Klimato kaita vis dažniau pasireiškia ekstremaliais gamtos reiškiniais, kurie ne tik sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą, bet ir gali padaryti didelės žalos. Nors audros šią vasarą Lietuvą ir aplenkė, kaimyninės Lenkija ir Latvija skaičiavo didelius stichijų padarytus nuostolius. Stebint tokią situaciją regione, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) specialistai pataria gyventojams audroms pasiruošti iš anksto – sutvarkyti aplinką, pasirūpinti saugumu, o miškingose vietovėse pagalvoti ir apie rezervinį elektros energijos šaltinį. „Šis vasaros sezonas, palyginus su pernai vasara, buvo ramus. Bet sinoptikai savo ilgalaikių prognozių nekeičia – stichijų poveikis ateityje vis aštrės. Labai svarbu, kad ir gyventojai būtų pasiruošę pasitikti audras ar kitus stichinius reiškinius. Prieš kiekvieną audrą žmones raginame surinkti aplink namus nepritvirtintus…
„Švyturys“ Klaipėdoje nuo šiol naudos tik vėjo energiją
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus. Kita „Švyturys-Utenos alus“ priklausanti darykla Utenoje jau seniau yra perėjusi prie atsinaujinančių energijos išteklių – ją energija aprūpina tiek ant stogo įrengta saulės elektrinė, tiek nutolęs saulės parkas. Taigi nuo šiol visas „Švyturio“ bei „Utenos“ alus ir kiti gėrimai bus gaminami naudojant tik žaliąją energiją. Sprendimas darykloje Klaipėdoje naudoti tik vėjo energetiką atliepia „Carlsberg“ grupės…
Miškininko diena 2025: daugiau nei 30 nemokamų renginių gamtos mylėtojams
Kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį miškininkai visoje Lietuvoje švenčia savo profesinę šventę – Miškininko dieną. Šia ypatinga proga Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia visuomenę visą rugsėjo mėnesį dalyvauti šalyje vyksiančiuose Miškininko dienos renginiuose ir iš arčiau pažinti miškininkystės pasaulį, saugomas gamtos vertybes bei miškų teikiamą naudą. Šiemet Miškininko dienos programoje – daugiau nei 30 įvairių veiklų, kurios vyks visuose 25 VMU regioniniuose padaliniuose. Šių metų Miškininko dienos šūkis – „Metas sustoti ir įkvėpti miško“. Todėl šiemet VMU miškininkai kviečia į mišką ir ragina skirti laiko sąmoningam buvimui gamtoje. „Švęsdami Miškininko dieną, mes ne tik minime savo profesinę šventę, bet ir kviečiame visuomenę tapti jos dalimi ir taip stiprinti ryšį su gamta.…
Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
Atrodo, kas gi blogo viename balione? Jis lengvas, spalvingas, džiugina vaikus (kartais ir suaugusiuosius) ir sukuria šventinę nuotaiką. Tačiau paleisti į dangų helio balionai niekur neišnyksta – jie tik nukeliauja kažkur toliau, suyra labai lėtai ir per tą laiką padaro didelę žalą. Dažnai pardavėjai tvirtina, kad balionai yra „ekologiški“, „suyra kaip lapai“ ir nedaro poveikio aplinkai. Tačiau kritinis mąstymas reikalauja atsakymo į paprastus klausimus, kuriuos sau turėtų užduoti tiek pirkėjai, tiek pardavėjai: 1. Ar ekologiški balionai negali padaryti žalos paukščiams pakilę į dangų?2. Ar patekę į jūrą balionai negali padaryti žalos jūros gyvūnams?3. Per kiek laiko balionai suyra natūralioje aplinkoje?4. Per kiek laiko balionai suyra vandenyje?5. Ar balionų suirimas, kaip…
Iš VDU Botanikos sodo Kaune ritasi galinga didžiojo jurginų žydėjimo banga
Kaunas šiemet vėl paskendo žieduose – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode žydi įspūdinga jurginų kolekcija – per 2 000 augalų. O netrukus juos dar papildys šimtai kitų: rugpjūčio 29–30 dienomis sode vyks Tarptautinis jurginų festivalis, į kurį atvyksta ir savo išaugintus jurginų žiedynus atsiveža selekcininkai, mokslininkai ir augintojai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Lenkijos. Gausiausioje kolekcijoje – masinis žydėjimas VDU Botanikos sode šiuo metu auginama per 850 jurginų veislių ir rūšių, iš kurių net 125 išvestos Lietuvos selekcininkų, 19 veislių įtraukta į Lietuvos augalų nacionalinius genetinius išteklius. Ši kolekcija ne tik saugoma, bet ir nuolat plečiama bei pristatoma tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai. Joje gausu ir užsienietiškų veislių –…
Aplinkos ministerija ištaiso ES pažeidimą: tikslinami poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai
