Baltijos jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse neteisėtai žvejojantys turėtų suklusti – žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Žuvininkystės specialistai naudojasi vis naujesne technika – pažeidėjams gaudyti jau naudojami ne tik oro, bet ir povandeniniai dronai. Žemės ūkio ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „ES Baltijos jūros strategija, mėlynoji ekonomika – bioįvairovės apsauga: verslinės žvejybos kontrolė priekrantėje ir vidaus vandenyse“ dalyvavo Estijos, Danijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos šalių ekspertai. Jie dalijosi žvejybos kontrolės jūroje organizavimo patirtimi, aptarė vidaus vandenų kontrolės ypatumus, iškraunamos žuvies svėrimo patikros problemas, naudojamas elektronines sistemas ir technines priemones. Akivaizdu, kad žvejams pažeidėjams gyvenimas tik sunkės, nes žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Pavyzdžiui, estai seka žvejybos laivų padėtį ne tik jūroje, bet…
Seimo narė Aistė Gedvilienė besirengiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai: „Įstatymų leidėjai turi imtis aktyvesnių veiksmų klimato kaitos klausimais“
2021 m. spalio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė dalyvauja Tarpparlamentinės Sąjungos ir Italijos Respublikos Parlamento organizuojamame susitikime, skirtame pasirengti 26-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai, Romoje (Italijos Respublika). Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos (JTBKK) konvencijos šalių Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kurį yra ratifikavęs ir Lietuvos Respublikos Seimas, šiame įvairių pasaulio šalių parlamentarų susitikime kartu su Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovais bus aptartas nacionalinių parlamentų vaidmuo ir galimybės prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Susitikime numatoma analizuoti klimato kaitos įtaką ekonominiams ir socialiniams procesams, aptarti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo potencialią ir kt. klausimus. Šiame susitikime bus priimtas…
„Mars“ įsipareigojo iki 2050 m. taršos emisijas sumažinti iki nulio: prisidės ir vartotojai, tiekėjai bei partneriai
2021 m. spalio 7 d. – Tarptautinė korporacija „Mars“ paskelbė įsipareigojanti iki 2050 m. šiltnamio dujų emisijas visoje vertės kūrimo grandinėje sumažinti iki nulio, taip prisijungdama prie ambicingiausio tikslo, įvardijamo Paryžiaus klimato kaitos susitarime – sumažinti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Ilgalaikiai, nutolę ir neapibrėžti siekiai nebegali būti neveiksnumo klimato kaitos srityje pateisinimu, pabrėžia Grantas Reidas, „Mars“ vykdomasis vadovas. Jis ragina įsivardyti aiškius tikslus ir konkrečius terminus jiems pasiekti. „Klimato kaita turi didžiulės įtakos planetai ir žmonėms, taigi įsitraukimas visame pasaulyje turi būti drąsesnis ir spartesnis. Mokslas tvirtina: siekiant sušvelninti aiškiai apčiuopiamas klimato kaitos pasekmes, nulinių emisijų turi būti siekiama visose vertės kūrimo grandinėse. Svarbu apsibrėžti konkrečius tarpinius…
Vyriausybė pritarė, kad valstybė reguliuotų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą
Vyriausybė trečiadienį pritarė įgalioti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) nustatyti regionines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainas ir prižiūrėti, kaip jos taikomos. Tokią tvarką numato Aplinkos ministerijos parengtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sukurti skaidresnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo modelį. „Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra vienintelė viešoji paslauga, kurios kaina nereguliuojama. Maža to, valstybė iki šiol neprižiūri ir atliekų deginimo kainodaros. Šioje srityje reikia daugiau skaidrumo, kad valstybė galėtų toliau kurti darniai veikiančią žiedinę ekonomiką ir užtikrinti didžiausią naudą gyventojams“, – teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. Jeigu Seimas pritars siūlomoms pataisoms, VERT trejiems metams tvirtins regioninę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą bei kitaip nepanaudotų komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio viršutinę ribą. Už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas…
Atnaujintos želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės padėtų išsaugoti daugiau medžių
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pakeitimus – tam, kad galėtų sugriežtinti leidimų kirsti išdavimo tvarką ir saugotų visus medžius, išskyrus pripažintus invaziniais. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugotinas, ar ne. Galutinis sprendimas bus priimtas po diskusijų komitetuose, kitame Tarybos posėdyje. Atnaujinta tvarka būtų aiškesnė ir griežtesnė, kaip ir prašymų kirsti želdinius statybų metu nagrinėjimas. Svarstoma statytojų prašyti pateikti išsamesnę ir papildomą informaciją dėl planuojamų šalinti medžių. „Priėmus naujus pataisymus, miesto teritorijoje vasaros laikotarpiu, taip pat medžiams žydint, būtų draudžiami sveikų, gyvų augalų kirtimai, išskyrus avarinės būklės ir kitas sąlygas numatytas Tarybos sprendimuose, – sako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus…
Bioplastiko išradėjai pasitelkia gamtos išteklius – nuo alyvuogių kauliukų iki žuvų kaulų
Šiandien skamba neįtikėtinai, kad plastikas buvo išrastas siekiant sumažinti natūraliųjų išteklių – medienos, uolienų ir metalo – naudojimą. Niekas nenumatė, kad 1950-ųjų plastiko revoliucija po šimtmečio sukels neatitaisomą žala gamtai. Visgi plastiko masiškas vartojimas turi priežasčių – rasti tvarių ir panašias savybes turinčių alternatyvų yra sunki užduotis. Dalijamės naujausiais atradimais, kuriuos vysto startuoliai ir mokslo laboratorijos, tikėdamosi sukurti gamtą tausojančias plastiko alternatyvas. Perdirbome tik 9 procentus per 75 metus susidariusių plastiko atliekų Patvarumas, lengvas pritaikomumas ir mažos gamybos sąnaudos yra pagrindinės plastiko savybės, dėl kurio jį naudojame kone kiekviename žingsnyje. Į plastiko butelius pilstome geriamą vandenį, plastiko induose saugome maistą, vilkime poliesterio ir nailono drabužiais, plastiko įrankius ir reikmenis naudojame…
„Wizz Air“ vadovas Jozsefas Varadi oro linijų industrijos apdovanojimuose įvertintas už lyderystę ir aiškią viziją
Jozsefas Varadi, sparčiausiai augančios Europos oro linijų bendrovės „Wizz Air” vadovas, tarptautiniame oro linijų industrijos renginyje „Airline Strategy Awards“ gavo aukščiausią apdovanojimą už lyderystę žemų sąnaudų oro linijų kategorijoje („Low-Cost Leadership Award“). Žurnalo „Flight Global“ kasmet organizuojamame renginyje, kuris šiemet vyko rugsėjo 27 d., „Wizz Air“ CEO sulaukė pripažinimo už dinamišką lyderystę ir aiškią viziją pandemijos laikotarpiu. Šiemet „Airline Strategy Awards“ daugiausia dėmesio skyrė aukščiausio lygio lyderystei, ypač – išskirtiniams pasiekimams Covid-19 pandemijos metu. Leidinys „Flight Global“ gyrė nugalėtojus už atkaklumą ir lankstumą, kurį šie pademonstravo per ilgiausią ir giliausią krizę, kokią oro linijų bendrovėms yra tekę išgyventi. „Wizz Air“ atsparumą pandemijai garantavo bendra įmonės strategija: nepriekaištingas finansinis atskaitingumas, lankstus…
Saugomų teritorijų keitimo procese – korupcijos rizikos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) veiklos srityse, koreguojant saugomų teritorijų ribas, jose nustatant veiklos sąlygas bei kontroliuojant jų vykdymą, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. STT korupcijos prevencijos ekspertai siūlo įvesti aiškius kriterijus, pagal kuriuos gali būti keičiamos saugomos teritorijos ribos. Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 1151 tūkst. ha, t. y. apie 17,63 % šalies ploto. 2009–2019 metais buvo koreguotos, iš naujo nustatytos ar kitaip keistos 57 įvairių kategorijų saugomų teritorijų ribos. Nustatyta, kad egzistuoja galimybė nepagrįstai išbraukti tam tikras teritorijas iš saugomų teritorijų sąrašo arba jas įtraukti. Keičiant, koreguojant, tikslinant ar nustatant saugomų teritorijų ribas, teritorijų planavimo…
Armėnijos premjeras Lietuvoje rado efektyvios užstato sistemos pavyzdį
Pirmadienį savo vizitą Vilniuje tęsiantis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas aplankė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir susipažino su pakuočių skaičiavimo centro veikla. Penkerius su puse metų Lietuvoje veikiančią gėrimų pakuočių užstato sistemą N. Pašinianas vertino kaip sektiną pavyzdį, kaip būtų galima spręsti plastiko, stiklo ir metalo pakuočių taršos problemą Armėnijoje. „Užstato sistema yra efektyvus įrankis visuomenei, kuris padeda saugoti aplinką – nuostabią Lietuvos gamtą. Armėnijos gamta taip pat yra įspūdinga, tad turime ja labiau rūpintis ir saugoti – atrasti visiems prieinamus, patogius sprendimus, kuriuos palaikytų dauguma žmonių. Tikiu, kad Lietuvos patirtis ir pavyzdys šioje srityje mums yra labai naudingas“, – kalbėjo Armėnijos premjeras N. Pašinianas. Nuo sistemos veiklos starto Lietuvoje 2016…
Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos
Europos Komisija siūlo kitąmet drausti verslinę tikslinę menkių bei lašišų žvejybą Baltijos jūroje, taip pat perpus mažinti strimelių kvotą, o šprotų leisti sužvejoti tiek pat, kiek šiemet. Mėgėjiška lašišų ir menkių žvejyba taip pat būtų smarkiai ribojama. Toks pasiūlymas pateiktas remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkų rekomendacijomis ir daugiamečiu Baltijos jūros išteklių valdymo planu. Tikimasi, kad taikant šią strategiją žvejybos intensyvumas ateityje taps stabilus, žvejybos galimybės didesnės, todėl žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. „Komisija daro viską, ką gali, kad atkurtų šiuos išteklius, o šį užmojį atspindi šiandienos pasiūlymas. Tačiau Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žvejyba, todėl kiekvienas turi prisidėti prie ilgalaikio šio vertingo jūros…
