Studijos - Karjera

Gaisras miške – kartais ne nelaimė, o būdas išsaugoti gamtos įvairovę

Daugelis išgirdę apie gaisrą miške įsivaizduoja didelę nelaimę, kuri niokoja gamtą ir sukelia blogas pasekmes miško ekosistemai. Tačiau kartais ugnis gali būti naudinga – pavyzdžiui, kontroliuojamas deginimas,  atliekantis reikšmingą vaidmenį siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Šiam svarbiam reiškiniui buvo skirta ir neseniai Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija.

Pasak renginio dalyvius pasveikinusio Aplinkos viceministro Dano Augučio, miškų priešgaisrinė sauga yra svarbus ir reikalingas miškininkų darbas – todėl natūralu, kad visuomenė, girdėdama apie gaisrus, ugnį vertina kaip absoliučią blogybę.

„Vis dėlto mes, miškų ekologai, suprantame, jog nevaldomas miško gaisras ir kontroliuojamas deginimas yra du skirtingi dalykai, o ugnis reikalinga dalies rūšių išlikimui. Ši konferencija – tai proga profesionaliai kalbėti apie temą, kuri ilgą laiką buvo tabu“, – sakė D. Augutis.

Į nuotolinę erdvę perkeltas renginys sulaukė didžiulio vietinio ir tarptautinio susidomėjimo – konferencijoje dalyvavo per 300 įvairių sričių specialistų iš Lietuvos, taip pat gamtosaugos ekspertai iš 36 pasaulio valstybių ir net penkių žemynų, pradedant nuo kaimyninių Latvijos ir Lenkijos ir baigiant Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Meksika, Pietų Afrikos Respublika ir Naująja Zelandija. „Toks stulbinantis aktyvumas, kuriam nesutrukdė net dideli laiko skirtumai tarp valstybių, rodo šios temos aktualumą ir reikalingumą“, – teigė „Naturalit“ projekto vadovė Birutė Valatkienė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros.

Šią Lietuvoje dar mažai pažįstamą ir tik pradedamą tyrinėti sritį – ugnies vaidmenį miško ekosistemose – pristatė užsienio ekspertai iš JAV, Švedijos, Suomijos ir Latvijos, taip pat ugnies ekologijos ir gaisrų istorijos tyrimus Lietuvoje atliekantys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Vienas iš konferencijos pranešėjų, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas, profesorius Vitas Marozas, atkreipė dėmesį, jog nors išgirdus apie ugnį pirma reakcija dažniausiai yra išgąstis ir baimė, tačiau gamtoje nereikalingų dalykų nebūna.

„Žaibų sukelti miškų gaisrai tūkstantmečius buvo natūralus periodiškai pasitaikydavęs gamtos reiškinys, todėl kai kurie gyvūnai ir augalai prie jų prisitaikė ir ugnis tapo būtina jų išlikimui. Galėčiau paminėti daugeliui pažįstamus paukščius žalvarnį, teterviną, kurtinį, taip pat apdainuotą šilagėlę. Valstybėms pradėjus aktyviai užsiimti miškų priežiūra ir gaisrų prevencija, daliai gamtinių buveinių ir rūšių iškilo pavojus išnykti. Todėl kitos šalys jau kelis dešimtmečius gamtotvarkoje naudoja savaiminių gaisrų imitaciją, vadinamą kontroliuojamu miško paklotės deginimu“, – paaiškino mokslininkas. Profesoriaus teigimu, tai – aplinkosaugos ekspertų pripažintas būdas padėti gamtai, kartu išvengiant žalingų didelio masto gaisrų.

Lietuva, kartu su Švedija, Suomija ir Latvija, pagal dominuojančias gamtines buveines patenka į šiaurinį biogeografinį regioną, kuriame reikšmingą dalį sudaro Vakarų taigos miškai. Konferencijoje dalyvavę pranešėjai iš Šiaurės šalių pristatė, kaip kontroliuojamas deginimas jų šalyse jau daugiau nei 30 metų yra naudojamas šios buveinės palaikymui ir atkūrimui, kokia jo reikšmė biologinei įvairovei ir kaip kontroliuojamas deginimas prisideda prie stichinių miško gaisrų prevencijos.

Prof. Charles‘as Rufneris iš JAV, glaudžiai bendradarbiaujantis su VDU mokslininkais tyrinėjant gaisrų istoriją Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, pristatė kontroliuojamo deginimo pritaikymo galimybes Lietuvoje.

Atlikus kruopštų pasiruošimą ir būtinus tyrimus, kontroliuojamo miško paklotės deginimo priemonę planuojama išbandyti atskirose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose, įvertinant jos platesnio pritaikymo galimybes bei naudingumą Lietuvos kontekste.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Ugnies vaidmuo miško ekosistemoje. Kontroliuojamas deginimas kaip gamtotvarkos priemonė“ vyko kovo 17 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į biologinės įvairovės apsaugą ir gamtai artimus gamtotvarkos būdus.

 Renginį organizavo Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, įgyvendindamos LIFE programos integruotąjį projektą „Naturalit“. Projekto tikslas – užtikrinti vertingiausių Lietuvos gamtinių teritorijų, priklausančių „Natura 2000“ tinklui, apsaugą.

Pranešimą paskelbė: Živilė Mediekšienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Parašykite komentarą