Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas vis dar susilaukia įvairių vertinimų. Vieni juos kritikuoja kaip ribotą priemonę nustatyti tikriesiems gebėjimams, keliančią stresą tiek mokiniams, tiek jų tėvams ir mokytojams. Kiti testavimą vertina teigiamai, kaip galimybę pasimatuoti mokymo ir mokymosi rezultatų kokybę. Tačiau specialistai pabrėžia, kad šie testai jokiu būdu neturėtų būti naudojami vaiko spaudimui ir lyginimui su kitais – labai tikėtina, kad gero rezultato tai neduos.
Vaikų psichologė ir knygų tėvams bei vaikams bendraautorė Eglė Gudelienė patį nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimo sumanymą vertina teigiamai. Vis dėlto, ji dažnai pastebi tėvų norą matyti kuo geresnius rezultatus, o jei tai nėra aukščiausias ar vienas aukščiausių įvertinimų, net ir kalbant apie šiuos testus, tai yra laikoma nesėkme.
„Svarbu įvertinti, ar vaikas mokykloje įgyja numatytas žinias ir įgūdžius, koks tų pasiekimų lygis. Jei vaikas tokį testą išlaiko patenkinamu lygiu, reikėtų priimti tai ramiai, juk ne visi visas sritis vienodai puikiai išmanome. Tai turėtų būti signalas papildomam ugdymui: tiek tose srityse, kuriose sekasi sunkiau, tiek tose, kurios sekasi itin gerai. Ne visi mes viską galime mokytis tobulai. O jei vaikas iš tiesų visas užduotis atlieka puikiai, verta vaiką paskatinti gilinti žinias toje srityje“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikšmingi ar ne?
Nacionalinio egzaminų centro testų aprašuose pabrėžiama, kad šie testai nėra egzaminas ir specialaus pasiruošimo jiems nereikia. Nors šie testai ir nevertinami pažymiu, specialistų nuomone, su jais susipažinti, ypač prieš sprendžiant pirmą kartą, vis dėlto verta.
Inovatyviausia Lietuvoje pripažinta pradinių klasių mokytoja ir leidinių autorė Asta Sakalienė teigia, kad pasiruošimas šiems testams yra mokymosi proceso dalis. Mokytojai paprastai skiria bent pamokos dalį bandomųjų testų sprendimui klasėje, tačiau paskyrus mokytojui mokiniai juos gali spręsti ir savarankiškai tokiose platformose, kaip skaitmeninė mokymo(si) aplinka „Eduka klasė“. Pasak A. Sakalienės, bandomieji testai leidžia prie tikrojo sėsti be baimės, nes mokiniai tada jau žino reikalavimus ir kriterijus.
„Pirmiausia pasiruošimas yra tam, kad mokinys suprastų, jog per tam tikrą laiko tarpą – 45-ias minutes – jis turės atlikti tam tikrą užduočių kiekį ir galėtų jose orientuotis. Taip pat tam, kad jis žinotų, jog pirmiausia reiktų atlikti lengvesnes užduotis, o jei užduotis nesuprantama – ją praleisti ir grįžti vėliau, jei lieka laiko. Tiesiog supažindinama su struktūra, vertinimo kriterijais, užduočių atlikimo būdais ir strategijomis. Tais atvejais, kai kažkas nepavyksta, svarbu yra nepalikti spragų bei mokytis iš klaidų, – pasakojo ji.
Vis dėlto, psichologė pabrėžia, kad svarbiausias dalykas yra nepervertinti šių testų reikšmės ir negąsdinti vaikų. Reiktų suprasti ne tik tai, kad vaikų gebėjimai dar tik formuojasi, bet ir tai, kad jų atminties kokybė yra skirtinga, tad atsiskaitymai iš didelio kiekio medžiagos ne visiems seksis vienodai puikiai. Be to, prideda ji, mes labiau orientuojamės į žinias, bet nemokome vaikų atsipalaiduoti ir susitvarkyti su įtampa, o kartais ją keliame visai be reikalo.
„Pirmiausia, siūlyčiau šių testų nevadinti egzaminais – juk net pats žodis gali kelti įtampą ne tik vaikams, bet ir dvyliktokams ar suaugusiems žmonėms. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad testais ir patikrinimais nereikėtų vaikų gąsdinti, geriau atvirai pasikalbėti ir papasakoti, kad tokiais patikrinimais siekiama suprasti, kur vaikui sekasi geriausiai, o kam reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – teigė E. Gudelienė.
Suteikia vertingų įžvalgų
Vienas opiausių tėvams kylančių klausimų yra kaip reaguoti, jei rezultatas pasirodytų ne toks, kokio buvo galima tikėtis. Vis dėlto ir teigiami, ir neigiami įvertinimai gali suteikti labai vertingų įžvalgų tiek mokytojams ar tėvams, tiek ir patiems mokiniams.
Pasak mokytojos A. Sakalienės, kiekvienoje klasėje yra skirtingų gebėjimų mokinių, todėl ir rezultatai neišvengiamai bus skirtingi, tačiau kaip tik dėl to jie pasitarnauja siekiant geriau pažinti mokinius, individualizuojant ir diferencijuojant darbą klasėje ir priimant reikalingus trumpalaikius bei ilgalaikius sprendimus ugdymo klausimais.
„Šie rezultatai aptariami su tėvais, klausimynų duomenys ir profiliai tėvams ir mokiniams išdalinami individualiai. Tuomet individualių pokalbių metu aptariamos sėkmės, sunkumai ir tobulintinos sritys. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad buvo šiek tiek silpnesni skaitymo rezultatai, buvo nutarta skirti konsultacines valandas ir trečiokams, ir ketvirtokams, siekiant pagerinti skaitymo gebėjimus“, – teigė Panevėžio „Vilties“ progimnazijos mokytoja.
Tuo metu E. Gudelienė skatina į šiuos testus žiūrėti kaip į vaiko galimybę suprasti, kaip jam šiuo metu sekasi.
„Į bet kokius rezultatus galima pažvelgti kaip į temą pokalbiui. Kartais vaikas gali pervertinti savo gebėjimus, todėl pamačius silpnesnius rezultatus galima su juo pasikalbėti, kaip juos būtų galima gerinti, kokios pagalbos jam reikėtų. Kita vertus, geresni nei tikėtasi rezultatai gali būti gera proga sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi. Visgi, svarbiausia nepradėti vaikų lyginti tarpusavyje ar skatinti lenktyniauti – mokantis visuomet svarbiausia įveikti kilusius sunkumus ir tobulėti“, – patarė psichologė Eglė Gudelienė.
Pranešimą paskelbė: Kotryna Dzikaraitė, UAB „INK agency“
