Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasaulinę diabeto dieną ligonių kasos pacientams primena, kad kontroliuoti šią ligą padeda iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja ir jos modernėja.
Sergančiųjų – tūkstančiai
Cukrinis diabetas arba cukraligė – sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Tai lėtinė liga, kuria susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (1 tipo) arba šio hormono veikimas audiniuose (2 tipo). Cukrinį diabetą sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą – hiperglikemiją.
Higienos instituto duomenimis, praeitais metais net 161,4 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu. Tai maždaug 4 proc. daugiau nei 2022 metais. 627 sirgusieji šia liga mirė. Nekontroliuojamas cukrinis diabetas gali sukelti kraujagyslių ligas, polineuropatiją, inkstų ir kitų organų pažeidimus, aklumą ir kitas ligas.
Tyrimą skiria šeimos gydytojas
Gydant šią ligą būtina stebėti, kiek veiksmingos ligai valdyti naudojamos priemonės, vartojami vaistai. Rūpinimasis mityba, gyvensena, emocine būsena yra svarbus siekiant išvengti cukrinio diabeto komplikacijų. Ne mažiau svarbus ir teisingas vaistų vartojimas, jei jų reikia.
Norint stebėti naudojamų priemonių ir vaistų veiksmingumą, reikalingas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kurį gali skirti šeimos gydytojas. Tyrimas parodo gliukozės koncentracijos kraujyje pokyčius per pastaruosius 3 mėnesius, pagal kuriuos prireikus koreguojamas gydymas. Toks tyrimas turėtų būti atliekamas 4 kartus per metus.
Šeimos gydytojas, matydamas, kad vystosi komplikacijos, diabetu sergantį pacientą gali siųsti konsultuotis pas gydytojus specialistus – oftalmologą, neurologą, nefrologą, endokrinologą. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti šiems pacientams atliekami lipidų, kraujo krešėjimo tyrimai, matuojamas kraujospūdis. Diabetinei nefropatijai nustatyti tiriamas albumino / kreatinino santykis šlapime, lėtinės inkstų ligos stadijai įvertinti skaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis.
Insulino pompų nuoma pacientams nekainuoja
Sergantiesiems 1 tipo diabetu gyvybiškai būtinos yra nuolatinės insulino injekcijos. Reikiamą insulino kiekį organizme visą parą garantuoja insulino pompos. Pompos nuoma ir vienkartinių keičiamųjų dalių rinkinys insulinui į poodį suleisti apmokami iš PSDF tiems sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu, pagal skyrimo sąlygas. Pavyzdžiui, vaikams iki 12 metų, kai gydymas insulino injekcijomis laikomas netinkamu ar nepatogiu; moterims nėštumo metu ar planuojančioms pastoti ir kt.
Per mėnesį išrašomas vienas insulino pompų, naudojamų ambulatoriškai gydyti nuolatine poodine insulino injekcija, keičiamųjų dalių komplektas. Kompensuojamoji komplekto kaina – 87 eurai per mėnesį.
Gydymą insulino pompa skiria tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas, kuriame dalyvauja gydytojai endokrinologai ar gydytojai vaikų endokrinologai. Skiriant insulino pompą, tretinio lygio gydymo įstaigoje pacientams suteikiami ne mažiau kaip 3 mokymai skirtingomis dienomis, kaip naudotis insulino pompa ir (ar) nuolatinio gliukozės matavimo jutikliu. Įstaigoje turi būti galimybė išsaugoti pompos ir (ar) jutiklio rodmenų duomenis ir atlikti duomenų analizę kiekvieno vizito metu.
Pacientas, kuriam skirtas toks gydymas, turi kreiptis į įmonę, su ligonių kasa turinčią sutartį dėl insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo. Įmonė pasirašo sutartį su pacientu dėl prietaiso išdavimo, garantinės bei nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Insulino pompas nuomojančių įmonių sąrašas skelbiamas čia.
Šįmet insulino pompų nuomos išlaidos jau kompensuotos daugiau nei 1 100 pacientų. Tam panaudota PSDF lėšų suma siekia apie 3,3 mln. eurų.
Priemokų krepšelis padeda sutaupyti
Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasos apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti kompensuojama 30 skirtingų vaistų veikliųjų medžiagų ar jų derinių.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiais metais iki lapkričio mėnesio gydymą nuo cukrinio diabeto kompensuojamaisiais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis gavo daugiau nei 153 tūkst. pacientų. Šių pacientų gydymo vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis išlaidoms kompensuoti prireikė 44 mln. eurų PSDF lėšų. Per 10 šių metų mėnesių tai sudarė 9 proc. visų fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka įsigyjantiems pacientams kaupiasi priemokų krepšelis, kurį viršijus iš valstybės biudžeto padengiamos tolesnės pacientų išlaidos vaistams su mažiausia priemoka iki metų pabaigos. Iki šių metų galo mokėti nereikia tiems, kurių sukaupta priemokų suma pasiekusi 48,33 euro. Diabetu sergantiems pacientams pagal šią tvarką padengta priemokų suma nuo 2023 metų liepos iki šių metų lapkričio siekia per 907 tūkst. eurų.
Kokios medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos?
