Saulės elektrinės tapo vienu iš sparčiausiai augančių elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje – jų instaliuota galia pernai didėjo net 78 proc. Visgi augant saulės energetikos skvarbai, didėja ir saulės elektrinių nuostoliai, patiriami dėl įvairių išorės veiksnių. Ekspertai akcentuoja, kad siekiant apsaugoti investicijas ir išvengti reikšmingų finansinių nuostolių, būtina imtis papildomų prevencijos priemonių. Saulės elektrinės populiarėja, jų žalos didėja Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. saulės elektrinės tapo vienu iš greičiausiai augančių elektros gamybos šaltinių. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo gaminantys vartotojai, kurie sudarė apie 60 proc. visų pernai įrengtų saulės elektrinių galios. Praėjusiais metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo apie 33 tūkst., šiemet taip pat tikimasi panašaus augimo. Pagrindinės priežastys,…
Lietuva mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą: 2023 m. jų išmesta 3 procentais mažiau nei 2022 m.
2023 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 17,9 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai yra apie 3 proc. mažiau nei 2022 m. Daugiausiai ŠESD išmetė transporto (34,4 proc.) ir energetikos (29,3 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (20,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (11,5 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose. Lyginant su 2022 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – pramonės (-8,5 proc.), energetikos (-7,2 proc.), žemės ūkio (-2,3 proc.) sektoriuose, tačiau išaugo transporto (+2,2 proc.) ir atliekų (+0,7 proc.) sektoriuose. Šie duomenys yra apibendrinti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų parengtoje ataskaitoje, kurioje apibendrintos Lietuvos ŠESD 2023 m. emisijos bei jų pokyčiai. 2023 metaitas emisijos Lietuvoje mažėjo dėl sumažėjusių cemento gamybos apimčių bei…
Vilnius ir Alytus rodo pavyzdį: kaip efektyviau rūšiuoti maisto atliekas
Maisto atliekų tvarkymas Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai patobulėjo: pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje kiekvienam namų ūkiui skirti oranžiniai maišeliai, o Alytuje – atskiri maisto atliekų konteineriai prie daugiabučių. Vis dėlto, vienas didžiausių iššūkių, siekiant užtikrinti efektyvų perdirbimą, yra netinkamas pirminis rūšiavimas – gyventojai dažnai į maisto atliekų konteinerius meta ne tas atliekas, kurias turėtų. Reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Remiantis Europos Sąjungos direktyva, visoms savivaldybėms buvo iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto, tačiau per metus surenkama tik 7…
Miško sodinimo sezonas prasideda: kas gali gauti paramą?
Nuo antradienio, balandžio 1 d., privačios žemės ir miškų savininkai bei savivaldybės gali teikti paraiškas paramai gauti už įveistą arba atkurtą stichinių nelaimių pažeistą mišką. Būtent dabar, kol medžių pumpurai dar nesprogę ir augalai dar nepradėjo vegetacijos, yra tinkamiausias laikas įveisti naujus miškus ir atkurti stichinių nelaimių pažeistus plotus. Kam bus skiriama parama? Šiais metais parama bus teikiama privačios žemės ir miškų savininkams bei savivaldybėms veisiant naujus ir atkuriant stichinių nelaimių pažeistus miškus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. priemonės ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisykles. Skiriamų miškų įveisimo ir atkūrimo išmokų dydis priklausys nuo sodinamų medžių rūšių. Be to, vienkartinės miško apsaugos išmokos bus skiriamos planuojant apsaugoti…
Verslo ir vartotojų tango − saikingesnio vartojimo link
Pasauliui minint Tarptautinę nulio atliekų dieną (angl. The International Day of Zero Waste), dėmesys krypsta į didžiųjų valstybių veiksmus ekologijos srityje. Ambicinga Europos Komisijos tvaraus augimo strategija, vadinama Žaliuoju kursu, keičia Senojo žemyno organizacijų gamybos ir vartojimo įpročius. Vienas iš didžiausių verslui tenkančių iššūkių – nauji procesai ir jų suderinamumas su teisės aktų pokyčiais. Garsėjant svarstymams apie verslui tenkančią tvarumo ataskaitų naštą, ekspertai pabrėžia, kad atsakingas verslas yra daugiau nei sausas reglamentų laikymasis. Skaičiuojama, kad 2024 m. pabaigoje ES ekonomikos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudarė 767 mln. tonų, o tai – 0,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2023 m. ŠESD emisijos tendencingai mažėjo daugelyje Europos šalių,…
Aplinkos ministerija siūlo pokyčius atliekų ir baterijų tvarkymo srityje – kviečiama teikti pasiūlymus
Aplinkos ministerija parengė teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais įgyvendinami trys Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai bei viena direktyva. Šie pakeitimai skirti supaprastinti atliekų tvarkymo procesus, sumažinti administracinę naštą verslui ir užtikrinti aiškias taisykles dėl baterijų bei elektroninės įrangos atliekų tvarkymo. Ministerija parengė ir pateikė derinti Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, taip pat naują Baterijų ir baterijų atliekų įstatymo projektą. Teisiniai pokyčiai atliekų tvarkymo srityje Atliekų tvarkymo įstatymo pataisose numatytos pagrindinės sąlygos, susijusios su atliekų tarpvalstybinio vežimo išankstiniais sutikimais – jų išdavimu, keitimu ir galiojimo panaikinimu. Siūloma, kad šiuos leidimus 10 metų laikotarpiui išduotų Aplinkos apsaugos departamentas. Tokia tvarka rengiama atsižvelgiant į…
Padangų keitimo sezonas: ar žinome, kur dėti senąsias?
Įsibėgėjant padangų keitimo sezonui, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau- Kauno RATC) fiksuoja ryškų šuolį – į didelių gabaritų atliekų aikšteles (toliau – DGASA) padangų pristatoma kone dvigubai. Pavasarį gyventojai skuba pasikeisti padangas iki balandžio 10 d., o lapkritį – grįžta pasiruošti žiemai. Tokie sezoniniai pikai yra įprasti, tačiau svarbu nepamiršti, jog aikštelių vaidmuo – tik papildyti kitus padangų surinkimo būdus, o ne tapti pagrindine jų surinkimo vieta. Norėdami geriau suprasti, kodėl gyventojai dažniausiai renkasi šį padangų pristatymo būdą ir kiek jiems žinomos kitos galimybės, Kauno RATC apklausė aikštelių klientus apie jų įpročius ir informuotumą šia tema. Nors yra kitų padangų atidavimo galimybių, dauguma renkasi aikšteles Apklausos rezultatai rodo, kad…
Ministro ir Vyriausybės narių dėmesys Alytaus regionams, Povilas Poderskis atskiru vizitu lankėsi Druskininkų savivaldybėje
Aplinkos ministras Povilas Poderskis drauge su Ministru Pirmininku Gintautas Palucku ir kitais Vyriausybės nariais dalyvavo susitikime su Alytaus apskrities merais. Susitikimo metu buvo aptarti svarbūs valstybinės žemės valdymo klausimai, kurie ypač aktualūs Alytaus, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėms. Vizito Alytaus rajone metu buvo diskutuojama apie Miškų įstatymo projektą ir jame siūlomus pakeitimus dėl miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisių. Aplinkos ministras akcentavo, kad miškų žemės problema miškingose savivaldybėse yra žinoma, ir patikslino, kad šiuo metu ministerijos atstovai peržiūri įstatymo pakeitimo projektą. Kai jis bus pateiktas viešam derinimui, savivaldybės taip pat galės teikti savo siūlymus. Susitikimo metu Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis kėlė klausimą, ką turi daryti savivaldybės, kad tikrai taptų…
Diskusijoje su EK Klimato ir švarios plėtros komisaru – Klimato kaitos tikslų ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas Lietuvoje
Aplinkos ministro Povilo Poderskio susitikimo su Europos Komisijos klimato ir švarios plėtros komisaru Wopke Hoekstra metu diskutuota apie ES 2040 m. klimato tikslus, pramonės dekarbonizavimą ir ES konkurencingumo stiprinimą per Švarios pramonės aktą. Aplinkos ministras P. Poderskis pabrėžė, kad energetinė nepriklausomybė Lietuvai yra tarp svarbiausių prioritetų, todėl klimato tikslus vertina palankiai. Taip pat ministras išreiškė palaikymą spartesnėms diskusijoms dėl ES 2040 m. klimato tikslo, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia sutelkti dėmesį į 2030 m. nustatytų klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimą. Ministras pristatė Lietuvos ambicingus tikslus energetikos srityje. Anot jo, pagrindinis šalies prioritetas – sumažinti iškastinio kuro importą iš trečiųjų šalių ir užtikrinti nacionalinį bei energetinį saugumą. „Mūsų nuomone,…
Vičiūnų vandenvietės prieigų teršėjams gresia dideli nemalonumai: skaičiuojama gamtai padaryta žala
Kruonio gatvėje, greta vandenvietės, netinkamai nuotekas tvarkę individualaus namo savininkai atsakomybės neišvengs. Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamentui perduota praėjusią savaitę antstolio surinkta faktinė informacija dėl gamtos teršimo. Savo ruožtu savivaldybė imasi griežtų veiksmų – skirs nuobaudas ne tik už netinkamai tvarkomas nuotekas, bet ir valstybinėje žemėje nelegaliai įrengtą tvorą. „Man labai keista stebėti šį performansą, kuomet šitie gamtos teršėjai eilę metų sąmoningai pažeidinėja įstatymus ir iš visų tyčiojasi, o pareigas vykdant tarnyboms dar ir vaidina aukas. Noriu dar kartą pabrėžti, kad Kauno teršti neleisiu. Argumentas, kad jie patys galėjo nusikelti tvorą, yra niekinis. Visą šį procesą sąmoningai vilkino, net apsitvėrė papildomomis tvoromis. Juolab, paaiškėjus faktui apie nelegalią kanalizaciją, nebuvo prasmės delsti.…