Nuo šiol poveikio aplinkai vertinimas turės būti atliekamas ir toms ūkinėms veikloms, kurios pradėtos be jo, nors pagal Europos Sąjungos direktyvas tai buvo privaloma. Europos Komisija, remdamasi Teisingumo Teismo praktika, yra nustačiusi tokį poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (PAV) pažeidimą ir įpareigojusi Lietuvą jį ištaisyti. Šį pažeidimą leis ištaisyti laikinojo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo keičiami Planuojamos ūkinės veiklos (PAV) aprašai. Įsakymas numato, kad atliekant PAV ūkinėms veikloms, kurioms jis turėjo būti, tačiau nebuvo atliktas, turės būti įvertintas jau padarytas poveikis aplinkai, o prireikus – numatytos priemonės žalai kompensuoti ar pažeistiems aplinkos elementams atkurti. Naujoji tvarka taip pat numato daugiau aiškumo vertinant poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, tiksliau apibrėžiama, kokiais dokumentais vadovaujantis atliekamas…
ABB Lietuva stiprina žaliąją transformaciją investuodama į saulės energiją ir elektromobilumą
ABB stiprina savo lyderystę Lietuvos žaliosios transformacijos procese. 2024 m. bendrovė įgyvendino reikšmingas strategines investicijas, kurios užtikrino tvirtą augimą ir pagerino finansinį efektyvumą, nepaisant sudėtingų pramonės rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į sudėtingą rinkos situaciją, UAB ABB 2024 m. užfiksavo 30,7 mln. eurų pardavimų pajamas ir 1,1 mln. eurų grynąjį pelną. Nepaisant šių iššūkių, bendrovė išlaikė išskirtinę finansinę discipliną, o tai leido ženkliai pagerinti veiklos efektyvumą. „2024 m. rezultatai aiškiai parodo mūsų atsparumą ir strateginį dėmesį“, – teigia UAB ABB valdybos pirmininkė Signe Nurms. „Sutelkdami dėmesį į veiklos efektyvumą ir lanksčiai reaguodami į rinkos svyravimus, pasiekėme reikšmingų finansinių rezultatų. Tai patvirtina, kad mūsų ilgalaikė strategija investuoti į tvarias, aukštos pridėtinės vertės technologijas…
Pavojingos, kaip ir piktžolės: kodėl būtina kontroliuoti javų pabiras?
Sėjomaina – vienas esminių sėkmingo ūkininkavimo procesų, leidžiančių kiekvienais metais maksimaliai išnaudoti visas dirvožemio naudingąsias savybes. Nukūlus javus, jų vieton dažniausiai sėjami žieminiai rapsai: vertinama, kad tai sudaro apie 70–80 proc. sėjomainos atvejų. Todėl ypač svarbia tampa javų pabirų kontrolė, kurią tinkamai atlikus, galima tikėtis pastebimai didesnio derliaus, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Kad ir kaip kruopščiai su pačiais moderniausiais kombainais nukultume javus, net ir idealiomis sąlygomis tam tikrų derliaus nuostolių išvengti nepavyksta – dirvoje pabyra smulkesni grūdai, kurie, esant palankioms sąlygoms, sudygsta. Jeigu šiame lauke planuojame sėti žieminius rapsus, sudygę javai pradeda konkuruoti su rapsais dėl maistinių medžiagų, stelbia bedygstančius rapsus – pastarieji gali išretėti ar net visai išnykti.…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: siūloma nebeleisti kastruoti paršelių be nuskausminamųjų
2025 m. rugpjūčio 25d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo panaikinti išimtį, leidžiančią kastruoti paršelius be nuskausminamųjų. L. Jonauskas teigia, kad išimtinė praktika kastruoti paršelius be nuskausminimo yra nesuderinama su gyvūnų gerove. „Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus. Tai galioja ir gyvūnų kastracijai, prieš kurią, kaip nurodo teisės aktai, turi būti atlikta anestezija, o po kastravimo gyvūnai turi būti gydomi ilgo veikimo skausmą mažinančiais veterinariniais vaistais. Visgi yra palikta…
„Toksikos” Vilniaus padalinyje užsidegusios ličio baterijos buvo skubiai užgesintos, žalos aplinkai nepadaryta
Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ Vilniaus padalinyje 6:30 užfiksuotas gaisras – užsidegė ličio baterijos, kurios buvo sukrautos į sunkvežimį ir paruoštos išvežti galutiniams šių atliekų tvarkytojams. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai gaisrą per trumpą laiką suvaldė. Ugnis neišplito, nukentėjusių žmonių nėra. Gaisro gesinimui naudotas vanduo į gamtą nepateko, jis surinktas į įmonės rezervuarus. Preliminariu aplinkosaugos specialistų vertinimu, žalos aplinkai nepadaryta. Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