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės. 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems pacientams iki 24 metų gali būti apmokama iki 1 800 juostelių, nuo 24 metų – iki 1 200 diagnostinių juostelių per metus. Pavyzdžiui, kai pacientas naudoja tik diagnostines juosteles ir jam nekompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais ar nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema. Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nėra kompensuojamas kitas gliukozės matavimo būdas. Šią stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas. Sistemą galima įsigyti vaistinėse.
Vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, sergantiems 2 tipo CD ir vartojantiems insuliną, gali būti kompensuojama iki 900 juostelių per metus, o tokiems vaikams ir jaunuoliams, vartojantiems geriamuosius gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, išskyrus insulino preparatus, – iki 450 juostelių per metus. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems ir insuliną vartojantiems suaugusiesiems nuo 24 metų kompensuojama iki 600 juostelių per metus, o šiems suaugusiesiems, vartojantiems geriamuosius vaistus, – 150 juostelių per metus. 600 juostelių nėštumo laikotarpiu kompensuojama ir nėščiosioms, sergančioms bet kurio tipo diabetu. Yra ir kitų diagnostinių juostelių skyrimo atvejų.
Adatos insulino švirkštikliams kompensuojamos jau ir suaugusiems pacientams, sergantiems abiejų tipų diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti. Kompensuojama 1 insulino švirkštiklio adata per parą. Vaikams, sergantiems 1 tipo diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį, išrašoma iki 2 insulino adatų per parą.
Regos patikra ir akinių lęšiai
Kadangi cukrinis diabetas per ilgą laiką gali pažeisti akis, šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, tinklainės kraujagyslių pažeidimo įvertinimo tyrimas. Taip pat visiems diabetu sergantiems pacientams kompensuojami akinių lęšiai, jei reginčiosios akies geriausiai koreguotas aštrumas neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Akinių lęšių, kurių reginčiosios akies geriausiai koreguotas aštrumas neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų bazinė kaina kompensuojama 100 proc. Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į jų regėjimo aštrumą 70 proc. lęšių bazinės kainos (išskyrus vaikus, kurių koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5).
Paprastų akinių lęšių kompensuojamoji suma yra 95 eurai, sudėtingų – 148 eurai. Vaikams su gydytojo siuntimu akinių lęšiai kompensuojami 1 kartą per metus, suaugusiesiems – kartą per 2 metus.
Norint gauti PSDF lėšomis kompensuojamus lęšius, reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris išrašys siuntimą. Su siuntimu vykstama į vieną iš optikų, sudariusių sutartį su Valstybine ligonių kasa. Optikų sąrašą galima rasti čia.
Pasitarnauja ortopedijos techninės priemonės
Jei cukrinis diabetas komplikuojasi pėdų, kulkšnių, kojų tinimu ir pėdų opomis 2 kartus per metus pacientams kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Dėl diabetinės pėdos pažeidimo (Šarko sąnario) apmokamas kulkšnies-pėdos įtvaras. Šias priemones skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, ortopedas traumatologas arba chirurgas.
Dėl sunkių diabeto komplikacijų praradus dalį galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti iš PSDF apmokamus blauzdos protezus su silikonine mova. Sergantiesiems diabetu ortopedinė avalynė ir galūnių protezai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos. Įmonių, gaminančių kompensuojamą ortopedinę avalynę, sąrašą rasite čia. Įmonių, sudariusių sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo galūnių protezais, sąrašas čia.
Diabetinės pėdos profilaktikai iš PSDF apmokama ne daugiau kaip 4 gydomojo pedikiūro paslaugos per metus, o esant diabetinei pėdai – ne daugiau kaip 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugos.
Slaugos paslaugos sergantiesiems diabetu teikiamos turint šeimos gydytojo, jo komandoje dirbančio slaugytojo ar gydytojo endokrinologo arba vaikų endokrinologo išduotą siuntimą pas slaugytoją diabetologą.
Skiriama ambulatorinė arba stacionarinė reabilitacija
Pacientui atsiradus funkcinių sutrikimų, gali būti skiriamos pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, kurių metų skiriama iki 25 reabilitacijos procedūrų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo).
Diagnozavus lėtines cukrinio diabeto komplikacijas, po gydymo stacionare suaugusiesiems gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija. Stacionarinė reabilitacija taip pat gali būti skiriama dėl tam tikrų su diabetu susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, po gydymo stacionare diabetinės pėdos sindromo atveju esant ortopedinių priemonių poreikiui.
Cukriniu diabetu sergantiems vaikams gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija, taip pat stacionarinė reabilitacija, kai ilgiau nei 2 savaites užsitęsia glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis, arba glikozilinto hemoglobino rodiklis yra daugiau nei 6,5 proc.
Dėl medicininės reabilitacijos poreikio pirmiausia sprendžia šeimos ar gydantis gydytojas ir jei reikia išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti. Gydytojas įvertina paciento funkcinę būklę ir sprendžia dėl reabilitacijos paslaugų skyrimo.
Pacientams, turintiems siuntimą reabilitacijos paslaugoms gauti, reikia pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasomis. Sutartis dėl reabilitacijos paslaugų su ligonių kasomis turinčių įstaigų sąrašą galima rasti čia.
Pranešimą paskelbė: Vilma Kulytė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos