Gamta ir gyvūnai

Botanikas įvardijo, kuo paįvairinti veją, kad ji būtų naudinga, o priežiūros reikėtų mažiau

Spalvingą žydinčią pievą, pilną bičių ir drugelių, būtų galima vadinti vasariško Lietuvos kraštovaizdžio vizitine kortele. Tam, kad vasaromis galėtume grožėtis tokiu vaizdu, toli keliauti nebūtina – nedidukes žydinčiais augalais praturtintas vejas kiekvienas galime įsirengti savo sodyboje ar kieme. Botanikų nuomone, tai itin aktualu šiuo metu, kai natūralios pievos nyksta, o kartu su jomis mažėja ir naudingiems vabzdžiams išgyventi būtinų buveinių.

„Esame įpratę kiemus užsėti kelių žolių mišinio veja, tačiau jei sakome, kad mylime gamtą ir augalus, norime prisidėti prie gamtos išsaugojimo, tai galime parodyti ir veiksmais – praturtinti dalį savo kiemo vejos žydinčiais augalais. Be abejo, tai būtų laukinės, žydinčios pievos imitacija, tačiau ji ne mažiau svarbi tiek estetiniu požiūriu, tiek ir biologinei įvairovei, kadangi žydintys augalai ir jų nektaras pritraukia vabzdžius apdulkintojus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Praturtinti laukiniais augalas

Pašnekovas sako, kad biologinei įvairovei draugiškai oazei užauginti pakanka pasirinktą vejos plotą praturtinti laukinių pievų augalais, prisėjant jų sėklų. Labai svarbu naudoti vietines floros rūšis, jokiu būdu ne atvežtines. Taip pat nereikėtų vejai praturtinti rinktis augalų, turinčių tam tikrų specifinių ekologinių poreikių.

„Pavyzdžiui, jei sausoje vietoje pasėsite augalų, augančių itin šlapiose vietose, sėklų, jiems truks drėgmės. Arba augančius smėlynuose pasodinus į priemolio dirvožemį arba molį, šie augalai skurs, bus trumpaamžiai, ilgai neaugs. Nereikėtų į veją sėti ir vienmečių augalų – rugiagėlių, aguonų, čiužučių, dirvinių našlaičių, nes tai ne pievų, o pasėlių augalai. Jie sukurs ne pievos, o palaukės vaizdą, be to, ilgainiui išnyks“, – aiškina dr. A. Balsevičius.

Vardydamas žydinčiam lopinėliui formuoti kieme tinkamus pievų augalus, botanikas išskiria paprastąją veroniką – kone dažniausiai pasitaikantį Lietuvos pievų augalą, kuris yra nelepus ir dekoratyvus. Tinka ir baltagalvės, liaudyje vadinamos ramunėmis, pavasarį gražiai, tačiau gana trumpai žydi pievinės kartenės. Drėgnesnėje dirvoje gali augti vėdrynai, taip pat nuostabiais purpuriniais žiedais žydinčios gaisrenos.

Anot dr. A. Balsevičiaus, turime suprasti, kad įrengdami tokį žydintį lopinėlį grįžtame į gamtą, o gamta mėgsta tvarkytis pati, todėl vieni augalai savaime labiau užsisės, kiti gali ir išnykti. Priežiūros tokiems plotams beveik nereikia – susitvarkys patys. Kitas atvejis, jei pievų augalai bus sėjami į šviežiai pasėtą veją, tuomet ją reikėtų ravėti, pašalinant piktžoles – žliūges, balandas, kad jos neužgožtų pasėtų žydinčių augalų.

„Be abejo, tokią dirbtinę pievelę vis tiek reikia šienauti. Pakaktų imituoti tradicinį šienavimą, koks seniau būdavo Lietuvos kaimuose, pjaunant du kartus per sezoną. Pirmą kartą patarčiau tai daryti liepos pradžioje, kai augalai subrandina sėklas. Naudinga nepašalinti nupjautos masės iš karto, leisti sėkloms pasisėti. Antrą kartą galima nušienauti rudenį, taip vadinamą atolą, kad žolė prieš žiemą spėtų šiek tiek ataugti ir sutankėti“, – pataria ekspertas.

Lietuvos gyventojai lenkia kitas šalis

Labiau atsigręžti į gamtą ir įsileisti į savo išpuoselėtus kiemus dalelę natūralaus jos grožio, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo, kviečia ir vejos priežiūros technikos gamintojai. Bendrovė „Husqvarna“ šių metų gegužės viduryje pristatė pirmą pasaulyje vejos robotų funkciją „Rewilding Mode“. Veikdami šiuo režimu vejos robotai 10 proc. vejos automatiškai palieka nenupjautos, taip prisidėdami prie žydinčių augalų, gyvenamų bičių, drugelių ir kitų naudingų vabzdžių, formavimo vejoje.

Lietuva tarp 26 pasaulio valstybių, iš kurių yra renkami duomenys apie dalies vejos nepjovimą pasinaudojus naująja funkcija, šiuo metu užima 16 vietą – prie biologinės įvairovės išsaugojimo savo sklype tokiu būdu prisidėti nusprendę gyventojai, „Husqvarna“ duomenimis, nepjauna 559 kv. metrų vejos. Nors Lietuva tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi yra palyginti nedidelė šalis, lenkiame ir didesnes valstybes, tarp jų – Čekiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, JAV ir kitas.  

„Veja kieme yra būtina, tačiau nebūtinai ten turi būti vien ji – galime paįvairinti savo aplinką ne tik specialiai suformuotais želdynais, bet ir žydinčiomis pievelėmis. Todėl labai kviečiame Lietuvos gyventojus prisijungti prie šiuo metu mūsų vykdomos kampanijos, skirtos biologinės įvairovės saugojimui „Veja – ne dykuma. Pamaitink bitę!“. Jau matome pirmuosius rezultatus, kurie rodo, kad nauja vejos robotų funkcija padeda siekti tikslo – sukurti naudingiems vabzdžiams daugiau buveinių ir maisto šaltinių, ypač kalbant apie miestų ir priemiesčių teritorijas. Neabejojame, kad kol kas nedidukas kelių šimtų kvadratinių metrų plotelis netruks „išaugs“ iki kelių tūkstančių“, – sako „Husqvarna Lietuva“ rinkodaros vadovė Lina Linkė.

„Rewilding Mode“ funkcija veikia „Automower®“ vejos robotų 405X, 415X ir 435X AWD modeliuose, taip pat be papildomų kabelių, GPS pagalba, galinčiuose veikti NERA modeliuose 430X NERA ir 450X NERA. Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje iš viso yra instaliuota apie 150 tūkst. „Husqvarna“ vejos robotų, palaikančių naująją funkciją.

Bendrovė „Husqvarna“ yra atlikusi Europos Sąjungos (ES) šalyse esančių privačių vejų tyrimą, kurio duomenimis, bendras privačių sodų plotas ES yra 2,5 mln. hektarų. Vadinasi, jei kiekvienas ES sodo savininkas nepjautų bent 10 proc. savo sklypo vejos ir leistų augti natūraliai pievai, šis plotas sudarytų daugiau kaip 250 tūkst. hektarų.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą