Praėjusiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore. Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino. Tą atskleidė Aplinkos apsaugos agentūros vykdyti oro kokybės tyrimai Kauno ir Vilniaus aglomeracijose. 2020 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija tiek Vilniuje, tiek Kaune neviršijo ribinės vertės. Kitas šiam teršalui taikomas švaraus oro kokybės standartas – KD10 paros ribinė vertė – dažniausiai buvo pažeidžiamas šaltuoju metų laiku: sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėn. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui šiuo laikotarpiu turėjo šiluminės energijos…
Kelionės „Bolt“ elektriniais paspirtukais bus dar tvaresnės: mažins taršą žaliąja „Ignitis“ elektra
Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ stiprina savo, kaip aplinką tausojančias mikromobilumo paslaugas teikiančios bendrovės, poziciją. Įmonė pradėjo bendradarbiauti su sumanių energetikos sprendimų bendrove „Ignitis“, kurios žaliąja, Kauno hidroelektrinėje pagaminta, elektra nuo šiol kraunami visi šalyje riedantys „Bolt“ elektriniai paspirtukai. Tokiu būdu per metus į aplinką bus išmetama per 16 tonų mažiau CO2 dalelių. „Bolt“ įteiktas sertifikatas, įrodantis aplinkos tausojimą Pavėžėjimo platforma elektrinių paspirtukų tvarumo manifestą paskelbė praėjusių metų rudenį, o vykdant tvarius pokyčius, susijusius su paspirtukų gamyba, naudojimu bei aptarnavimu, šių metų pradžioje „Bolt“ jau pasiekė teigiamą paslaugos įtaką klimato kaitai. „Bolt“ paspirtukų krovimas atsinaujinančiais energijos ištekliais pagaminta elektra – dar vienas tvarumo manifesto žingsnių, prisidedant prie aplinkos tausojimo. „Ignitis“…
Už keičiamą seną automobilį į elektromobilį – iki 5 tūkst. eurų subsidija
Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. atiteks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį. Taip siekiama paskatinti fizinius asmenis rinktis mažiau taršias judumo priemones. 2020 m. šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 650 gyventojų: jie įsigijo 161 naują ir 489 naudotus elektromobilius. Apie 20 proc. pareiškėjų sunaikino seną taršų automobilį ir gavo papildomą 1000 Eur kompensacinę išmoką. Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti aplinkos ministro įsakymą „Dėl Klimato kaitos programos priemonės „Elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas“ kompensacinių išmokų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame nustatoma kompensacinių išmokų skyrimo tvarka. Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam fiziniam asmeniui…
Simonos Albavičiūtės šaldytuvo apžvalga: iš gendančių produktų pavyko pagaminti salotas
Velykas antrus metus iš eilės šventėme nuotoliniu būdu, tačiau patiekalų ant daugelio pavasarinių stalų buvo ne ką mažiau, nei įprastai. Nors po kelių dienų į kiaušinius ar pastovėjusią silkę žiūrime suraukę nosį, „Hellmann‘s“ kviečia maisto likučius naudoti kūrybiškai ir jų neišmesti pasitaikius pirmai progai. Todėl komanda surengė reidą TV laidų vedėjos Simonos Albavičiūtės šaldytuve. Jame rado ne vieną pamirštą produktą, kurio likimą pavyko išgelbėti nuo šiukšlių dėžės. Išmeta, nes nespėja suvartoti Majonezas „Hellmann‘s“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų maisto švaistymo problemą vertina kaip labai didelę ir tiki, jog kiekvienas turi imtis atsakomybės ir priemonių šiai problemai mažinti. Todėl kompanija skatina išmesti mažiau maisto ir dažniau…
Aplinkos apsaugos departamento direktorė atleista – įdarbinama neturėjo būtinos patirties
Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleidžiama Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorė Olga Vėbrienė. Sprendimas priimtas paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų – tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta. Aplinkos ministerijai išaiškinus faktines Olgos Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad Olgos Vėbrienės įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į AAD direktorės pareigas metu. Įvertinęs pateiktas aplinkybes ir vadovaudamasis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė nekyla, aplinkos…
Apsodinkime Vilnių: kurti žaliąsias erdves gali kiekvienas
Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir naujų želdynų vietą, ir mastą, ir pobūdį. Paprastos, trumpos taisyklės leis užtikrinti, kad sodinimas būtų sklandus, o ateityje želdynų nereikėtų naikinti. Pasak Vilniaus miesto mero, kiekvienas norintis gali šį pavasarį reikšmingai prisidėti prie žaliojo Vilniaus kūrimo. „Kviečiu miestiečius – ir jaunas šeimas, ir senjorus, ir įmonių vadovus – įsitraukti į žaliojo miesto kūrimą. Kiekvienas tai jau darantis paliudys – taip gimsta tikrieji miesto šeimininkai, žaliojo Vilniaus ambasadoriai“, – sako Remigijus Šimašius. Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė primena, kad miestiečiams tikrai nereikia derinti su savivaldybės specialistais kiekvieno kieme suplanuoto sodinuko. Tereikia…
Virš Baltijos jūros skraidys nematyti orlaiviai: jie iš oro stebės jūros taršą
Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją. Taršos stebėjimo misija truks tris mėnesius, jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas. Bus stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai. Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje, kuri yra sieros oksidų taršos iš laivų kontrolės rajonas, neturėtų viršyti 0,1 proc. Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą. Visa informacija…
Keisis priemonių klimato kaitai valdyti planavimas ir administravimas
Aplinkos ministerijos parengtos Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisos skirtos veiksmingiau ir sklandžiau planuoti Klimato kaitos programos (KKP) lėšas, reglamentuoti nacionalines išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir prognozių sistemas, nustatyti reikalavimus transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis ŠESD veiklos vykdytojams, siekiant išvengti šių dujų išleidimo į atmosferą, taip pat atlikti kitus pakeitimus, susijusius su 2021 m. prasidėjusiu ketvirtuoju apyvartinių taršos leidimų prekybos laikotarpiu. Patikslinus įstatymą – jis vadintųsi Klimato kaitos valdymo įstatymu, būtų veiksmingiau planuojamas KKP lėšų panaudojimas. Numatoma jas planuoti ne kasmet, kaip iki šiol, bet trejiems metams. Pagal dabartinę tvarką KKP lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama sąmata. Sąmatos projektą parengia šias lėšas…
Tyrimas: lietuviai savęs maisto švaistūnais nelaiko, bet kas mėnesį išmeta iki 5 kilogramų produktų
7 iš 10 Lietuvos gyventojų sutinka, kad maisto švaistymas – didelė problema, rodo „Hellmann‘s“ iniciatyva atliktas tyrimas. Kartu, šalies gyventojai save laiko atsakingais vartotojais – absoliuti dauguma jų teigia maisto visiškai nešvaistantys arba vartojantys pakankamai atsakingai. Vis tik gyventojai dar išmeta iki 5 kilogramų maisto per mėnesį, nes respondentams sudėtinga tinkamai planuoti pirkinius, stinga laiko šaldytuvo revizijai bei idėjų receptams iš maisto likučių. Pripažįsta švaistymo problemą Tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijoms visame pasaulyje populiarėjant, Lietuvos gyventojai taip pat pripažįsta maisto švaistymo problemą. „Hellmann‘s“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų Lietuvoje maisto švaistymą laiko dideliu iššūkiu ir tiki, jog kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių…
Atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimas užtikrins žalos atlyginimą nelaimės atveju
Patikslinus Atliekų tvarkymo įstatymą, dėl atliekų tvarkytojų veiklos kilus nelaimei (avarijai), būtų užtikrintas aplinkai ir gyventojams bei kitiems subjektams padarytos žalos atlyginimas. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina, kad žala bus atlyginta. Aplinkos ministerijos parengtais Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais siūloma tikslinti civilinės atsakomybės draudimo sąlygas atliekų tvarkytojams. Sąlygų turėtų laikytis visos pavojingąsias atliekas ir į Aplinkos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytos nepavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės. Numatoma nustatyti, kad atliekų tvarkytojai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą už jų veiksmais padarytą žalą aplinkai ir gyventojams ar kitiems subjektams. Draudimą reikia turėti vykdant ne tik atliekų naudojimo ar šalinimo, bet ir jų apdorojimo veiklą. Su siūlomais Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais galima susipažinti Seimo teisės aktų…
