Nors iš pirmo žvilgsnio žaliuojantys laukai ir sirpstantys uogų medžiai, besidriekiantys tolimus hektarus aplink didžiulę sodybą, gali skambėti kaip ramybės kupina idilė, septyniolika metų ekologinį ūkį Ukmergės rajone, Žalgirių kaime puoselėjanti Genovaitė Sakalauskienė šypsosi – ramybės ir poilsio ūkyje būna labai mažai. Ūkininkavimo realybė jai labiau primena nuo penktos valandos ryto dūzgiantį avilį, kuriame darbai ir rūpesčiai dingsta tik kelioms valandoms – jau visai sutemus.
Ūkininkavimas žavėjo nuo jaunystės
Žemės ūkio akademijoje agronomijos mokslus baigusią Genovaitę ūkininkavimas žavėjo nuo mokyklos laikų, tad prieš dvidešimt metų netikėtai atsiradus galimybei įsigyti sodybą Ukmergės pašonėje, nedvejodama ja pasinaudojo ir tik atsikrausčiusi su šeima pasodino pirmąsias uogų lysves. Per dvidešimt metų ekologinis ūkis pasikeitė neatpažįstamai – aplink sodybą iki horizonto žaliuoja užauginti vaiskrūmiai, vaisius sirpina keli hektarai vaismedžių, vagose žaliuoja daržovės, o kur dar Genovaitės pasididžiavimas – prieš devynerius metus pradėti auginti žalieji smidrai.
„Su kiekvienais metais ūkis keičiasi ir „bręsta“, tačiau pagrindinė šaka išlieka ta pati – uogininkystė, sodininkystė. Auginame juoduosius ir raudonuosius serbentus, avietes, braškes, gervuoges, šilauoges, svarainius, putinus, šermukšnius ir kitus retesnius uoginius augalus, turime nedidelį sodą“, – vardija dvidešimt hektarų užimančio ūkio šeimininkė.
Užaugintą produkciją Sakalauskų ūkis perdirba čia pat veikiančioje vaisių-uogų daržovių perdirbimo ūkio gamyklėlėje „Genutės uogainė“, kurioje pagaminta produkcija pasiekia visus didžiuosius Lietuvos miestus. Genovaitės ekologiškai užaugintus produktus žmonės gali įsigyti „Vikis“ krautuvėlėse, įsikūrusiose „Rimi“ prekybos centruose, kuriuose „Tiesiai iš Lietuvos“ pažymėtoms ir kitoms lietuviškų gamintojų prekėms šiuo metu taikoma iki 20 proc. nuolaida.
Ir vaistas – ir maistas
Visas Genovaitės ūkis yra sertifikuotas ir pripažintas ekologiniu. Tai reiškia, kad produkcija nėra užteršta jokiais pesticidais, o vienkiemis, kuriame sirpsta visa produkcija, nutolęs nuo intensyvių kelių, užteršto oro bei triukšmo.
„Nenaudojame chemijos ir mašinų, tad visą ūkį prižiūrime rankomis. Ūkininkaudami laikomės principo: tuo, ką užauginame, dalinamės su visais bioįvairovės dalyviais, įskaitant paukščius bei vabaliukus. Auginame tiek, kad užtektų visiems. Juk mes taip pat esame ekologinės grandinės dalis, tad puikiai suprantame, kaip svarbu gyventi darnoje su gamta. Uoga – karalių maistas, todėl ji būtinai turi būti švari, neužteršta jokiais pesticidais. Siekiame, kad mūsų produktai būtų ir vaistas, ir maistas tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – veiklos filosofija dalijasi ūkininkė, turinti daugiau nei dešimt pagalbininkų, kurių skaičius prisirpus derliui išauga kone dvigubai.
