Gamta ir gyvūnai

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad polistireninis putplastis perdirbamas

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad polistireninis putplastis perdirbamas ir kad jis gali būti perdirbtas daug kartų.

Polistireninio putplasčio asociacijos užsakymu liepą „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą dėl polistireninio putplasčio (EPS) perdirbimo.

Atsakydami į klausimą, ar švarus putplastis perdirbamas, 54 proc. respondentų atsakė teigiamai (17 proc. – perdirbamas, 37 proc. – tikriausiai perdirbamas). Tokius atsakymus dažniau pateikė vyrai, aukštesnio išsilavinimo rajonų centrų ir kaimų atstovai, dažnai vyresni nei 35 metų.

Maždaug penktadalis mano, kad putplastis neperdirbamas, o maždaug ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo atsakymo į šį klausimą.

Apklausos dalyviams buvo pateiktas dar vienas klausimas: „Polistireninis putplastis yra perdirbamas. Kaip manote, kiek kartų gali būti perdirbamas švarus polistireninis putplastis?“

Atsakymo variantą „Daug kartų“ pasirinko 34 proc. respondentų, atsakymą „2 kartus“ – 18 proc. Tai dažniau didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų respondentai.

Tai pat 18 proc. apklaustųjų mano, kad EPS gali būti perdirbtas tik vieną kartą, o 30 proc. neturėjo nuomonės.

Žinojimas turi virsti veiksmais

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis sako, kad apklausos rezultatai maloniai nustebino.

„Pasirodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės žino, jog putplastis perdirbamas, o kitos apklausos rodo, kad žmonės noriai rūšiuoja buities atliekas. Vadinasi, telieka sukurti sąlygas, kad sąmoningi žmonės galėtų atskirti putplastį iš kitų atliekų srauto“, – sako S. Skrodenis. Lietuvos savivaldybės turėtų sekti Skandinavijos pavyzdžiu ir gyventojams sukurti kur kas geresnes sąlygas apskritai plastikui ir konkrečiai putplasčiui rūšiuoti. Štai Danijoje EPS atskirai nuo kitų atliekų jau surenkamas pusėje savivaldybių, kuriose iš viso gyvena 54 proc. danų.

„Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, kur žmonės deda putplasčio atliekas. Paaiškėjo, kad 54 proc. respondentų putplasčio atliekas deda į plastikui skirtas talpas. 15 proc. apklaustųjų putplasčio atliekas deda į bendras komunalines atliekas. 13 proc. – nuveža į didžiagabaritinių atliekų aikšteles.

S. Skrodenis sako, kad Lietuvos Aplinkos ministerijai rengiant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimą, būtina atsižvelgti į tai, kad Europos Komisijos mokslinių tyrimų padalinys šiemet paskelbė studiją, kurioje pripažįstamas didelis polistireninio putplasčio žiediškumo potencialas.

EK Jungtinis tyrimų centras (JTC) nustatė prioritetinių atliekų sąrašą ir nustatė 12 tinkamiausių atliekų srautų, kuriems būtų galima parengti tolesnius atliekų išvengimo kriterijus ES mastu. Polistireninis putplastis šiame sąraše yra penktas-septintas kartu su mišriu plastiku ir kietosiomis medžiagoms, atsirandančioms ardant pastatus ar kelius. JTC studijoje minima, kad pakuočių polistireno ir polistireninio putplasčio vidutinis perdirbimo rodiklis Europos Sąjungoje yra 40 proc.

Vakarų Europoje ir kitur pasaulyje jau veikia išvystyti polistireninio putplasčio surinkimo ir pirminio perdirbimo (supresavimo) tinklai, o tokie ruošiniai tiekiami pakartotinai polistireninio putplasčio gamybai. Putplastis turi 2 proc. polistireno ir 98 proc. oro. Supresavus putplastį, jo tūris sumažėja keliasdešimt kartų priklausomai nuo naudojamos įrangos.

Lietuvoje putplastį iš bendro atliekų srauto išskiria ir perdirbimui paruošia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir jis tai daro vienintelis tarp tokių centrų.

Turėdami atliekų tvarkytojų statusą, Polistireninio putplasčio asociacijos nariai priima švarias EPS atraižas ir jas mechaniškai supresuoja, kad paskui pateiktų EPS perdirbėjams. Asociacijai priklauso ir Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis. 

Pranešimą paskelbė: Saulius Skrodenis, Polistireninio putplasčio asociacija

Parašykite komentarą