2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai
Gruodžio 4 d. nuotoliniame Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo aptarta struktūrinės švietimo reformos esmė ir jos pagrindiniai aspektai bei diskutuota apie EdTech, kaip valdysenos, įrankį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pristačiusi ministerijos 2021–2024 m. tikslą – vienodas startas visiems – pabrėžė, kad visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys nėra vienos kadencijos darbai. Švietimo sistemoje vienos kadencijos rėmuose pokyčiai neįvyksta. Šiuo metu yra klojami pagrindai ateičiai, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Ministrė taip pat pažymėjo, kad privalu padėti visiems vaikams: ir talentams, ir vaikams, turintiems iššūkių, jog jie galėtų į bendrąjį ugdymą ateiti pasiruošę. Ypatingai svarbu „nepamesti“ nė vieno vaiko, nes kiekvienam yra reikalingas skirtingas dėmesys.
„Aptariant dvi Lietuvos švietimo sistemos reformos sudėtines dalis – svarbiausius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos strateginius projektus, kurie yra ir Ministro Pirmininko strateginių darbų portfelyje, svarbu akcentuoti, kad deadministravimas, debiurokratizavimas yra švietimo reformos esmė ir švietimo ateities klausimas“, – pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Iš esmės šią R. Lopatos mintį atliepė kūrybinio mąstymo tyrėjas, Vilniaus universiteto profesorius Kristupas Sabolius, teigdamas, kad „šiai dienai mokykla yra konfliktiškame santykyje ir su kūrybiškumu, ir su kūrybiniu mąstymu, nes žymiai lengviau išmokyti vadovėlinį žinojimą nei veikimą realiame pasaulyje“. Būtent 4 kompetencijos – kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komunikacija ir bendradarbiavimas – yra kertinės ašys žinių išmanymo ir gebėjimų spręsti realaus pasaulio problemas procese.
Spartūs technologiniai pokyčiai šiandieniniame pasaulyje kelia naujus iššūkius ir reikalavimus šalies švietimo sistemai. „Nors technologijos tapo neatsiejama švietimo proceso dalimi, tačiau švietimas yra viena mažiausiai skaitmenizuotų industrijų. Šiandien turime didelę galimybę, būtent EdTech yra galimybė, su kuria galima padaryti proveržį Lietuvos švietimo sistemoje”, – tvirtino posėdyje „EdTech Lietuva“ iniciatorius, startuolio „Bit Degree“ įkūrėjas Danielius Stasiulis.
Kadangi technologiniai pokyčiai verčia iš naujo apibrėžti, kokia turėtų būti Lietuvos švietimo struktūra, Lietuvos ambicija bendrojo ugdymo skaitmenizacijos srityje galėtų būti pamatuotai aukšta, galbūt sekant Suomijos ir Estijos pavyzdžiais.
Ateities komitetas nuosekliai tęs švietimo sistemos reformos ir jos atskirų sudėtinių dalių – pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ir EDtech skaitmeninės švietimo transformacijos – bei dviejų iš penkių Vyriausybės kadencijos reformų parlamentinę kontrolę ir artėjančiais 2022 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala paantrino, kad būtent Ateities komitetas turėtų būti šių dviejų reformų advokatas.
Struktūrinė švietimo reforma yra viena iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.
EdTech – tai greitai besivystanti inovacijų švietimo sektoriuje ekosistema, kurioje startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus švietimo sektoriaus iššūkiams spręsti.
Visą pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ir EDtech skaitmeninės švietimo transformacijos pristatymą galima peržiūrėti čia.
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. raimundas.lopata@lrs.lt
Asta Rubežė
Ateities komiteto biuro patarėja
El. p. asta.rubeze@lrs.lt
Tel. (8 5) 239 6950
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