Nors pradžioje Genovaitė prekiavo tik šviežia produkcija, kasmetinis uogų perteklius paskatino galvoti apie kitus uogų ir vaisių apdorojimo būdus. Taip prieš dešimtmetį, pagaminusi keletą tradicinį uogienių, kurios labai patiko pirkėjams, ūkininkė nusprendė praplėsti savo produkciją, kurią šiandien sudaro daugiau kaip 30 įvairių rūšių uogienių, džemų, tyrių, sulčių, sirupų, džiovinti produktų ir net traškučių.
„Mūsų uogienės išsiskiria savo gamyba, nes jas visas verdame pagal tradicinius metodus, nepridedant papildomai jokių tirštiklių ar vandens, o sudėtyje yra tik tradicinio konservanto – cukraus. Uogienėse išlieka daug vitaminų, pavyzdžiui, aviečių uogienėje randama 130 mg/100 g. vitamino C, antioksidantų, kitų veikliųjų medžiagų“, – pasakoja ekologiškumą savo pagrindiniu kokybės rodikliu laikanti G. Sakalauskienė.
Smidrus pradėjo auginti viena pirmųjų
Sakalauskus daug kas žino ne tik kaip uogų ir vaisių, bet ir kaip žaliųjų smidrų augintojus. Prieš devynerius metus atsivežusi keletą jų daigų iš užsienio šiemet Genovaitė džiaugiasi hektaru šių žaliuojančių daržovių, kurių populiarumas Lietuvoje kasmet tik auga, kaip ir nuimamas derlius.
Vis daugiau domėdamasi smidrais ūkininkė iš pradžių Vilniaus Tymo turguje, o po to savo sodyboje pradėjo rengti kasmetinį Smidrų festivalį, į kurį kiekvieną pavasarį suvažiuoja šias daržoves auginantys, iš jų gaminantys ar jomis besidomintys entuziastai: „Tuo metu, kai pradėjau auginti smidrus, jie buvo naujiena. Bijojau, kad nerasiu, kas juos pirks – žmonės nebus pratę jų valgyti, nežinos, kaip apdoroti. Taip gimė idėja įvairiomis formomis – susitikimais, paskaitomis ir net festivaliu – šviesti visuomenę bei dalintis žaliųjų smidrų auginimo niuansais su kitais, jog ši daržovė išpopuliarėtų taip, kaip užsienyje.“
Nors žaliuosius smidrus esame įpratę valgyti tiesiog pakeptus keptuvėje, Genovaitė siūlo į šią daržovę žiūrėti kūrybiškai ir naudoti kepant pyragus, ruošiant užkandžius, salotas, troškinius ir net ledus. „Smidrai savo skoniu praturtina daugelį patiekalų ir yra labai naudingi organizmui, tad virtuvėje svarbu nebijoti improvizuoti ir negalvoti, kad smidrai tinkami tik prie kiaušinienės“, – pataria ūkininkė.
Keturi vaikai nesutrukdė išpildyti savo svajonės
Nors kasdien puoselėjamas ūkis reikalauja daug energijos ir laiko, jo kūrimas Genovaitei nesutrukdė užauginti ir į gyvenimą išleisti keturis vaikus, kurie, sulaukę pilnametystės, nepanoro tęsti tėvų pradėto verslo. Tiesa, ūkininkė visai dėl to neliūdi, nes vaikų svajonės pildosi su kaupu. Viena iš vyresnėlių dvynių Monika tapo ekologe ir siekia karjeros aplinkosaugos srityje, o kita – pasirinko architektės darbą ir gyvena Kanadoje, Vankuveryje. Vidurinysis sūnus Mantas pilotuoja Norvegijos oro linijų lėktuvus, o jauniausia dukra Gabija siekia nanomedžiagų chemikės išsilavinimo Vilniaus universitete.
„Visą vaikystę vaikai buvo mums pagalba, tad nekantravo išbandyti ir išmokti kažko naujo. Belieka viltis, kad į besiplečiantį ūkį su užsidegimu grįš anūkai“, – šypsosi G. Sakalauskienė.
Pranešimą paskelbė: Živilė Karevaitė, Integrity PR
