Daugeliui tvarumas vis dar asocijuojasi su dideliais sprendimais, radikaliais pokyčiais ar ilgalaikėmis strategijomis, tačiau iš tiesų ne mažiau svarbūs yra kasdieniai pasirinkimai. Ėjimas pėsčiomis vietoje trumpos kelionės automobiliu, dažnesnis augalinio maisto pasirinkimas ar sąmoningi sprendimai buityje gali turėti didesnį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.
Klimatologas, tvarumo edukatorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas Silvestras Dikčius sako, kad svarbiausia – nežiūrėti į tvarumą kaip į kažko atsisakymą. Pasak jo, savęs ribojimu paremtas tvarumas praktikoje neveikia. Tvaresnis gyvenimo būdas turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o mažesnis poveikis aplinkai – teigiamas tokio pasirinkimo rezultatas.
„Tvarumas gali būti labai įvairus ir kūrybiškas. Pavyzdžiui, pats vietoje transporto daug vaikštau pėsčiomis, vietoje lifto renkuosi laiptus, į parduotuvę taip pat dažniausiai einu pėsčiomis. Taip per metus nuėjau 6 mln. žingsnių ir sudeginau apie 200 tūkst. kalorijų – tai prilygsta maždaug 380 mėsainių. Taip pat keliauju aplinkai draugiškesniu būdu. Šie pasirinkimai naudingi ne tik gamtai, bet pirmiausia – man pačiam“, – sako tvarumo edukatorius.
S. Dikčius pabrėžia, kad svarbi tvaresnio gyvenimo dalis yra augalinė mityba, kuri naudinga ir sveikatos požiūriu, nes joje mažiau kalorijų.
„Pagrindiniai mano tvarios kasdienybės principai – į maisto parduotuvę eiti pėsčiomis ir pirkti tik tai, ko tikrai reikia. Tai padeda išvengti spontaniškų ir sveikatai nepalankių pagundų, taip išmetu mažiau maisto, išleidžiu mažiau pinigų ir judu net nesportuodamas. Tai vieni paprasčiausių principų, kuriuos galima taikyti kasdienybėje ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo. Dar tvariau gyventi kasdien galima pritaikius kelis tikslingus sprendimus namų buityje“, – dalijasi S. Dikčius.
Aplinkos tausojimas – energijos bei pinigų taupymas
Namų sprendimai, padedantys taupyti išteklius, gali suteikti daugiau galimybių gyventi ne tik tvariau, bet ir taupiau. Pasak Mortos Bučinskienės, IKEA Interjero dizaino departamento vadovės, peržiūrėjus apšvietimo, šildymo sprendimus, buitinių prietaisų energijos suvartojimo lygį, galima pastebimai sumažinti energijos suvartojimą bei mėnesio išlaidas.
„Vienas efektyviausių energijos taupymo sprendimų – LED lemputės. Jos leidžia sutaupyti iki 85 proc. energijos, palyginti su kaitrinėmis lemputėmis. Dar daugiau sutaupysite jas išjungdami kiekvieną kartą išeidami iš kambario“, – sako M. Bučinskienė.
Siekiant tvaresnio išteklių naudojimo, labai svarbūs ir vandens naudojimo namuose įpročiai. Vandens suvartojimą padeda sumažinti srovės sureguliavimas, įsirengiant maišytuvus su aeratoriumi arba naudojant specialų purškimo antgalį, tinkantį daugumai rinkoje esančių vonios kambario vandens maišytuvų. Tokie sprendimai gali net kelis kartus sumažinti per minutę sunaudojamo vandens kiekį, pažymi M. Bučinskienė.
„Varvantis čiaupas – tylus vandens švaistytojas. Visiškai užsukus vandenį arba pakeitus susidėvėjusias dalis, galima išvengti bereikalingo vandens švaistymo. Verta priminti, kad net ir tokie paprasti įpročiai kaip vandens užsukimas valantis dantis ar skutantis padeda taupyti vandenį. Kiekvienas įpročio pokytis gali tiesiogiai sumažinti komunalines išlaidas“, – pabrėžia M. Bučinskienė.
Kiti IKEA patarimai, kaip taupyti energiją namuose:
Leiskite drabužiams džiūti natūraliai. Drabužių džiovinimas ant džiovyklės yra viena efektyviausių energiją taupančių alternatyvų elektrinei džiovyklei. Tai taip pat puikus būdas pravėdinti mažai dėvėtus drabužius, taip sumažinant jų nusidėvėjimą.
Gamindami uždenkite puodus ir keptuves. Pirmiausia įsitikinkite, kad puodo ar keptuvės dydis atitinka kaitvietės dydį. Taip pat svarbu gaminant maistą naudoti dangtį – taip šiluma neišsisklaido ir galima gaminimui išnaudoti žemesnę kaitrą, taigi, mažiau energijos.
Apsaugokite langus nuo šilumos nuostolių. Dalis namų šilumos gali būti išsaugoma naudojant storas užuolaidas. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku ar vėsesnėmis pavasario naktimis.
Apšiltinkite grindis. Grindys gali praleisti šaltį ir lemti šilumos nuostolius. Patiesus kilimą galima išsaugoti dalį šilumos ir suteikti namams daugiau jaukumo.
Pasitelkite tekstilę. Ilsėdamiesi namuose apsigaubkite pledu. Naktį užtieskite pledą ant lovos – taip bus ir šilčiau, ir jaukiau.
Jei vasarą namuose karšta, dekoracijomis rinkitės gyvus augalus. Augalai yra vienas natūraliausių būdų sumažinti saulės poveikį, sugerti šilumą ir padėti reguliuoti drėgmę. Pabandykite kambarinius augalus statyti prie sienų ten, kur patenka daugiausia saulės šviesos.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija), o 2026 m. kovą ir Klaipėdoje, Lietuvoje. IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1600 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Smirnovaitė, UAB „Bosanova”
