Kruosto hidroelektrinės užtvanka ant Nevėžio upės Kėdainių rajone ekspertų yra įvertinta kaip labai prastos būklės. Tačiau šis objektas – tik vienas iš daugybės atvejų, kai apleistos ir griūvančios užtvankos Lietuvoje kelia rūpesčių. Nors geriausio sprendimo pavyzdžių šalyje jau yra: kai užtvankos išardomos, į išlaisvintas upes pradeda grįžti migruojančios žuvys ir pamažu atsikuria natūralios gamtos ekosistemos. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Gintarė Kundrotaitė-Kozins patvirtina, kad Kruosto hidroelektrinė (HE) ant Nevėžio upės yra įvertinta kaip labai blogos būklės. Dėl to savivaldybės administracija pernai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti finansavimą apleisto hidrotechnikos statinio pašalinimo darbams atlikti ir upės vientisumui atkurti. Ministerija nusprendė suteikti 100…
Prezidentas Alytuje: privalome užkirsti kelią nusikaltimams gamtai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su komanda ketvirtadienį dirbo Alytuje. Susitikime su Alytaus miesto savivaldybės vadovais Prezidentas aptarė savivaldybių finansinį savarankiškumą, valstybės įstaigų ir funkcijų centralizavimo poveikį regionų gyvybingumui, viešųjų paslaugų prieinamumą regionuose, demografines problemas, aukštojo mokslo ateitį regione, kitus aktualius klausimus. Alytuje Prezidentas surengė susitikimą su Aplinkos ministerijos, kitų aplinkos apsaugos institucijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos vadovais ir aptarė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemai kylančius iššūkius. Šalies vadovas pabrėžė, kad aplinkosauga negali likti vien deklaruojamu valstybės prioritetu. Už aplinką atsakingos valstybės institucijos turi aktyviai bendradarbiauti, keistis informacija ir ne tik užtikrinti greitą ir efektyvų reagavimą įvykus ekologinėms nelaimėms, bet ir užkirsti kelią bet kokiems didesnio ar…
Tvarumo ekspertės: prekių ženklai turi konkrečiau kalbėti apie savo pasiekimus tvarumo srityje
Neseniai atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių teigiamai vertina su tvarumu susijusią prekių ženklų komunikaciją. Kodėl ir kaip privalome garsiai kalbėti apie tvarumą ir kokią naudą tai atneša tiek įmonei, tiek vartotojui, pasakoja tvarumo ekspertės. 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje atlikto „Sustainable Brand Index“ tyrimo metu beveik pusė lietuvių – 48 proc. – nurodė, kad su tvarumu susijusią prekių ženklų komunikaciją vertina teigiamai, Latvijoje šis rodiklis yra panašus – 49 proc., o Estijoje siekia vos 35 proc. Kita vertus, tyrimas taip pat rodo, kad ne visi vartotojai pasitiki tvarumo komunikacija. Lietuvos atsakingos verslo asociacijos (LAVA) direktorės Audronės Alijošiutės-Paulauskienės teigimu, tvarumo komunikacija yra svarbi, tačiau dar svarbiau – integruoti …
Pramoninių teršalų direktyvos reikalavimai žemės ūkyje planuojami taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriams
Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriuje reikalavimus taikyti tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai. Direktyvos pakeitime siūloma žemės ūkio sektoriui nebetaikyti bendrų pramoninei veiklai nustatytų reikalavimų ir nustatyti atskirus reikalavimus tik gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklos vykdymui, stebėsenai, visuomenės informavimui. Atsižvelgiant į skirtingas ES valstybių narių pozicijas sutarta, kad į direktyvos taikymo sritį bus įtraukiami ūkiai, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantys mišrūs ūkiai. Išimtys bus taikomos ekstensyviam ūkininkavimui, taip pat numatomi pereinamieji laikotarpiai, skiriant pakankamai laiko ūkiams prisitaikyti prie…
Nuo vaiko iki senolio – po ketvirtį tonos mišrių atliekų per metus kiekvienam Vilniaus regione
Vilniaus apskrities gyventojai praėjusiais metais į mišrių atliekų konteinerius iš viso išmetė 218,6 tūkst. tonų įvairių atliekų – tiek jų buvo papildomai išrūšiuota ir apdorota Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje. Kiekvienam gyventojui teko po 267 kg – arba kiek daugiau nei ketvirtį tonos – mišrių atliekų per metus. Vilniaus regionas išmeta 31 proc. visų Lietuvos mišrių buitinių šiukšlių. Mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione per metus sumažėjo 0,6 proc. arba 1320 tonų – 2021-iais gyventojai į mišrių atliekų konteinerius buvo išmetę 220 tūkst. tonų įvairių atliekų. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, nuo vaiko iki senolio išmetė po 271 kg kiekvienas. Per metus vidutinis gyventojo išmetamas mišrių atliekų kiekis sumažėjo 4…
„Kruvinas“ pasirodymas Vilniaus centre: atskleidė šokiruojančią vištų kasdienybę
Tik 2 iš 10 (16 proc.) lietuvių, perkant kiaušinius, svarbiausias kriterijus – vištų laikymo sąlygos, rodo naujausia reprezentatyvi visuomenės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Todėl siekiant visuomenei parodyti, kas yra slepiama už storų paukštynų sienų ir kaip atrodo įkalintų narvuose gyvenimas balandžio 3 d. Vilniaus miesto centre įvyko „kruvinas“ gimnasčių pasirodymas. Stebėti šį gyvą performansą ir išreikšti nepritarimą narvuose įkalintiems paukščiams atvyko ne tik būrys sostinės gyventojų, bet ir tokie žinomi Lietuvos veidai, kaip Beata Nicholson. „Narvuose laikomos vištos yra puolamos parazitų, niekada neįkvepia gryno oro, nepajunta natūralios žemės po kojomis, negali išskleisti sparnų. Šia socialine akcija ir pasirodymu norėjome vizualiai atvaizduoti įkalintų narvuose gyvenimą bei atskleisti tikrąją kiaušinių, atkeliaujančių iš…
Artėjantį padangų keitimą pasitinka su kritika: visuomenei trūksta supratimo, kad padangos nėra tik šiukšlė
Artėjant sezoniniam padangų keitimui, atliekų tvarkymo bei perdirbimo įmonės tikisi visuomenės sąmoningumo sprendžiant dėl senųjų padangų likimo. Anot įmonių atstovų, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas bei esamos švietimo spragos kelia nemažai baimių, todėl, pabrėžia jie, patys gyventojai turi atsakingai įvertinti galimą žalą gamtai. Jiems antrina ir viešųjų erdvių tvarkymo akcijos „Darom“ atstovė, kuri pastebi, kad, nors visuomenės sąmoningumas auga, tačiau atliekos, tarp jų ir padangos, vis dar randamos ne tik miškuose, tačiau gyvenvietėse, prie vandens telkinių ar tiesiog pakelėse. Pasigenda įmonių atsakomybės, kritikuoja švietimo spragas Kasmet prieš padangų keitimą daugelį vairuotojų kamuoja klausimai, ką daryti su senomis, jau naudojimui netinkamomis, padangomis. Atliekų tvarkymo paslaugas vykdančios įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina…
Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių tvarumas daro įtaką jų pirkiniams
Net 71 proc. pirkėjų Lietuvoje teigia, kad tvarumas turi reikšmingos įtakos renkantis prekes, rodo naujausias „Sustainable Brand Index“ tyrimas, kurį atliko švedų tyrimų agentūra „SB Insight“. Tvarumo ekspertė pasakoja, kokie tvarumo aspektai Lietuvos visuomenėje yra aktualiausi. 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje atlikto „Sustainable Brand Index” tyrimo metu net 71 proc. lietuvių nurodė, kad tvarumas jiems yra svarbus rodiklis įsigyjant prekes ar paslaugas, Latvijoje šis rodiklis siekia 65 proc., o Estijoje – 60 proc. „Remiantis šio kasmet atliekamo tyrimo duomenimis, 2021 m. tvarumo svarba Lietuvos pirkėjų apsisprendimui buvo šiek tiek sumažėjusi – jis buvo reikšmingas 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes tuo laikotarpiu visuomenės dėmesį buvo pasigvelbusi pandemija ir…
Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Laisvės partija pristatė kovos su klimato kaita programą“
2023 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ketvirtadienį, kovo 30 d., Laisvės partija pristatė žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo planą, numatomus artimiausius darbus ir projektus žiedinės ekonomikos, perdirbimo, gyvūnų gerovės ir transporto srityse. Lietuvai ir pasauliui vis labiau susiduriant su klimato kaitos keliamais iššūkiais, Laisvės partija, kartu su frakcija, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijomis parengė žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo planą. Juo siekiama įgyvendinti pagrindinius užsibrėžtus tikslus – švaresnė ir saugi aplinka, kenksmingų išmetamųjų dujų mažinimas, inovacijų pritraukimas ir plėtra. „Per pirmuosius dvejus metus šioje Vyriausybėje ėmėmės daugybės iniciatyvų kovoje su plastiku, aplinkos tarša. Džiaugiamės, kad per dvejus metus Laisvės…
MRU magistrantė Santa Klimavičiūtė: „Esu pasiryžusi puoselėti projekto zero waste ideologiją“
Esu Santa Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos aplinkosaugos teisės studijų programos antrojo kurso magistrantūros studentė. Domiuosi verslo ir politikos pasauliu, dalyvauju įvairiuose mokymuose ir verslo susitikimuose. Mano kelionė MRU prasidėjo kiek neįprastai. Iš pradžių į universitetą įstojau pasirinkusi socialinio darbo magistrantūros krypties studijas, tačiau paskutinę minutę persigalvojau ir nusprendžiau pasirinkti anksčiau minėtas studijas. Taip atsitiko todėl, kad dar prieš pradėdama studijas susimąsčiau, kokia bus dėstoma disciplina. Aplinkosaugos teisės pavadinimas man pasirodė patrauklesnis nei socialinio darbo magistrantūros krypties studijos, todėl ir nusprendžiau greitai „persikvalifikuoti“. Studijuodama čia išmokau labai daug. Mane labai sudomino dėstomi dalykai, ėmiau daugiau skaityti, analizuoti, suvokti tam tikrus teisinio aplinkosaugos reguliavimo santykius, susipažinau su esminėmis…