Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Nors po anksčiau STT teiktų pastabų buvo priimtos naujos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklės, korupcijos rizikos veiksniai nebuvo pašalinti. Nustatyta, kad nėra aiškių patikrinimų plano sudarymo kriterijų ir ūkio subjektai gali būti ilgą laiką nepagrįstai netikrinami.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti kriterijai, kurie turi reikšmės ūkio subjektų veiklos rizikingumo vertinimui, patikrinimų plano sudarymui ir pakeitimui. Taip pat nustatyta tik informavimo apie neatliktus planinius patikrinimus tvarka, tačiau nėra reglamentuota, dėl kokių priežasčių suplanuoti patikrinimai gali būti neatlikti.
Įvertinus ūkio subjektų, turinčių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar Taršos leidimus, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai rizikingumo kriterijus, nustatyta, kad kai kurie rizikingiausi rodikliai gali būti nevertinami. Šie kriterijai turi įtakos patikrinimų dažnumui ir rūšiai. Pavyzdžiui, vienas rizikingiausių kriterijų – jei ūkinės veiklos teritorijos riba yra arčiau kaip 500 metrų nuo gyvenamosios arba (ir) visuomeninės paskirties pastatų. Taip pat arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos arba (ir) vandenvietės griežto režimo apsaugos juostos ribos. Pagal dabar galiojančią tvarką, šie, nors ir labai rizikingi kriterijai, gali būti nevertinami, atrenkant ūkio subjektus patikrinimams.
Nors ūkio subjektų, neturinčių TIPK ar Taršos leidimų, rizikingumui ir patikrinimų dažnumui reikšmės turintys kriterijai daugiausiai susiję su administracinėmis nuobaudomis ir jų skyrimo pakartotinumu, taikytomis ekonominėmis sankcijomis, nors galėtų būti siejami su ūkio subjekto vykdomos veiklos specifika, naudojamomis technologijomis, veiklos teritorija, gaunamais skundais ir pan. Be to, nenustatytas konkretus ūkio subjektų tikrinimo dažnumas (periodiškumas) gali lemti, kad kai kurie ūkio subjektai gali būti nepagrįstai netikrinami kelerius metus.
Antikorupcinio vertinimo metu taip pat nustatyta, kad nėra aišku, kada turi būti atliekamas ūkio subjekto patikrinimas, siekiant įsitikinti, kad veikla vykdoma ar planuojama vykdyti, laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų iki TIPK ar Taršos leidimo išdavimo, o kada – ne. Teisės aktai išsamiai nedetalizuoja patikrinimus atliekančių pareigūnų rotacijos tvarkos, nėra atskirtos ūkio subjektų rizikos vertinimo ir patikrinimų atlikimo funkcijos.
Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui, kurie per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Su antikorupciniu vertinimu galite susipažinti čia.
Pranešimą paskelbė: Renata Keblienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba
