne išmesti, o dalintis. „Skatiname žmones atnešti mums nebereikalingus, tačiau tvarkingus daiktus. Juos surūšiuojame, parduodame, o pelną skiriame socialiniams projektams paremti. Be to, paaukojamų daiktų gauname ir iš Švedijos, kas paįvairina asortimentą ir į mūsų parduotuves pritraukia daugiau pirkėjų“, – pasakoja V. Kažukauskas.…

Kaip informuoja meteorologai, šį trečiadienį ir ketvirtadienį (lapkričio 26 ir 27 d.) šalyje prognozuojamas gausus snygis ir šlapio sniego apdraba. Numatoma, kad pietų ciklonas į Lietuvą atneš gausų sniegą, dėl kurio kone visuose šalies regionuose, išskyrus vakarinius rajonus, bus sudėtingos eismo sąlygos, gali sutrikti elektros tiekimas, susiformuoti iki 10-15 cm storio sniego danga. Netikėtai iškritę gausūs krituliai visuomet kelia riziką gyventojų turtui ir saugumui kelyje, todėl draudikai primena, kaip pasirūpinti savo turtu ir saugumu. „Stora sniego danga tampa pavojinga gyventojams ir jų turtui tada, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio laipsnių ir vyksta atodrėkis. Mat šlapio sniego svoris gali išaugti iki 9 kartų, palyginti su puraus sniego, nors vizualiai jo kiekis…

Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko teigimu, gausus ir  ant medžių šakų susikaupęs sniegas gali pridaryti nuostolių tiek jaunuose, tiek brandžiuose medynuose. Todėl po snygio tiek valstybinių miškų valdytojai, tiek privačių miškų savininkai turėtų apžiūrėti savo miškus vietovėse, kuriose buvo gausiai prisnigta. „Dėl susikaupusio sniego svorio dažniausiai lūžta medžių viršūnės ir šakos, ypač spygliuočių, ant kurių susilaiko didesni sniego kiekiai“, – sako V. Vasiliauskas. Sveiki medžiai išvirsta retai, tačiau pavojingų situacijų kyla vietose šalia kelių bei elektros tinklų linijų. Šiose vietovėse trasų…

Tvari žuvininkystė šiandien yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, o pagrindas atsakingiems sprendimams – patikimi ir išsamūs duomenys. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1004 nustato vieningą žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą visoms ES valstybėms narėms, užtikrinant, kad politikos formuotojai turėtų reikiamą informaciją sprendimams dėl vandens biologinių išteklių atkūrimo, tausios žvejybos ir sektoriaus vystymo. Ši sistema apima biologinius, aplinkosauginius, techninius, ekonominius ir socialinius duomenis. Valstybės narės privalo rinkti informaciją pagal nacionalinius darbo planus, teikti kasmetines ataskaitas ir dalyvauti regioninėse koordinavimo grupėse. Surinkti duomenys tampa pagrindu mokslinėms Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijoms, kurios vėliau naudojamos formuojant bendros žuvininkystės politikos sprendimus. „Nuoseklus ir kokybiškas duomenų rinkimas leidžia tiksliai įvertinti žuvininkystės sektoriaus…

Plastiko žala puikiai žinoma, tačiau vis dar elgiamės taip, lyg kiekvienas naujas gaminys nekeltų papildomo, nematomo pavojaus. Gyvename aplinkoje, kurioje mus nuolat supa plastikas: dėvime sintetinius drabužius, vis dar naudojame plastiko pakuotes, keičiame automobilių padangas, skalbiame, perkame ir išmetame. Kiekvienas iš šių veiksmų išskiria mažas, nematomas plastiko daleles, kurios patenka į aplinką ir joje išlieka dešimtmečius ir net ilgiau. Veikiamas saulės spindulių, mechaninio poveikio ar temperatūrų svyravimų plastikas skyla į mikroskopines daleles, vadinamas mikroplastiku, kuris nematomas plika akimi ir yra mažesnis už žmogaus plauko storį. Mikroplastikas aptinkamas beveik visur: nuo lietaus lašų ir buitinių dulkių iki vandenynų gelmių ir Arkties ledynų, taip patmūsų drabužiuose bei maiste. Pandemija šią situaciją dar…

Lapkričio 26-ąją minima Pasaulinė darnaus transporto diena, primenanti, kad transporto sistema – tai pasaulio kraujotaka, jungianti šalis, miestus ir žmones. Transportas leidžia judėti, kurti darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę, tačiau tuo pat metu išlieka vienu didžiausių klimato kaitos katalizatorių. Šiuo metu transporto sektorius išmeta maždaug ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o apie 80 % transporto energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Todėl transporto sistemos pertvarka ir dekarbonizacija tampa esminiu mūsų visų ateities tikslu. Miestai – didžiausi iššūkiai ir didžiausios galimybės Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos duomenimis, šiandien net 3,5 milijardo žmonių gyvena miestuose. Nors jie užima vos 3 % pasaulio sausumos, būtent miestuose sugeneruojama iki 95 % transporto…