Pirmadienį pradėtas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbuotojų skiepijimas – sausio 11 ir 12 d. COVID-19 vakcina (Comirnaty) planuojama paskiepyti daugiau kaip 600 medicinos darbuotojų. Epidemijos kontrolei įstaigoje taikyta daugelis priemonių, bet darbuotojų vakcinacija – efektyviausias būdas suvaldyti bet kokią viruso plitimo riziką ir apsaugoti ne tik darbuotojus, bet ir aukštos rizikos grupei priskiriamus vėžiu sergančius pacientus.
„Puikiai suprantu, kad imunitetas po vakcinos formuojasi lėtai, tačiau vos sulaukiau skiepo dūrio – iškart psichologiškai ramiau. Aš kasdien dirbu su sergančiais COVID-19 infekcija. Tai žmonės, kurie turi plačiausią simptomų paletę ir kosti, ir turi aukštą temperatūrą, tad man skiepas reiškia tikrai daug. Tai saugumas, ramybė bei galimybė užtikrintai, be baimės įžengti į COVID-19 pacientų palatą. Šiandien darbas ir nuotaika – daug džiugesni. Džiaugiuosi mokslo progresu ir kad jis taip greit mus pasiekė“, – kalbėjo viena pirmųjų vakciną gavusi bendrosios praktikos slaugytoja Zinaida Stankevičienė, dirbanti COVID-19 poskyryje.
Antroji vakcinos dozė NVI medikus pasieks ne anksčiau kaip po 21 dienos.
Skiepai padės užtikrinti visos sveikatos sistemos funkcionavimą
Lygiai prieš metus pasaulis neramiai sekė informaciją apie naujos infekcinės ligos plitimą Kinijoje. Lygiai prieš metus – sausio 10-13 dienomis – buvo nuskaitytos pirmosios naujojo koronaviruso genomo sekos. Tada pasaulis sužinojo, kad virusas, įveikęs tarprūšinį barjerą, sparčiai plinta tarp Kinijos gyventojų ir jau pasiekė Europą. Mokslininkai intensyviai aiškinosi naujos ligos sukėlėjo prigimtį, ligos eigą ir pasiūlė diagnostikos, kontrolės bei gydymo priemones. Tačiau viruso plitimas tęsiasi ir toliau, reikalaudamas panaudoti efektyviausią virusinių infekcijų kontrolės priemonę – populiacijos vakcinaciją. Mokslo dėka pasaulis šiandien turi vakciną COVID-19 ligos kontrolei ir tai yra pati pažangiausia mokslo sukurta vakcina.
Kaip pabrėžė NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, daugelis šalių pirmumo tvarka skiepija medicinos darbuotojus, kad sveikatos sistema galėtų funkcionuoti, nes būtent medikai yra pirmoji linija, susidurianti su sergančiaisiais COVID-19 liga ir virusu. Genetikos profesorės teigimu, sėkmingai veikianti sveikatos sistema leis ne tik gydyti sergančiuosius COVID-19, bet pagaliau pilnu pajėgumu bus galima gydyti bei diagnozuoti kitas ligas, per mažai dėmesio gavusias karantino metu.
„NVI darbuotojai kasdien teikia paslaugas šimtams vėžiu sergančių pacientų. Šios sudėtingos ligos gydymas ir diagnostika nenutrūko epidemijos metu. Vėžiu sergančių pacientų imunitetas nuslopintas ligos ir priešvėžinio gydymo, neretas pacientas į NVI vyksta su baime užsikrėsti virusu. Epidemijos kontrolei taikėme daugybę priemonių, bet darbuotojų vakcinacija – efektyviausias būdas suvaldyti viruso plitimo riziką. Džiaugiuosi, kad ši pažangiausia pasaulyje vakcina pagaliau pasiekė ir NVI darbuotojus, kantriai ir atsakingai dirbusius sudėtingomis epidemijos sąlygomis. Tikiu, kad vyriausybė į prioriteto keliu vakcinuojamų asmenų sąrašą netrukus įtrauks ir vėžiu sergančius pacientus. Toks žingsnis ne tik sustiprins viruso plitimo kontrolę šalyje, bet padidins taip reikalingų sveikatos paslaugų vėžiu sergantiems pacientams apimtis. Tik išmintingai palaipsniui plėsdami paskiepytų asmenų ratą suvaldysime viruso plitimą ir grįšime į įprastą gyvenimo ritmą. NVI darbuotojams ir pacientams – tai kasdienė kova su vėžiu“, – pabrėžė įstaigos vadovė.
NVI apibendrintais mokslo tyrimų duomenimis, vėžiu sergantiems pacientams būdinga 5-6 kartus didesnė COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių nuo COVID-19 rizika nei įprastai populiacijai. Europos ir Amerikos tyrėjų atlikti didelių imčių tyrimai parodė, kad, sergant vėžiu, sunki COVID-19 ligos eiga pasireiškia maždaug ketvirtadaliui pacientų. Išskirtinai sunkiai COVID-19 pasireiškia plaučių vėžiu sergantiems pacientams: trečdaliui susirgusių ši infekcija baigiasi mirtimi. Tuo tarpu įprastas populiacinis sunkios eigos COVID-19 ligos dažnis yra apie 5 proc. nuo visų infekuotų atvejų. Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO) kviečia ES šalių narių Vyriausybes vadovautis PSO principu, apibrėžiančiu būtinybę visų pirma apsaugoti tuos, kuriems mirties tikimybė ir ligos našta yra didžiausia. Akcentuojama būtinybė skiepyti visus onkologinius pacientus ir tik tuomet, jei vakcinos nepakaktų visiems, aukštesnio prioriteto tvarka skiepyti remisijos nepasiekusius arba priešvėžinį gydymą gaunančius onkologinius pacientus.
Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas
