Namai

Fasadų dekorą su EPS elementais gali riboti tik paveldo reglamentavimas ir architektų fantazija

Išorinė tinkuojamoji sudėtinė termoizoliacinė sistema ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System) su polistireniniu putplasčiu EPS yra populiariausias sprendimas Lietuvoje, kai kalbama apie naują statybą ar senų daugiabučių renovaciją. Tai lemia sistemos paprastumas ir patikimumas, sukaupta rangovų patirtis, gera kaina. Prie viso to pastaruoju metu vis labiau prisideda ir ekologinis kriterijus – itin mažas ETICS krūvis aplinkai palyginti su kitomis termoizoliacinėmis sistemomis.

Tačiau tiek statant naujai, tiek renovuojant kartais įprastą lygų ETICS fasadą papildo kuo įvairiausios architektūrinės detalės.  Paprasčiausios – karnizai, langų apvadai, parapetai, tačiau pasitaiko ir frontonų, piliastrų ar net atikų.

Kai naudojama ETICS sistema, bet koks papildomas dekoras nevaržo nei architektų, nei rangovų. Tačiau atkuriant senų pastatų dekoro elementus kartais tenka susidurti su kultūros paveldo reglamentavimu.

Projektuoja drąsiai, statybininkai nesibaido

Klaipėdos bendrovės „Progresyvūs projektai“ modernizacijos projektų vadovas Gytis Zubavičius sako, kad EPS savybės leidžia įgyvendinti ambicingiausius klientų ir architektų įgeidžius, jei kalbame apie naują statybą, ir renovuoti vertingus senus pastatus.

Įmonės įgyvendintų projektų portfelyje yra bent keli darbai, kai teritorijoje greta Klaipėdos senamiesčio renovuojant gyvenamuosius pastatus buvo išsaugoti saviti dekoro elementai.

„Projektuojame drąsiai, kadangi žinome, kad rangovai su užduotimi susidoros”, – sako G. Zubavičius.

„Pirmą kartą susidūrus, gal ir baugoka, tačiau viskas išsprendžiama. Užsakome reikiamus EPS elementus, darbininkai nesunkiai juos sumontuoja fasade, kadangi įpratę dirbti su putplasčiu”, – sako Darius Montvydas, statybų bendrovės “Norvila” direktorius. Bendrovė yra renovavusi daugiabutį, esantį  Manto g. 6 Klaipėdoje, kurio fasadui naudoti EPS langų apvadai ir karnizai.

Daug didesnė architektūrinių fasado detalių įvairovė uostamiesčio daugiabutyje Liepų g. 16.

„Pirmiausia žvalgėmės po EPS elementų gamintojų katalogus, kai kas tiko, kai ką teko koreguoti. Dekoro elementus gavome laiku, darbininkams problemų nekilo. Jei klaidų ir buvo, tai ne daugiau kaip įprastai statyboje”, – sako renovacijos projektą įgyvendinusios bendrovės “Mirigita” statybos direktorius Martynas Tiškus.

G. Zubavičius pažymi, kad projektuojant fasadus su dekoro elementais tikslingiausia naudoti statinio informacinio modeliavimo BIM metodus. Tokiu atveju rangovas informaciją apie elementus gali persiųsti jų gamintojui, taip pagreitinant gamybą ir visiškai išvengiant klaidų.

Polistireninio putplasčio asociacija (PPA) yra parengusi ir paskelbusi polistireninio putplasčio EPS skaitmeninius sprendinius atitvarams. Jie prieinami PPA tinklalapio skyrelyje “BIM biblioteka”.

Gamykla, paprasčiausia EPS pjaustyklė ar CNC staklės

Reikiami dekoro iš EPS elementai gali gimti tiek EPS gamykloje, tiek ir pačioje statybvietėje.

EPS termoizoliacinės plokštės gaunamos supjaustant itin didelius EPS blokus, tačiau polistireninio putplasčio gamyklos Lietuvoje turi techninių galimybių pagal kliento poreikius iš tų blokų ar plokščių išpjauti ar išfrezuoti individualius gaminius. Tad jei rangovas susiduria su dideliu projektu, kuriame yra daug tokių pačių dekoro elementų, verta svarstyti galimybę juos užsakyti EPS gamykloje.

Tačiau reikiamus ne itin sudėtingus dekoro elementus galima pasigaminti kad ir pačioje statybvietėje. Vilniaus bendrovė „Balkonų Renovacija.LT“ užsiima ne tik jos pavadinime įvardinta veikla, bet ir turi nemažą įdirbį renovuojant paveldo statusą turinčius pastatus. Bendrovės technikos vadovas Justinas Jarmalavičius sako, kad renovuojant paveldo pastatus EPS elementai naudojami tada, kai to nedraudžia paveldo reglamentavimas – ar konkretus fasado elementas nelaikomas vertingąja objekto savybe. Jei jis toks yra, tenka išlaikyti autentišką medžiagiškumą.

J. Jarmalavičius teigia, kad visus paprastesnius dekoro elementus – karnizus ar konsoles – darbininkai pasigamina patys naudodami putplasčio pjaustykles. Tiesa, jis užsimena, kad standartinės pjaustyklės naudojamos pasitelkiant darbininkų sukauptą praktinę patirtį ir tam tikras nedideles inovacijas, o itin smulkūs elementai („gėlytės”) iš EPS plokštės išdrožiami peiliu.

Tačiau Lietuvoje esama ir specializuotų įmonių, kurios gali pagaminti reikiamus dekoro elementus. Egidijus Dumskis, bendrovės „Prustitas” direktorius, įsitikinęs, kad „gėlytes” ir kitus smulkius dekoro elementus reikia frezuoti daugiafunkcinėmis 5 ašių CNC (angl. Computer Numerical Control) staklėmis, ir pateikia visuomeninio pastato Vilniuje renovavimo pavyzdį.

Kai elementai sudėtingi ir ir jie pagaminami CNC staklėmis, tai ir jų kaina gali būti ženkliai didesnė nei gaminant pjaustykle. E. Dumskis pripažįsta, kad statydami naujus gyvenamuosius namus su nestandartiniais fasado sprendimais į bendrovę kreipiasi labiau pasiturintys klientai.

Tad vaikščiodami po miestus dažniau atkreipkime dėmesį į fasadų detales ir bandykime atspėti, ar jie pagaminti iš polistireninio putplasčio – medžiagos, kuri itin draugiška ne tik patyrusiam meistrui, bet ir naujokui. 

Pranešimą paskelbė: Saulius Skrodenis, Polistireninio putplasčio asociacija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą